Pergalės sodas: rusai daugiau imasi daržų ir sodų, kad sušvelnintų sankcijų poveikį

„Kiekvieną savaitgalį Ksenija Abramova ir jos mama sukrauna savo pūkuotą baltą samojedą ir šešias kates į savo automobilį penkioms valandoms kelio automobiliu iš Sankt Peterburgo dirbti savo sode, kur tikisi užauginti pakankamai vaisių, daržovių ir riešutų, kad jų užtektų visiems metams.

 

    Kaip ir daugelis rusų, M. Abramova bando apsisaugoti nuo didelės infliacijos ir galimų maisto tiekimo sutrikimų, susijusių su sankcijomis. "Viskas juokingai brangu. Tai katastrofa. Taigi mes ariame sode nuo aušros iki sutemų", – sakė M. Abramova.

 

    Vasarą leisti vasarnamyje vešliame kaime yra rusų šeimų ritualas. Šiais metais daugiau žmonių užsiima sodininkyste, kad kompensuotų didėjančias maisto kainas. Maisto kainos birželį, palyginti su tuo pačiu 2021 m. mėn., pakilo 19,1 proc., o kai kurių produktų, tokių, kaip cukrus, 48 ​​proc., palyginti su praėjusiais metais, ir makaronų, 28 proc.

 

    „Rusijos piliečiai, o ypač vyresnės kartos žmonės, išgyveno daugybę įvairių sukrėtimų ir didžiuojasi galėdami įveikti sunkumus, pasitelkdami savo išteklius“, – sakė Viljamso koledžo sociologė Olga Ševčenka. Williamstown, Mass., ir knygos „Krizė ir kasdienybė postsocialistinėje Maskvoje“ autorius.

 

    „Žmonės traukiasi į savotišką savisaugos kokoną savo privačių pastangų išgyventi“, – sakė M. Ševčenka.

 

    Remiantis šiais metais Rusijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro atlikta apklausa, beveik pusė rusų turi sodybą arba sodo sklypą.

 

    Apie 39% apklaustųjų teigė planuojantys vasaros atostogas praleisti kaimo namuose ar sodo sklype, o tai 5% daugiau, nei pernai.

 

    Dauguma sakė, kad savo žemę naudoja maistui auginti.

 

    43 metų fotografė M. Abramova sako, kad šiais metais jos pajamos sumažėjo perpus. Ji su mama dirbo savo šeimos 2 1/2 arų sklype atokioje vietovėje netoli Pskovo, netoli nuo Rusijos sienos su Estija.

 

    Pavasarį ji investavo į savo šiltnamių vėdinimo ir laistymo sistemą ir purškė pesticidus savo sode, kad apsaugotų savo vyšnias, obelis, slyvas ir kriaušes. Jos pasididžiavimas – 40 medžių riešutų sodas. Moterys iš šio sezono derliaus jau pagamino raugintų agurkų ir braškių uogienės. Jos gamins degtinės užpilus, kai sunoks serbentai ir vyšnios.

 

    Ji nemėgsta sunkaus darbo, bet sako, kad sodas padeda jai susidoroti su didėjančiu stresu visą likusį gyvenimą. „Augalai auga, ir jiems nerūpi, kas dar vyksta pasaulyje“, – sakė M. Abramova.

 

    Vyriausybės pareigūnai skatina sodininkystę ir ūkininkavimą. Prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pasirašė įstatymą, kuris sušvelnina su bendruomeniniais ūkiais susijusias taisykles ir leidžia sodo sklypuose laikyti vištas ir triušius asmeniniam naudojimui.

 

    Šį pavasarį Rusijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Vladislavas Davankovas pasiūlė pratęsti gegužės šventes, kad žmonėms būtų daugiau laiko sodinti. Parlamentas šios priemonės nepriėmė. Viena automobilių gamykla davė dirbamos žemės atleistiems į pravaikštas darbuotojams bulvėms sodinti.

 

    Yanos Oparinos uošvė nusipirko vasarnamį netoli Suomijos sienos, nes kelionės tapo sudėtingesnės ir brangesnės. Ponia Oparina pradėjo bulves, morkas ir ridikėlius. Jai teko aplankyti tris augalų parduotuves, kad surastų norimą sausmedį.

 

    Anksčiau šeima lankydavosi Suomijoje, o dabar ši šalis stoja į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, o gyvenimas taip arti karinio aljanso nario kelia nerimą. „Politika įsiveržė į visas gyvenimo sritis – nuo ​​kainų kilimo iki nerimo dėl sienos“, – sakė M. Oparina. „Tačiau mes stengiamės išsklaidyti šias mintis ir mėgautis savo sodu bei šalia esančiais miškais. Ji šiemet planuoja prie valdos grybauti ir išmokti žvejoti.“ [1]

1. World News: Russians Turn to Gardening to Mitigate Sanctions
Chernova, Yuliya. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 July 2022: A.8.

Victory Garden: Russians Turn to Gardening to Mitigate Sanctions

"Every weekend, Kseniya Abramova and her mother pile her fluffy white Samoyed and six cats into their car for the five-hour drive from St. Petersburg to work in their garden, where they hope to grow enough fruit, vegetables and nuts to last the year.

Like many Russians, Ms. Abramova is trying to protect against high inflation and potential food-supply disruptions related to sanctions. "Everything is ridiculously expensive. It's a catastrophe. So we are plowing away in the garden from dawn till dusk," Ms. Abramova said.

Spending the summer in a dacha in the lush countryside is a ritual for Russian families. This year, more people are gardening to offset the soaring cost of food. Food prices were up 19.1% in June compared with the same month in 2021, while prices for some products such as sugar, up 48% compared with a year earlier, and pasta, up 28% in the same period, have risen far more.

"Russian citizens, and especially those of the older generation, have lived through a long succession of various upheavals and take a certain pride in being able to navigate hardship, resorting to their own resources," said Olga Shevchenko, a sociologist at Williams College in Williamstown, Mass., and author of the book "Crisis and the Everyday in Postsocialist Moscow."

"People retreat into a kind of self-protective cocoon of their private efforts at survival," Ms. Shevchenko said.

Close to half of Russians own a country house or a garden plot, according to a survey this year by the Russian Center for Public Opinion and Market Research.

About 39% of those surveyed said they planned to spend their summer vacation at a country home or garden plot, up 5% from last year.

Most said they use their land to grow food.

Ms. Abramova, a 43-year-old photographer, says her income dropped by half this year. She and her mother have been working on her family's 2 1/2-acre plot in a remote area near Pskov not far from Russia's border with Estonia.

In the spring, she invested in a ventilation and irrigation system for her greenhouses and sprayed pesticides in her orchard to protect her cherry, apple, plum and pear trees. Her pride is a 40-tree nut orchard. The women have already made pickles and strawberry jam from this season's harvest. They will make vodka infusions when the currants and sour cherries ripen.

She doesn't love the hard work but says the garden helps her cope with the growing stress in the rest of her life. "The plants grow, and they don't care what else is happening in the world," Ms. Abramova said.

Government officials have been encouraging gardening and farming. President Vladimir Putin signed a law recently that eases rules related to community farms and allows the keeping of chickens and rabbits for personal use in garden plots.

This spring, the deputy chairman of the Russian State Duma, Vladislav Davankov, proposed to extend the May holidays to give people more time to plant. The measure wasn't taken up by parliament. One auto factory did give farmland to furloughed workers to plant potatoes.

Yana Oparina's mother-in-law bought a summer house near the Finnish border because travel has become more complicated and costly. Ms. Oparina started potatoes, carrots and radishes. She had to visit three plant nurseries to find the honeysuckle she wanted.

The family used to visit Finland, but now the country is joining the North Atlantic Treaty Organization, living so close to a member of the military alliance is concerning. "Politics crept into all aspects of life, from rising prices to worries about the border," Ms. Oparina said. "But we try to shoo away those thoughts and enjoy our garden and the woods nearby." She plans to gather mushrooms near the property this year and learn to fish." [1]

1. World News: Russians Turn to Gardening to Mitigate Sanctions
Chernova, Yuliya. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 July 2022: A.8.

JAV naujienos: dauguma jaunų suaugusiųjų gyvena ne per toli nuo namų

"21 metų Brianas Krameris sakė, kad būdamas 13 metų jam buvo 13 metų, jis persikėlė gyventi į Montgomery apygardą. Ateityje jis planuoja gyventi ir dirbti grafystėje, iš dalies dėl to, kad siūlo „stabilumo jausmą“.

 

    Pono Kramerio planai likti netoli namų atitiktų modelį, nustatytą pirmadienį Census Bureau, bendradarbiaujant su Harvardo universitetu, išleistame moksliniame darbe. 

 

Straipsnyje nustatyta, kad 80% jaunų suaugusiųjų, sulaukusių 26 metų, buvo pajudėję mažiau, nei 100 mylių nuo vietos, kur jie užaugo, ir tik 10% persikėlė daugiau, nei 500 mylių atstumu.

 

    Remiantis tyrimu, kuris visų pirma grindžiamas 1984–1992 m. JAV gimusių žmonių surašymo ir mokesčių duomenimis, rezultatai skyrėsi priklausomai nuo tėvų pajamų, rasės ir etninės priklausomybės. Jame daugiausia dėmesio buvo skiriama tam, kur jie gyveno sulaukę 26 metų, palyginti su tuo, kur jie gyveno, kol užaugo.

 

    Jauni suaugusieji, užaugę didesnes pajamas gaunančiose šeimose, persikėlė toliau, nei tie, kurie užaugo mažesnes pajamas gaunančiose šeimose, rašoma straipsnyje. Būdami 26 metų azijiečiai gyveno vidutiniškai maždaug 220 mylių atstumu nuo vietos, kur užaugo; baltieji, 190 mylių; ispanai, 140 mylių; ir juodaodžių jaunų suaugusiųjų, esančių už 130 mylių, nustatyta tyrime.

 

    Mokslininkų tikslas buvo suprasti migracijos modelius tarp vaikystės ir jaunystės ir kaip tie modeliai keičiasi, atsižvelgiant į ekonomines galimybes, sakė mokslų daktaras Benas Sprungas-Keyseris. ekonomikos specialistas Harvardo universitete ir vienas iš ataskaitos autorių.

 

    Kai politikos formuotojai diskutuoja apie priemones, kuriomis siekiama paskatinti darbo rinkos augimą, jie dažnai nori, kad tokios naudos, kaip darbo užmokesčio padidėjimas, pirmiausia gautų tie, kurie užaugo tam tikroje vietovėje. Straipsnyje nustatyta, kad taip yra iš esmės, net jei kai kurios išmokos atitenka ir kitiems, kurie persikėlė gyventi į tą vietą.

 

    „Mūsų rezultatai rodo, kad didžioji jų dalis yra skirta būtent tiems, kuriems būtų skirta“, – sakė Nathaniel Hendren, Harvardo universiteto ekonomikos profesorius ir vienas iš autorių.

 

    Tyrėjai apskaičiavo, kad jei darbo užmokestis tam tikroje kelionės į darbą ir atgal zonoje padidėtų maždaug 1600 dolerių per metus arba maždaug 80 centų per valandą, 99% atlyginimo prieaugio pasiektų gyventojus, kurie ten būtų gyvenę, jei atlyginimas nebūtų padidintas.

 

    Pasak mokslininkų, tyrimo išvados gali būti, naudojamos informuojant apie vietos investicijas į bendruomenes.

 

    Šios investicijos gali būti vykdomos, kaip politika, skatinanti įmones statyti gamyklas tam tikroje vietoje, subsidijas darbuotojams remti arba tikslinį infrastruktūros finansavimą, sakė Sprung-Keyser.

 

    22 metų Jade Walters gyvena Čikagoje, maždaug už 800 mylių nuo vietos, kur ji užaugo, Brukline, Niujorke. Tačiau ji sakė, kad galiausiai planuoja grįžti į Niujorką.

 

    „Aš ten gimiau ir užaugau, ir ten taip pat yra tiek daug galimybių“, - sakė ji. „Čia taip pat yra mano šeima, bet Niujorkas man visada buvo namai“ [1]

1. U.S. News: Most Young Adults Live Not Too Far From Home
Torchinsky, Rina. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 July 2022: A.3.

U.S. News: Most Young Adults Live Not Too Far From Home

"Brian Kramer, age 21, said he moved to Montgomery County, Md., when he was 13 years old, after being homeless for a few months. He plans to live and work in the county in the future, in part because the place offers "a sense of stability."

Mr. Kramer's plans to remain close to home would fit the pattern identified in a research paper out Monday from the Census Bureau, in collaboration with Harvard University. The paper found 80% of young adults at age 26 had moved less than 100 miles from where they grew up, and just 10% moved more than 500 miles away.

The results varied by parental income, race and ethnicity, according to the study, which is primarily based on census and tax data for people born in the U.S. between 1984 and 1992. It focused on where they lived at age 26, compared with where they grew up.

Young adults raised in higher-income families moved farther than those who were raised in lower-income families, the paper shows. At age 26, Asians were living an average of around 220 miles away from where they grew up; whites, 190 miles; Hispanics, 140 miles; and Black young adults, 130 miles away, the study found.

The researchers' goal was to understand migration patterns between childhood and young adulthood, and how those patterns change in response to economic opportunities, said Ben Sprung-Keyser, a Ph.D. student in economics at Harvard and one of the report's authors.

When policy makers debate measures aimed at spurring labor-market growth, they often want benefits such as wage gains to flow primarily to those who grew up in a given area. The paper finds this is generally the case, even if some of the benefits also go to others who moved to the area.

"Our results suggest that the vast majority of them go exactly to who you would be targeting," said Nathaniel Hendren, a Harvard University economics professor and one of the authors.

Researchers estimate if wages in a given commuting zone increased by roughly $1,600 annually or about 80 cents per hour, 99% of the wage gains would reach residents who would have lived there if there wasn't a wage increase.

The findings of the study can be used to inform local investment in communities, the researchers said.

That investment could take the form of policies encouraging companies to bring factories to a given location, subsidies to support workers or targeted funding for infrastructure, Mr. Sprung-Keyser said.

Jade Walters, 22, lives in Chicago, about 800 miles away from where she was raised, in Brooklyn, N.Y. But she said she plans to move back to New York eventually.

"I was born and raised there, and there's just like so much opportunity there as well," she said. "My family is there, as well, but New York has always been home for me."" [1]

1. U.S. News: Most Young Adults Live Not Too Far From Home
Torchinsky, Rina. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 July 2022: A.3.