Defense Firm Said U.S. Spies Backed Its Bid for Pegasus Spyware Maker

“A team of executives from an American military contractor quietly visited Israel numerous times in recent months to try to carry out a bold but risky plan: purchasing NSO Group, the cyber hacking firm that is as notorious as it is technologically accomplished.

The impediments were substantial for the team from the American company, L3Harris, which also had experience with spyware technology.

They started with the uncomfortable fact that the United States government had put NSO on a blacklist just months earlier because the Israeli firm’s spyware, called Pegasus, had been used by other governments to penetrate the phones of political leaders, human rights activists and journalists.

Pegasus is a “zero-click” hacking tool that can remotely extract everything from a target’s mobile phone, including messages, contacts, photos and videos without the user having to click on a phishing link to give it remote access. It can also turn the mobile phone into a tracking and recording device.

NSO had acted “contrary to the national security or foreign policy interests of the United States,” the Biden administration said in announcing the blacklisting in November, barring American companies from doing any business with the Israeli firm.

But five people familiar with the negotiations said that the L3Harris team had brought with them a surprising message that made a deal seem possible. American intelligence officials, they said, quietly supported its plans to purchase NSO, whose technology over the years has been of intense interest to many intelligence and law enforcement agencies around the world, including the F.B.I. and the C.I.A.

The talks continued in secret until last month, when word of NSO’s possible sale leaked and sent all the parties scrambling. White House officials said they were outraged to learn about the negotiations, and that any attempt by American defense firms to purchase a blacklisted company would be met by serious resistance.

Days later, L3Harris, which is heavily reliant on government contracts, notified the Biden administration that it had scuttled its plans to purchase NSO, according to three United States government officials, although several people familiar with the talks said there have been attempts to resuscitate the negotiations.

Left in place are questions in Washington, other allied capitals and Jerusalem about whether parts of the U.S. government — with or without the knowledge of the White House — had seized an opportunity to try to bring control of NSO’s powerful spyware under U.S. authority, despite the administration’s very public stance against the Israeli firm.

It also left unsettled the fate of NSO, whose technology has been a tool of Israeli foreign policy even as the firm has become a target of intense criticism for the ways its spyware is used by governments against their citizens.

The episode was the latest skirmish in an ongoing battle among nations to gain control of some of the world’s most powerful cyberweapons, and it reveals some of the headwinds faced by a coalition of nations — including the United States under the Biden administration — as it tries to rein in a lucrative global market for sophisticated commercial spyware.

Spokesmen for L3Harris and NSO declined to comment about the negotiations between the companies. A spokeswoman for Avril Haines, the director of national intelligence, declined to comment on whether any American intelligence officials quietly blessed the discussions. A spokesman for the Commerce Department declined to give specifics about any discussions with L3 Harris about purchasing NSO.

A spokesman for the Israeli defense ministry declined to comment, as did a spokeswoman for the Israeli prime minister.

The Biden administration’s decision to put NSO on a Commerce Department blacklist came after years of revelations about how governments had used Pegasus, NSO’s premier hacking tool, as an instrument of domestic surveillance.

But the United States itself has also purchased, tested and deployed Pegasus.

In January, The New York Times revealed that the F.B.I. had purchased Pegasus software in 2019, and that government lawyers at the F.B.I. and the Justice Department had debated whether to deploy the spyware for use in domestic law enforcement investigations. The Times also reported that in 2018 the C.I.A. had purchased Pegasus for the government of Djibouti to conduct counterterrorism operations, despite that country’s record of torturing political opposition figures and imprisoning journalists.

A decision by L3 to terminate the acquisition talks would leave NSO’s future in doubt. The company had seen a deal with the American defense contractor as a potential lifeline after being blacklisted by the Commerce Department, which has crippled its business. American firms are not allowed to do business with companies on the blacklist, under penalty of sanctions.

As a result, NSO cannot buy any American technology to sustain its operations — whether it be Dell servers or Amazon cloud storage — and the Israeli firm has been hoping that being sold to a company in the United States could lead to the sanctions being lifted.

For more than a decade, Israel has treated NSO as a de facto arm of the state, granting licenses for Pegasus to numerous countries — including Saudi Arabia, Hungary and India — with which the Israeli government hoped to nurture stronger security and diplomatic ties.

But Israel has also denied Pegasus to countries for reasons of diplomacy.

Last year, Israel rejected a request by the government of Ukraine to purchase Pegasus to use against targets in Russia, fearing that the sale would damage Israel’s relations with the Kremlin.

The Israeli government also makes extensive use of Pegasus and other locally made cyber tools for its own intelligence and law enforcement purposes, giving it further incentive to find a way for NSO to survive the American sanctions.

During the discussions about the possible sale of NSO to L3 Harris — which included at least one meeting with Amir Eshel, the director general of the Israeli defense ministry, who would have to approve any deal — the L3Harris representatives said they had received permission from the United States government to negotiate with NSO, despite the company’s presence on the American blacklist.

L3 Harris’s representatives told the Israelis that U.S. intelligence agencies supported the acquisition as long as certain conditions were met, according to five people familiar with the discussions.

One of the conditions, those people said, was that NSO’s arsenal of “zero days” — the vulnerabilities in computer source code that allow Pegasus to hack into mobile phones — could be sold to all of the United States’ partners in the so-called Five Eyes intelligence sharing relationship. The other partners are Britain, Canada, Australia and New Zealand. A senior British diplomat declined to comment on questions about the degree of knowledge British intelligence had about a possible deal between L3 and NSO.

Such a plan would have been highly unusual had it been finalized, since the Five Eyes countries usually only purchase intelligence products that have been developed and manufactured within those countries.

Israeli defense ministry officials were open to this arrangement. But following heavy pressure from the Israeli intelligence community, it balked at another request: that the Israeli government allow NSO to share the computer source code for Pegasus — which allows it to exploit the vulnerabilities in the phones it targets — with the Five Eyes countries. They also did not agree, at least not in the first phase, to allow L3’s cyber experts to come to Israel and join NSO’s development teams at the company’s headquarters north of Tel Aviv.

Representatives of the defense ministry also insisted that Israel retain its authority to grant export licenses for NSO’s products, but said they were willing to negotiate over which countries received the spyware.

Over the course of the discussions, there were numerous issues that would have required the approval of the United States government. L3Harris representatives said that they had discussed the issues with American officials, who had agreed in principle, according to the people familiar with the discussions.

To help negotiate the sale of NSO, L3Harris hired an influential lawyer in Israel with deep ties to Israel’s defense establishment. The lawyer, Daniel Reisner, is the former head of the International Law Department at the Israeli Military Prosecutor’s Office and acted as a special adviser on the Middle East peace process to former Prime Minister Benjamin Netanyahu.

In the months since the Biden administration announced the blacklist in November, and as the Israeli government pressed for a way to keep NSO from going under, the Commerce Department in Washington sent a list of questions to NSO and another Israeli hacking firm that had been blacklisted at the same time, about how the spyware works, who it targets and whether the company has any control over how its nation-state clients deploy the hacking tools.

The list, reviewed by The Times, asked whether NSO maintained “positive control over its products” and whether Americans overseas were protected from having NSO’s products deployed against them.

Another asked if NSO would “shut down access to its products if the U.S. government informs them that there is an unacceptable risk of the tool being used for human rights abuses by a particular customer?”

Separately from the proposed NSO and L3 Harris deal, Israeli officials negotiated unsuccessfully with the Commerce Department about getting NSO removed from the American blacklist in advance of President Biden’s trip to Israel in the coming week.

News last month of L3Harris’s talks to purchase NSO seemed to blindside White House officials. After the website Intelligence Online reported on the possible sale, a top White House official said such a transaction would pose “serious counterintelligence and security concerns for the U.S. government” and that the administration would work to ensure that the deal did not happen.

The official said that an American company, particularly a defense contractor, should have been aware that any transaction “would spur intensive review to examine whether the transaction process poses a counterintelligence threat to the U.S., government and its systems and information.”

Last week, in response to questions from The Times, another U.S. official said that no part of the American government blessed L3’s purchase of NSO, and that “after learning about the potential sale, the IC did an analysis that raised concerns about the sale’s implications and informed the administration’s position.”

While not a household defense industry name like Lockheed Martin or Raytheon, L3Harris earns billions each year from American government contracts at both the federal and state level. According to the company’s most recent annual report, more than 70 percent of the company’s revenue in fiscal year 2021 came from various U.S. government contracts.

USAspending.gov, a website that tracks government contracts, indicates that the Defense Department is L3Harris’ biggest government client.

The company once produced a surveillance system called Stingray that was used by the F.B.I. and local American police forces until the company discontinued production. In 2018, the company purchased Azimuth Security and Linchpin Labs, two Australian cyber firms that Vice reported had sold zero day exploits to the Five Eyes countries.

In 2016, the F.B.I. enlisted Azimuth to help break into the Apple phone of a terrorist who had carried out a deadly shooting in San Bernardino, Calif., killing more than a dozen people, according to a report in the Washington Post.

Azimuth’s work for the F.B.I. ended a standoff between the bureau and Apple, which had pointedly refused to help the F.B.I. unlock the phone in the San Bernardino case. The tech giant argued it had no backdoor to allow the F.B.I. access to the phone, and were loath to create one because it would weaken the iPhone’s security features it promotes to its customers.”

Zelenskio fašistai labai aktyvūs: Ukraina po prieštaringų pasisakymų atleido savo ambasadorių Vokietijoje

„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido savo ambasadorių Vokietijoje, praėjus savaitei po to, kai diplomatas davė interviu, kuriame gynė Antrojo pasaulinio karo nacionalistų lyderio, bendradarbiavusio su naciais, palikimą.

 

    Andrijus Melnykas, Ukrainos ambasadorius Berlyne nuo 2014 m., buvo vienas iš labiausiai atpažįstamų Ukrainos reikalo veidų Vokietijoje, niekada nevengęs aršios kritikos dėl to, ką daugelis vertino, kaip lėtą Vokietijos reakciją į sankcijas Rusijai,  ir dažnai provokuojančios pyktį Vokietijos politiniam elite.

 

    Tačiau interviu laidoje „Jung & Nai“, kuri buvo transliuojama „YouTube“ birželio 29 d., P. Melnykas gynė Stepano Banderos, kraštutinės dešiniosios Ukrainos nacionalistų organizacijos lyderio Antrojo pasaulinio karo metais, atminimą. Nacionalistų grupė, pasisakanti už fašistinę ideologiją, bendradarbiavo su vokiečių pajėgomis, kai šios okupavo Ukrainą, o kai kurios iš šių jėgų dalyvavo masinėse lenkų ir žydų žudynėse.

 

    J. Bandera tiesiogiai žudynėse nedalyvavo, nes 1941 m. buvo suimtas Ukrainoje ir jam skirtas nacių „garbingas internavimas“ koncentracijos stovykloje už Berlyno už bandymą sukurti nepriklausomą Ukrainą. 

 

1959 m. Miunchene sovietų šnipų nužudytas J. Bandera vis dar yra gerbiamas dalies Ukrainos gyventojų už jo lyderystę nacionalistiniame reikale, ypač vakaruose, kur yra J. Banderos statulos ir jo vardu pavadintos gatvės.

 

    Tačiau Vokietijoje, kuri didžiuojasi savo įsipareigojimu pripažinti nacių nusikaltimus ir įamžinti Holokausto aukas, abejoti šiuo istorijos skyriumi yra raudona linija.

 

    P. Melnykas jau keleriais metais anksčiau Vokietijoje kėlė antakius, nes lankėsi prie M. Banderos kapo Miunchene. Birželio 29 d. interviu susidūręs su OUN vaidmens žudynėse istoriją ir J. Banderos antisemitinėmis pažiūromis, M. Melnykas teigė, kad teiginiams nėra jokių įrodymų, kurie egzistuoja ir yra neginčijami akademiniuose sluoksniuose.

 

    „Tokį naratyvą rusai stumia iki šiol ir kuris palaikomas Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat Izraelyje“, – sakė jis.

 

    P. Melnyko komentarai iš karto sukėlė Vokietijos pareigūnų, taip pat Izraelio ambasados ​​Vokietijoje pasmerkimą. Du Lenkijos ministrai, vienas griežčiausių Ukrainos rėmėjų nuo Rusijos invazijos, taip pat pasmerkė šiuos pareiškimus. Tai paskatino Kijevą veidmainiškai atsiriboti nuo M. Melnyko, sakant, kad jo nuomonė neatspindi Ukrainos pozicijos.

 

    Puikiai vokiškai kalbantis M. Melnykas nevengė spalvingos kritikos, pavyzdžiui, pavadino kanclerį Olafą Scholzą „įžeista kepenų dešra“ už tai, kad pavasarį atidėliojo vizitą Kijeve. Vokiškas posakis, kuris laisvai verčiamas kaip primadona, papiktino didžiąją dalį Vokietijos politinės valdžios. Tačiau jis sulaukė aistringų rėmėjų Vokietijoje tarp tų, kurie nusivylė vangia savo šalies parama.

 

    Nepaisant dažnų prieštaravimų, kuriuos sukėlė M. Melnyko komentarai, jis buvo vertinamas, kaip privalumas, padedantis atkreipti dėmesį į Ukrainą šalyje, kurioje pacifistiniai polinkiai politinėje sistemoje lėmė dvejones, tiekiant ginklus.

 

    Ponas Zelenskis paskelbė apie J. Melnyko atleidimą kartu su Indijos, Čekijos, Norvegijos ir Vengrijos ambasadorių atleidimu. Vėliau M. Zelenskis pakeitimą pavadino rotacija, kuri yra įprastos diplomatinės praktikos dalis. “

 

Zelenskio fašistai yra rotacijoje, nieko čia baisaus.  Kalės vaikas, bet mūsų kalės vaikas...

 

Zelensky's fascists are very active: Ukraine dismisses its ambassador to Germany after controversial remarks.

“Volodymyr Zelensky, the president of Ukraine, fired his ambassador to Germany, a week after the diplomat gave an interview in which he defended the legacy of a World War II nationalist leader who collaborated with the Nazis.

Andriy Melnyk, Ukraine’s ambassador to Berlin since 2014, was one of the most recognized faces of the Ukrainian cause in Germany, never shying away from leveling fierce criticism of what many saw as Germany’s slow response to the sanctions on Russia and often provoking the ire of the country’s political elite.

But in an interview on the show Jung & Nai, which streamed on YouTube on June 29, Mr. Melnyk defended the memory of Stepan Bandera, the leader of the far-right Organization of Ukrainian Nationalists during World War II. The nationalist group, which espoused fascist ideology, collaborated with German forces when they occupied Ukraine and some of those forces assisted in the mass murders of Poles and Jews.

Mr. Bandera was not directly involved in the killings, because he was arrested in Ukraine in 1941 and placed in “honorable internment” by the Nazis in a concentration camp outside Berlin for trying to establish an independent Ukraine. Assassinated by Soviet spies in Munich in 1959, Mr. Bandera is still revered by a part of the Ukrainian population for his leadership of the nationalist cause, particularly in the west, where there are statues of Mr. Bandera and streets named after him.

But in Germany, which prides itself on its commitment to acknowledging Nazi crimes and commemorating the victims of the Holocaust, questioning that chapter in history is a red line.

Mr. Melnyk already raised eyebrows in Germany several years earlier for visiting Mr. Bandera’s grave in Munich. When confronted in the June 29 interview about the history of the OUN’s role in massacres, and Mr. Bandera’s anti-Semitic views, Mr. Melnyk said there was no proof for the claims, which are undisputed in academic circles.

“That is the narrative that the Russians are pushing to this day, and that has support in Germany, in Poland, and also in Israel,” he said.

Mr. Melnyk’s comments immediately stirred condemnation from German officials, as well as from Israel’s embassy in Germany. Two ministers in Poland, one of Ukraine’s staunchest supporters since the Russian invasion, also decried the statements. That prompted Kyiv to distance itself from Mr. Melnyk, saying his views did not represent Ukraine’s position.

A fluent German speaker, Mr. Melnyk did not shy away from colorful criticism, such as calling Chancellor Olaf Scholz an “insulted liverwurst” for delaying a visit to Kyiv in the spring. The German expression, which loosely translates into being a prima donna, outraged much of Germany’s political establishment. But it won him avid supporters in Germany among those frustrated with their country’s sluggish support.

Despite the frequent controversies stirred by Mr. Melnyk’s comments, he had been seen as an asset to raising attention to Ukraine in a country where pacifist leanings within the political establishment have led to hesitancy in supplying weapons.

Mr. Zelensky announced Mr. Melnyk's dismissal along with that of the ambassadors of India, the Czech Republic, Norway and Hungary. Mr. Zelensky later called the change a rotation that is part of normal diplomatic practice.“

 

 Zelensky's fascists are in rotation, nothing terrible here. Son of a bitch, but our son of a bitch...

Lietuvai reikia pasimokyti: nepaisant Zelenskio komandos staugimo, Kanada grąžins sankcionuotą „Nord Stream 1“ turbiną, kad palengvintų Vokietijos dujų krizę

    „Kanados vyriausybė pareiškė, kad leis į Vokietiją grąžinti turbiną, reikalingą pagrindiniam Rusijos dujotiekiui eksploatuoti, o tai yra žingsnis, skirtas padėti Berlynui sumažinti gamtinių dujų trūkumą, dėl kurio kainos smarkiai išaugo, bet buvo priimtas, nepaisant Ukrainos prieštaravimų.

 

    Turbina buvo išsiųsta remontuoti į Kanadą, tačiau jos grąžinimą sustabdė sankcijos Rusijai.

 

    Rusija praėjusį mėnesį sumažino gamtinių dujų srautus per dujotiekį „Nord Stream 1“, jungiantį Vokietijos šiaurinę pakrantę su Rusijos dujų telkiniais, sakydama, kad Kanada negrąžino turbinos „laiku“. 

 

Miunchene įsikūrusi turbinos gamintoja „Siemens Energy“ iš esmės patvirtino Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ pareiškimą, kad turbina buvo būtina, norint tiekti į Vokietiją įprastai siunčiamų dujų kiekį. [1]

 

    Vokietija, didžiausia Europos ekonomika ir didžiausia Rusijos Europos dujų vartotoja, daugelį metų didžiąją dalį dujų gauna iš Rusijos. Po sankcijų Rusijai vasario mėn. ji greitai atmetė planus dėl kito Rusijos dujotiekio Nord Stream 2, tačiau ji ir toliau perka rusiškas gamtines dujas.

 

    Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas stengėsi, kad turbina būtų sugrąžinta – netgi viešai kreipėsi – ir perspėjo, kad šalį ištiko „dujų krizę“, kuri artimiausiais mėnesiais gali pablogėti.

 

    Kanados gamtos išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas šeštadienį pareiškė, kad jo vyriausybė suteiks „terminuotą ir atšaukiamą“ leidimą, kad turbina būtų grąžinta į Vokietiją.

 

    Jis sakė, kad sprendimas veiksmingai atleisti turbiną nuo sankcijų buvo priimtas, aptarus šį klausimą su sąjungininkais, ir buvo skirtas padėti Europai gauti „patikimos ir įperkamos energijos, jai toliau pereinant nuo Rusijos naftos ir dujų“.

 

    „Jei nebus būtinas gamtinių dujų tiekimas, Vokietijos ekonomika patirs didelių sunkumų“, – sakoma jo pranešime.

 

    Ukrainos vyriausybė paragino Kanadą persvarstyti sprendimą, pareiškime teigdama, kad tai prilygsta sankcijų sąlygų pakeitimui, kad atitiktų „Rusijos užgaidas“, ir prognozavo, kad „tai sustiprins Maskvos nebaudžiamumo jausmą“. Ukrainos nacionalinio dujų monopolio vadovas sekmadienį valstybinei žiniasklaidai sakė, kad toks sprendimas yra „labai blogas precedentas“.

 

    Planuojama, kad „Nord Steam 1“ dujotiekis bus uždarytas 10 dienų nuo pirmadienio kasmetinei priežiūrai. Ginčas dėl turbinos sukėlė baimę, kad jis gali likti neprisijungęs ilgiau."

 

1. Lietuvos propaganda melavo, kad rusai sumažino dujų tiekimą dėl politinių priežasčių.

 

  

A lesson for Lithuania: Despite howls from Zelenskiy's team, Canada will return the sanctioned Nord Stream 1 turbine to ease Germany's gas crisis.

"Canada’s government said it would permit the return of a turbine to Germany that’s needed to operate a key Russian pipeline, a step intended to help Berlin ease a natural-gas shortage that has sent prices soaring but one that was taken over the objections of Ukraine.

The turbine had been sent to Canada for repairs, but its return had been held up by sanctions against Russia.

Russia last month slashed natural gas flows through the pipeline, Nord Stream 1, which connects Germany’s northern coast with Russian gas fields, saying Canada had not returned the turbine “in due time.” Siemens Energy, the Munich-based maker of the turbine, largely confirmed a statement from Gazprom, the Russian gas giant, that the turbine was essential to providing the amount of gas normally sent to Germany.

Germany, Europe’s largest economy and Russia’s biggest European gas customer, has for years relied on Russia for most of its gas. It quickly shelved plans for another Russian gas pipeline, Nord Stream 2, after sanctions on Russia in February, but it continues to buy Russian natural gas.

Germany’s economy minister, Robert Habeck, had been working to get the turbine returned — even making a public appeal — and had warned that the country was in a “gas crisis” that could worsen in coming months.

Canada’s minister of natural resources, Jonathan Wilkinson, said in a statement Saturday that his government would grant “a time-limited and revocable” permit to allow for the turbine’s return to Germany.

He said the decision to effectively exempt the turbine from sanctions was taken after discussing the matter with allies, and was intended to support Europe’s access to “reliable and affordable energy as they continue to transition away from Russian oil and gas.”

“Absent a necessary supply of natural gas, the German economy will suffer very significant hardship,” he said in a statement.

Ukraine’s government called on Canada to reconsider the decision, saying in a statement that it amounted to changing sanction terms to suit “the whims of Russia” and predicting “it will strengthen Moscow’s sense of impunity.” The chief executive of Ukraine’s national gas monopoly told state media on Sunday that the decision set a “very bad precedent.”

The Nord Steam 1 pipeline is scheduled to be shut down for 10 days starting Monday for annual maintenance. The dispute over the turbine had raised fears that it might remain offline for longer."

Kada tikrai pasibaigęs vaistų galiojimo laikas?

 "Nežinau, kaip jūsų vaistinėlė, bet manoji yra daugiausiai pasibaigusio galiojimo vaistų kratinys: raumenis atpalaiduojantys vaistai, kuriuos gavau, kai prieš keletą metų pažeidžiau nugarą; vaistai nuo pykinimo, kurių niekada nevartojau per savo skrandžio bėdas praeitą vasarą; Xanax, kad kartais padėtų man susidoroti su svaiginančia pasaulio padėtimi.

 

    Dažnai galvodavau, ką turėčiau daryti su šiais vaistais, kurių galiojimo laikas pasibaigęs – ar ir kaip turėčiau jų atsikratyti, ar nesaugu juos naudoti, ar kai kurie vis tiek gali puikiai veikti. Šios savaitės informaciniame biuletenyje įsigilinau į tyrimą ir susisiekiau su trimis garsiais vaistininkais, iš kurių vienas tyrė vaistus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, kad gaučiau šiek tiek įžvalgos.

 

    Štai ką iš tikrųjų reiškia galiojimo datos ir kitos etiketės „naudoti iki“.

 

    Vadovaudamiesi JAV maisto ir vaistų administracijos nurodymais, gamintojai nustato vaistų galiojimo terminus, remdamiesi jų atliktais bandymais, kad nustatytų, kiek laiko vaistai išliks saugūs ir veiksmingi.

 

    Galiojimo laikas „reiškia pažadą, kad vaistas bus geras bent tiek ilgai, jei jis tinkamai laikomas“, – paaiškino Danas Sheridanas, vaistų saugos vaistininkas iš OhioHealth Marion bendrosios ligoninės. Daugelis galiojimo datos nustatomos nuo vienerių iki penkerių metų nuo vaisto pagaminimo.

 

    Tačiau daugelio receptinių vaistų atveju tai, ką matote ant buteliuko, yra ne galiojimo laikas, o „netinkamo vartoti“ data. (Mano receptuose ši data nurodoma po žodžių „Išmesti iki“). Pabaigos vartojimo data paprastai yra anksčiau, nei pradinė vaisto galiojimo data, paaiškino Jamesas Stevensonas, Mičigano universiteto Farmacijos koledžo vaistininkas ir vyriausiasis klinikinis pareigūnas sveikatos priežiūros technologijų įmonėje „Omnicell“. Taip yra todėl, kad vaistininkas dažnai turi tvarkyti, maišyti su kitais ingredientais ir perkelti vaistą į naują talpyklą, kad galėtų jį jums duoti, o tai sumažina laiką, kurį jis bus naudojamas, sakė jis.

 

    Kai kurių vaistų vartojimo pasibaigimo data yra tik kelios dienos ar savaitės po vaisto išdavimo. "Miltelių pavidalo antibiotikų suspensija vaistinės lentynoje gali būti tinkama dvejus metus, bet tik 14 dienų, kai vaistinė įpila vandens ir išleidžia jį pacientui", - paaiškino J. Sheridanas.

 

    Kai kurie vaistai gali veikti pasibaigus galiojimo laikui.

 

    Nors galiojimo laikas ir pasibaigusios vartojimo datos suteikia naudingos informacijos – galite jaustis tikri, kad jūsų vaistas veiks bent tiek ilgai, jei jis bus tinkamai laikomas (daugiau apie tai už minutės), – tą dieną vaistai nebūtinai tampa pavojingi ar silpnesni, sakė Lee Cantrell, klinikinis vaistininkas iš Kalifornijos universiteto, San Francisko, Farmacijos mokyklos.

 

    Atliekant nedidelį 2012 m. tyrimą, dr. Cantrell ir trys kolegos išbandė aštuonis vaistus, kurių sudėtyje buvo 14 labai skirtingų veikliųjų medžiagų, neatidarytus vaistinės spintoje, kurių galiojimo laikas pasibaigė 28–40 metų anksčiau. Jie nustatė, kad 86 procentai vaistų sudedamųjų dalių vis dar buvo tokios koncentracijos, kokia turėjo būti. Išvados rodo, kad kai kurie vaistai, tokie kaip acetaminofenas ir opioidinis skausmą malšinantis vaistas hidrokodonas, išlaiko savo veiksmingumą „ilgą, ilgą laiką“, – sakė jis.

 

    Tačiau daktaras Cantrellas pažymėjo, kad jis ir jo kolegos iš tikrųjų nebandė vaistų su žmonėmis. „Negaliu pasakyti, kad galima vartoti vaistus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs“, – sakė jis. F.D.A. taip pat rekomenduoja nevartoti vaistų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

 

    Tačiau jis beveik 30 metų dirba Kalifornijos apsinuodijimų kontrolės centre San Diege ir teigė, kad žmonės reguliariai skambina į centrą, kai suprato, kad išgėrė pasibaigusio galiojimo vaistus, nerimauja, kas nutiks. Jo žiniomis, nieko blogo niekada nebuvo, sakė jis.

 

    Dr. Cantrello tyrimas yra vienas iš nedaugelio paskelbtų tyrimų, kuriuose buvo įvertinta pasibaigusio galiojimo vaistų chemija. 

 

2006 m. paskelbtame tyrime mokslininkai su F.D.A. ir farmacijos bendrovė „Sandoz“ išbandė 122 skirtingus vaistus ir nustatė, kad 88 procentai vis dar buvo saugūs vartoti vidutiniškai 5,5 metų pasibaigus jų galiojimo laikui.

 

    Tiesą sakant, F.D.A. kartais išbando pasibaigusio galiojimo vaistus, reikalingus visuomenės sveikatos ekstremalioms situacijoms, ir pratęsia jų galiojimo laiką, jei nustatoma, kad jie veikia ir yra saugūs.

 

    Tačiau kai kuriuos vaistus reikia išmesti.

 

    Svarstydami, ar vartoti vaistą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs, vadovaukitės sveiku protu. Dr. Cantrell sakė, kad saugiau vartoti pasibaigusio galiojimo vaistus, skirtus sveikatos sutrikimams gydyti, pvz., ibuprofeną, skirtą galvos skausmui malšinti, arba vaistus nuo alergijos lengvam šienligei gydyti, nei vartoti vaistą rimtai sveikatos būklei gydyti.

 

    Viena vaistų klasė, kurios neturėtumėte vartoti pasibaigus jų galiojimo laikui, yra antibiotikai, sakė daktaras Stevensonas. Jei vartojate antibiotiką, kuris nėra toks stiprus, kaip turėtų būti, „tai iš tikrųjų gali būti žalinga“, - sakė jis, nes vaistas gali neveiksmingai kovoti su jūsų infekcija. 

 

Septintojo dešimtmečio tyrimai taip pat siejo pasibaigusio galiojimo tetracikliną su inkstų problemomis, galbūt todėl, kad antibiotikas skaidydamas gamina pavojingas chemines medžiagas, tačiau neaišku, ar dabartinės formulės kelia tokią riziką.

 

    P. Sheridanas taip pat perspėjo nevartoti pasibaigusio galiojimo akių lašų – jie gali būti užteršti mikroorganizmais; ir pasibaigusio galiojimo nitroglicerino, nes sprogmuo, kuris taip pat naudojamas širdies ligomis sergančių žmonių krūtinės skausmui gydyti, laikui bėgant praranda savo veiksmingumą. Amerikos diabeto asociacija taip pat nerekomenduoja vartoti insulino, pasibaigus jo galiojimo laikui.

 

    Daugumą vaistų galima išmesti į šiukšliadėžę, tačiau F.D.A. rekomenduoja juos maišyti su kavos tirščiais, nešvarumais ar kačių kraiku, kad jie būtų mažiau patrauklūs vaikams ar naminiams gyvūnėliams, kurie galėtų juos valgyti, ir supakuoti į maišelį ar konteinerį. Kai kurie vaistai, kuriais gali piktnaudžiauti, įskaitant tuos, kurių sudėtyje yra opioidų, neturėtų būti išmesti.

 

    Pasak F.D.A., šiuos vaistus galima nuleisti į tualetą, tačiau Aplinkos apsaugos agentūra perspėja, kad, tai darant, vaistai gali užteršti geriamąjį vandenį, upes ir ežerus, nes daugelis vandens valymo įrenginių nėra aprūpinti vaistų pašalinimo priemonėmis. Vietoj to P. Sheridanas rekomendavo išmesti vaistus į saugias vaistų išmetimo dėžes, rastas vaistinėse. Taip pat Narkotikų kontrolės administracija bendradarbiauja su vietos valdžios institucijomis, siekdama rinkti narkotikus „Nacionalinės receptinių vaistų atsiėmimo dienos“ renginiuose.

 

    Tinkamai laikykite vaistus, kad būtų ilgesnis galiojimo laikas.

 

    Norėdami užtikrinti, kad jūsų vaistai veiks iki jų galiojimo pabaigos arba pasibaigus vartojimo datos laikui (o galbūt ir vėliau), tinkamai juos laikykite. „Ironiška, bet vaistinėlė vonios kambaryje nėra tinkama vieta vaistams laikyti“, – sakė ponas Sheridanas. "Dėl aukštos temperatūros ir drėgmės vaistai gali greičiau susiskaidyti."

 

    Jis pasiūlė vaistus laikyti vėsioje, sausoje vietoje, nepasiekiamoje tiesioginių saulės spindulių (ir vaikų).

 

    Bet, žinoma, jei ant buteliuko yra skirtingos laikymo instrukcijos, būtinai jų laikykitės. Pavyzdžiui, kai kuriuos vaistus reikia šaldyti.

 

    Akivaizdu, kad namuose turiu atlikti keletą pakeitimų: vaistus laikau vonioje ir esu tikras, kad kažkur mano saugykloje slepiasi pasibaigusio galiojimo antibiotikai. Bet aš negaliu išmesti visų savo vaistų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, arba bent jau dar ne. Neatidėliotinais atvejais pasiliksiu ibuprofeną, kurio galiojimo laikas pasibaigęs. Ir galbūt mano Xanax."