Jūs tikrai geriau gyvenate, negu dirbantys prekybos tinkluose

Po sugriuvusio stogo-žudiko atvejo Maximoje, net dideli Maximos viršininkai suprato, kad dirba rūmuose, pastatytuose iš smėlio, kurie greitai visai sugrius. Tokia depresija neprideda sveikatos nė vienam. O apie paprastus darbuotojus kalbėti tiesiog liūdna. 

 _Pašnekovės duomenimis, atlyginimai prekyboje nėra dideli: paprasti darbuotojai uždirba 1200-1300 Lt.

„Darbuotojų poreikis prekybos tinkluose yra labai didelis. Jie apskritai yra vieni iš didžiausių darbdavių šalyje“, – sakė R. Karavaitienė.

Pasak pašnekovės, darbuotojai į prekybos centrus nesiveržia dirbti dėl nepatrauklių darbo valandų, atlyginimų, darbo sąlygų [1]._

Pradėk gauti nors šešiolika procentų tavo pajamų iš natūrinio ūkio, ir tavo gyvenimas bus sveikesnis, ramesnis, nes galėsi rimtas sumas sutaupyti. O tada ir geresnį darbą lengviau gausi. Visi mėgsta sveikus ir patenkintus gyvenimu.

Sakai: _ne visi lietuviai taip gyvena._

Išvertus į normalią kalbą, tai reiškia: _yra milijonierių, yra Andriaus Kubiliaus vaikai, aš noriu gyventi, kaip gyvena milijonieriai ir Andriaus Kubiliaus  vaikai_.  O kiti milijonieriai irgi yra kieno nors vaikai ir kūmai. 

O tu Kubiliaus klausei apie tavo norus? Sutiko skubiai tave įsivaikinti? Jei ne, tai tavo norai yra nerealūs. Jau ateina daigų auginimo laikas. Eik, nusipirk atsparesnių pomidorų sėklų ir augink ant palangės. Blizgės vaisiai, kaip Andriaus Kubiliaus plikė, bet nors naudos tau iš jų bus.

• 1.   „Maxima“ skelbia apie algų didėjimą

Sužeista Lietuva

Laisvosios rinkos instituto varnos džiaugiasi, kad Lietuva nesurenka tiek mokesčių, kiek reikia biudžetui. Mat Laisvosios rinkos instituto varnos tai laiko įrodymu, kad Lietuvoje mokesčiai (mažiausi Europoje) yra pernelyg dideli. Girdi, sumažinkim mokesčius, durniai išeis iš šešėlio, daugiau pinigų surinksim. Nejaugi?

Realiai mokesčių nesurinkimas ir emigracijos dydis rodo, kad neoliberaliosios reformos ir išlaidų karpymas krizės pradžioje mirtinai sužeidė Lietuvą [1]. Šalis kraujuoja, nebegali išlaikyti net tos valstybės liekanos, kurią turime, o toms pačioms, kaip ir kubiliniai užsienio kompanijoms parsidavę, socdemai nieko nekeičia, tik ieško naujų mokesčių šaltinių.

1. "The Contradictions of Austerity: The Socio-Economic Costs of the Neoliberal Baltic Model."

Kodėl skalūnų skaldymas Lietuvoje yra pasmerktas?

Amerikoje gelmių turtai priklauso žemės savininkui. Tie žmonės, kurie daugiausia nukenčia nuo nešvaraus pramoninio uolienų skaldymo, gauna dosnius atlyginimus už dujas. O Lietuvoje gelmių turtai priklauso valstybei. Nė vienas save gerbiantis žemė savininkas neleis naikinti jo turimą turtą be kovos, jei jam niekaip neatlyginama. Todėl skalūnų skaldymas Lietuvoje yra pasmerktas. Nepatinka - kraustykitės į Šiaurės Korėją. Ten yra jums tinkama despotinė tvarka.

Kad skalūnų skaldymas yra nesaldus kaimynystėje gyvenantiems, parodo tai, jog tarptautinės naftos korporacijos Exxon vadovas yra už skalūnų skaldymą, bet tik ne prie šio vadovo namo [1].

1. Rex TillersonExxon-Chef wehrt sich gegen Fracking nahe seinem Wohnhaus

Perspėjimas vis dar svajojantiems apie branduolinį reaktorių

Gaisrai ir teroristų atakos gali sukelti Lietuvoje branduolinę avariją, kuri būtų tokia pat brangiai kainuojanti, kaip dabar yra Fukušima (šimtas milijardų dolerių). Nuo to neapsaugoja jokia technologija [1].  Vokiečiai kenčia, atsisakę nuo svarbaus branduolinės energetikos indelio, kol dar jų atsinaujinantys šaltiniai nepilnai išvystyti. Todėl mums vokiečiai pinigų mūsų branduolinės avarijos likvidavimui neduos. O kiti tokių pinigų ir neturi. Todėl lietuvių tautai bus bankrotas, ir Lietuvos teritorija taps netinkama gyventi.

Gerai kad atsisakėme branduolinio reaktoriaus statybos. Turime už tai padėkoti lietuvių tautai, kuri yra protingesnė už daugelį mus valdančių.

1.Nuclear energy: Meltdowns, redux

Kur mūsų vargų šaknys?

Džiugina Andriaus Navicko pradėtos diskusijos pradžia [1]. Trūksta mums sugebėjimo iš šalies pasižiūrėti į tai, ką darome. Trūksta ir sprendimų aptarimo kultūros. Jei nepatinka pasiūlyta idėja, bet nežinome nieko geresnio, tai dažnai naiviai atakuojame tos idėjos autoriaus asmenybę (nupirktas ir t.t.). Atrodo, kad tai yra viena iš svarbiausių sunkumų Lietuvoje priežasčių, nes mūsų sprendimų kokybė tokio aptarimo pasekoje dažnai yra tokia prasta, jog klaida aiški, net nesulaukus pasekmių.

1. Diskusija. Andrius Navickas. Kur pažvelgsi – visur agentai? (I)

Įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjos nepakeičia vaikų ateitį, kurią nulemia genetika

Socialiniai įsivaikintų žmonių tyrimai parodė, kad tų žmonių IQ, pasiekimai mokymesi ir pajamos koreliuoja ne su juos įsivaikinusiais tėvais, o su įsivaikintų biologiniais tėvais [1]. Genai yra svarbiau, negu aplinka šiuo atveju.

Bet privalome susikaupti ties pagrindine problema, kuri yra svarbi mūsų visų vaikams (o reiškia, ir mums). Įsivaikintų asmenų tyrimų duomenys yra įtikinantys, paprasti ir labai praktiški: mes turime gerai žinoti tuos žmones, kurie yra (ar nori būti) mūsų vaikų biologiniais gimdytojais, nes nuo jų priklauso mūsų vaikų (o reiškia, ir mūsų pačių) ateitis. O, kalbant apie išimtis, tai įsivaikinimo, dirbtinio apvaisinimo ir panašios idėjų įgyvendinimas tokias žinias atneša retai, todėl rimtam šeimos planavimui nelabai tinka.

1. Your Ancestors, Your Fate

Kaip mes kalbame su žmogumi, kuris norėtų dirbti mūsų organizacijoje?

Verslininkas gali pasamdyti artimiausius padėjėjus, galinčius padaryti viską, išskyrus pasamdyti verslininkui artimiausius padėjėjus. Todėl pokalbis su samdomais žmonėmis yra svarbus. Visas šis pokalbis užima apie valandą laiko. Didžiausią šio laiko dalį (apie keturiasdešimt minučių) užima elgesio aptarimas [1]. Jis turi būti konkretus. Klausimų pavyzdžiai:

_Papasakokite man apie atvejį, kai, nepaisant visų Jūsų pastangų, Jūsų klientas liko visiškai nepatenkintas._

Arba:

_Papasakokite man apie atvejį, kai klientas buvo nustebintas dėl nepaprastai aukštos Jūsų darbo kokybės._

Tokie konkretūs klausimai leidžia išsiaiškinti, kokia buvo situacija, kokią užduotį turėjo pašnekovas, pašnekovo veiksmus ir tų veiksmų rezultatą. Kadangi visada konkrečioje situacijoje galima paprašyti patikslinimų, greičiau galima susigaudyti, ar pašnekovas meluoja bei aiškina išmoktus dalykus, ar kalba užėjo apie realaus gyvenimo atvejį. Neteisingas klausimas būtų:

_Papasakokite, ką jūs galvojate apie klientų aptarnavimą._

Po tokio klausimo galima sulaukti iš anksto sugalvoto atsakymo, kuris nieko nepasakys apie kandidato užimti pareigas jūsų organizacijoje realius sugebėjimus. Na, o tiems, kurie ateina į mūsų organizaciją tokiam pokalbiui, patarimas nefantazuoti, kalbėti kiek galima tiksliau apie realius atsitikimus darbe.

Mūsų organizacijoje, kaip ir daugely kitų šiais laikais, inovacijos yra būtinos, hierarchija realiame darbe mažai ką reiškia. Todėl vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos mums reikia suprasti pokalbio metu: kiek kandidatas dirbti su mumis yra tinkamai subalansavęs sugebėjimą, iš vienos pusės, tapti projekto savininku, kuris iš visų jėgų stumia tą projektą pirmyn, su, iš kitos pusės, kuklumu, savo sugebėjimų ribų suvokimu, žinojimu, kada reikia į projektą įjungti kitus bedradarbius su geresniais sugebėjimais. Konkrečių poelgių aptarimas padeda surasti būtent žmones, turinčius tokį savybių balansą.

1. How to Get a Job at Google