Komentaras Nerijaus Stasiulio pokalbiui apie universitetų reformą (1)

Kęstas 2009-03-10 08:31

Šaunuolis, Nerijau. Puiki padėties Lietuvos studijų sistemoje analizė.

Sakykim, kad visi abiturientai pasinaudos patarimais ir išvažiuos į užsienį. Universitetai, priklausomi nuo studentų atnešamų pinigų, iškart bankrutuos. Dėstytojai ir studentai turės išsivaikščioti. Ar apie tai svajoja Steponavičius? Ar atsistatydins jis tokiu atveju?
Keista pono Steponavičiaus logika: daug emigruoja, tai sukelkime kainas. Komunizmo rytojus bus garantuotas. Bet tik tiems, kuriems teks privatizuoti universitetų pastatai.

Diskusijų su Kubiliaus vyriausybe laukti neverta. Jie yra taip vadinami neoliberalai. Žinomiausias jų atstovas politikoje - buvęs JAV prezidentas Reiganas. Jie tiki, kad rinka, palikta savieigai, be valstybės reguliavimo, lengvai išsprendžia visas, tame tarpe ekologijos, moralės bei universitetų, problemas. Gili šiandieninė krizė, kurią sukėlė neoliberalų pradėtas godumo savivaliavimas, įrodo, kad jie klysta.

Lietuva pavėlavo daug dešimtmečių įsijungti į šį judėjimą, išsirinko neoliberalus blogiausiu metu, todėl dabar sumokės brangiausiai. Lietuvos ūkis neteks konkuravimui pasaulyje būtinos galimybės formuoti bendrą valstybės politiką studijose, kadrų ruošime ir ekonomikos vystyme. Mūsų universitetai negalės konkuruoti kokybe bei kaina su daugumos pasaulio šalių universitetais, pritraukiant mūsų pačių jaunimą. Emigracija žymiai išaugs. Universitetų turtas bus išgrobstytas. Dėstytojai ir kiti darbuotojai išsivaikščios. Lietuvos kultūrai bus padaryta nepataisoma žala. Padlaižiavimas dar labiau sustiprės. Daugelio iš mūsų alma mater, aukštosios mokyklos, kurios paruošė mus gyvenimui, išnyks.

Kam bankininkams tie iš visos Lietuvos studentų surinkti milžiniški pinigai? Išlaidavimas recesijos metu tapo nebemadingas.

Dalyvaukime protestuose. Kovokime už galimybę dirbti Lietuvoje.

Be kovos, mes negalime konkuruoti. (2)


1. "Nerijus Stasiulis. Studentai bus kaip vorai stiklainyje

2009-03-10

Šiandien įvyks Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ mitingas. Jis organizuojamas kartu su profesinių sąjungų atstovais.
Grupė mitingą bandė organizuoti du kartus, tačiau pavyko tik dabar. Kaip sakoma, trečias kartas nemeluoja.
„Bernardinai.lt“ kalbino vieną iš mitingo organizatorių, Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ narį – Nerijų Stasiulį. Jis sutiko paaiškinti, kodėl protestuoja prieš Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomą aukštojo mokslo reformą, apibrėžti mitingo tikslus.
Kokius reikalavimus kelsite mitinguodami?
Norime, kad atsistatydintų švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Taip pat siekiame, kad būtų atidėtas studijų mokesčio klausimo svarstymas. Juk pirmiausia reikia peržiūrėti visų studijų programų kokybę ir pradėti judėti aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo link.
Pasisakome už tai, jog jei jau mokestis neišvengiamas, tai jis, kaip ir Vakarų valstybėse, turėtų būti visiems vienodas ir kaip įmanoma mažesnis. Skaičiuojama, kad jis galėtų siekti kelis šimtus litų. O pagal ministro siūlomą tvarką, mokesčiai siektų tūkstančius litų kasmet. Tokia mokėjimo tvarka egzistuoja tik pokomunistinėse ir Afrikos valstybėse (Kenijoje, Tanzanijoje). Dalis studentų nemoka, o kiti moka labai daug pinigų. Šią tvarką laikau diskriminacine, ir taip manau ne tik aš: tarptautiniu lygiu jai pažerta gausybė kritikos.
Dar vienas reikalavimas - valdymo pertvarka. Šiuo metu valdymas neefektyvus ir neužtikrina studijų kokybės, taip pat nėra atskaitomybės visuomenei ir valstybei už skaidrų studentų bei valstybės lėšų panaudojimą aukštojoje mokykloje.
Valdymo pertvarką numatančiame Vyriausybės projekte valdymą siūloma patikėti iš išorės narių sudarytoms taryboms. Tokia tvarka yra geriausiose mokyklose ir link to pamažu juda visi, tačiau Lietuvoje tarybos nariai būtų skiriami ministro, politiniu, o ne visuomeniniu, pagrindu: nenumatomos narių atrankos, nėra ir patikimos procedūros, kaip narį atšaukti. Taip į universitetus pateks žmonės, prižiūrėsiantys, kaip dalijamas universitetų turtas, nes kai kurios mokyklos ar jų padaliniai bankrutuos, o jų turtą bus galima išgrobstyti. Valdymo pertvarka reikalinga, ir norint ją įvykdyti tereikia pasinaudoti geriausiais užsienio pavyzdžiais. Tačiau mūsų Švietimo ir mokslo ministerija tuo ir pasižymi: užsienio patirtį jie ignoruoja ir perima labai selektyviai – perima tik naudingus elementus.
Trumpai tariant, reikalaujame nepriimti Mokslo ir studijų įstatymo ir sukurti naują arba peržiūrėti dabartinį. O svarbiausia atsisakyti įsitikinimo ir koncepcijos, kad aukštąjį mokslą turėtų reformuoti laisvosios rinkos nematoma ranka.
Turėjote galimybę savo reikalavimus išsakyti švietimo ir mokslo ministrui. Koks buvo dialogo rezultatas?
Susitikimas įvyko ministro kvietimu, nes jis sužinojo apie mūsų planuojamas akcijas. Tačiau tai buvo tik bandymas imituoti dialogą.
Iki tol buvome dalyvavę ne viename Seimo komiteto posėdyje, kuriuose nei mūsų, nei kitų įstatymų kritikų niekas nesiklausė, ir toliau būdavo derinami tik kableliai, kiti neesminiai dalykai. Ministras tik darkart patvirtino savo ryžtą nesitraukti, nekeisti savo nuomonės ir mums, užuot mitingavus, pasiūlė kažkokį konstruktyvų dialogą, nors mūsų pasiūlymų net nesiruošiama klausyti.
Be to, negavome atsakymų į vieną svarbiausių klausimų: ar bus atlikta reformos socialinių padarinių analizė. To negalėjo atsakyti nė ministras, nė jo patarėjas Gytautas Damijonaitis. Paklausti, kurioje dar Vakarų valstybėje yra tokia aukštojo mokslo sistema, jie teigė, kad tokios sistemos nebandė niekas, kad tai jų kūrinys.
Kokius socialinius reformos padarinius prognozuojate Jūs?
Ministerijos konstatuojamos problemos teisingos. Pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų yra per daug, tinklas nėra optimalus, iškreiptas studentų santykis profesinėse mokyklose, kolegijose ir aukštosiose mokyklose. Tačiau ministerija šiai problemai spręsti pasirinko nežmoniškus būdus: iš esmės bus paliktas toks pat finansavimas, tik jis bus koncentruotas laiminčiose kovą dėl išlikimo mokyklose. Daugiau gaus ta mokykla, kuri pritrauks daugiau studentų. Kadangi mokykloms tų lėšų nepakaks nė išgyventi, nė laiduoti kokybei, studentai suskirstyti į mokančius ir nemokančius. Už nemokančius mokės valstybė, o iš mokančių universitetai lups tiek, kiek pavyks nulupti. Nepopuliarūs universitetai bankrutuos.
Tai galima prilyginti darviniškai kovai dėl išlikimo, kurios metu nunyks valstybei reikalingos, tačiau nelabai populiarios programos. Tarkime, jau dabar Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos Fakulteto vadovai jaudinasi dėl reformos padarinių. Programos ten geros, tačiau nepritrauks norinčių mokėti studentų, nes studijos ten pakankamai brangios.
Taip nunyks ir regioniniai universitetai, ir specializuoti, prie kurių galima priskirti Vilniaus pedagoginį universitetą.
Reformuoti aukštojo mokslo sistemą galima protingai, palaipsniui siūlant kai kuriems universitetams persikvalifikuoti į kolegijas, nes prastas universitetas, gali būti puiki kolegija. Reformuoti reikia visą po vidurinio švietimo sektorių, įskaitant ir profesines mokyklas. Kol kas Vyriausybė nieko nedaro, kad išlaikytų aukštojo mokslo prestižą. Galima sakyti, kad po reformos prestižas bus įteisintas finansiniais svertais. Kodėl Lietuvoje negalima įvesti pasaulyje pasiteisinusios sistemos, kai du kursus profesinėje mokykloje pabaigęs studentas, gali tęsti studijas kolegijoje, o vėliau ir universitete? Tada studentai profesinio sektoriaus nebijotų ir galėtų save išbandyti: jei turi polinkį ir gabumų mokytis – tęsti studijas, jei ne – pabaigti ir dirbti.
Jūsų oponentai prognozuoja, kad konkurencija nebus akla, jog išliks tik geriausią studijų kokybę siūlantieji.
Mano nuomone, pranašumą turės lengvesnės studijų programos. O jos nebus elitinės gerąja to žodžio prasme: reikalavimai studijuojantiems nebus labai aukšti. Manau, kad nemažai pritrauks Mykolo Romerio universitetas, kuris jau dabar garsėja diplomų pardavinėjimu vakariniame ir neakivaizdiniame skyriuose. Ilgainiui visi universitetai taps tokie kaip šis: mokėsi pinigus, o po ketverių metų gausi diplomą. Bus ir aukštųjų mokyklų, kurios sutiks dempinguoti kainas – taikys mažesnes nei kiti universitetai.
Tačiau ar studentas nėra pakankamai sąmoningas žmogus, kuris turi atsakingai spręsti dėl savo išsilavinimo lygio: mokytis sąžiningai, gerai, būti motyvuotam dėl studijų, ar stoti, kur pardavinėjami diplomai?
Atėjus į kavinę, nusipirkus puodelį kavos, galima nuspręsti, ar gėrimo skonis patiko. Tačiau įstojus į universitetą, mokslo kokybę gali įvertinti tik nemažai pastudijavus, ar pabaigus universitetą. Baigęs mokyklą abiturientas spręsti apie studijų programų kokybę tikrai negali. Ministerija sako, kad būsimi studentai pradės ieškoti medžiagos Studijų kokybės vertinimo svetainėje, bet kažin ar taip nutiks.
Įmanoma, kad gabus abiturientas, kuriam nepasisekė egzamine, rinkdamasis tarp geros, bet brangios studijų programos ir geros, bet ne tokios brangios, pasirinks prastesnę, t. y. deformuos savo pasirinkimų sistemą ir nesirinks, ką nori studijuoti, rinksis tai, ką gali sau leisti. Čia ir yra kertinis reformos akmuo: kolegijas ir profesines mokyklas turi rinktis tie, kurie turi mažiau pinigų, o turtingi – aukštąsias mokyklas. Būdami šalia gabių studentų, mokantys pinigus, arba perkantys diplomus studentai mažins studijų programos kokybę.
Tačiau stojantysis turi pats rinktis ir pats turi būti atsakingas už savo sprendimą: kur nunešti savo krepšelį, o jei turi nepakankamai sugebėjimų – mokėti pinigus.
Kai abiturientai renkasi dabar, žino, kad studijų programa yra bent minimalios kokybės. Po reformos rinksis aklai. Jie negalės keliauti su savo krepšeliu ten, kur nori, nes jau nuspręsta, kiek krepšelių teks kolegijoms, kiek universitetams, kiek vienai studijų sričiai, kiek kitai. Apskritai abiturientai tik rudenį sužinos, ar mokamai, ar nemokamai studijuos, tada, kai bus suskaičiuoti visi balai ir sudarytos krepšelių eilės. Galbūt gabiam studentui pritrūks vieno balo, ir jis jau privalės mokėti.
Tai jau nėra laisva rinka. Reforma – valstybės planavimu paremtas eksperimentas, kuriuo siekiama abiturientus išstumti iš Lietuvos, arba prievarta – finansiniais svertais – nukreipti juos į žemesnio lygio programas, mokyklas, nesiremiant gabumais ir polinkiais.
Bet ar valstybė neturi teisės bent apytiksliai nustatyti, kiek specialistų prireiks darbo rinkoje, reguliuodama krepšelių studijų programose kiekį? Juk pastarųjų metų situacija graudi – statybininkas, neturintis išsilavinimo, uždirbo dukart ar triskart daugiau nei kelis mokslinius laipsnius turintis aukštosios mokyklos dėstytojas arba mokytojas.
Aukštosios mokyklos ir dabar nevengia priiminėti daugiau studentų nei gali mokyti, dėl to jos gauna daugiau pinigų, o dabar valstybė visiškai atsisako svertų ir palieka aukštąsias mokyklas kautis dėl studentų pinigų. Laimės tos, kurios taikys geresnes marketingo strategijas. Kai kurios studijų programos taip bus priverstos išnykti, ir jas galės išgelbėti užkulisinis spaudimas – studijų programas išgelbės valstybė, skirdama tiek ir tiek krepšelių, t. y. tam tikrą kiekį lėšų.
Galima prognozuoti, kad viskas bus kaip dabar, tik bus daugiau finansavimo sumaišties, nestojančių abiturientų, arba prasiskolinusių abiturientų.
Ar daugiau lėšų gali lemti geresnės kokybės studijas (užsienio dėstytojų kvietimas, vietinių dėstytojų stažuotės, galbūt didesni dėstytojų atlyginimai, kurie leistų jiems dirbti tik universitete)?
Tai yra graži vizija ir ji nepagrįsta tikrais skaičiais. Anksčiau universitetai gaudavo 47 proc. reikalingų lėšų, dabar gaus 60 proc., tačiau lėšos skiriamos ne visiems, o tik daliai studentų. Kita dalis pasitarnaus bankams – tai dar viena priežastis, kodėl pasirinkta tokia strategija, ir ji parodo, kad valstybė neturi politinės valios, kad viskas aukojama laisvajai rinkai.
Jau ir šiais metais gali būti, kad keli studentai rinksis vieną studijų programą, tačiau ji nesurinks daugiau studentų ir programa žlugs. O pinigų jiems tikriausiai niekas ir negražins, studentai galės po teismus vaikščioti. Arba kažkas įstos į merdinčią studijų programą ir po kelerių metų sužinos, kad jo programa bankrutuoja. Arba gavęs diplomą sužinos, kad aukštoji mokykla bankrutavo. Kaip eiti su tokiu diplomu pas darbdavį? Apmokestinimas gresia ir dabartiniams studentams: jei šiais ir kitais metais studijų programa nesurinks reikalingos sumos, dabartiniai studentai negalės pabaigti, arba jiems bus pasiūlyta padengti aukštosios mokyklos išlaidas. Taip mokyklos negalės prognozuoti nė kiek specialistų reikia, nė kiek lėšų gaus ir kur jas galima panaudoti.
Kodėl negalima sudaryti stabilių universitetų finansavimo sutarčių: aukštoji mokykla įrodo, kiek pagal savo galimybes gali paruošti studentų ir kokio finansavimo jai reikia.
O ar ilgainiui vienos mokyklos neišnyks, o išliks tik geros kokybės studijų programas siūlančios?
To prognozuoti neįmanoma. Per tą laiką bus daugybė žmonių aukų ir niekam nesvarbu, kas su jais nutiks.
Kiekvienai kardinaliai reformai atsiranda besipriešinančių grupių.
Yra humaniškų sprendimų ir nehumaniškų. Vienas dalykas – priverstinai, atsitiktinai priversti universitetus ir studijų programas merdėti, o humaniškesnis būdas – siūlyti reorganizuotis į kolegijas, tačiau ir tai turi būti daroma labai protingai, ne aklai ar atsitiktinai.
Kodėl gabus ir motyvuotas studijoms abiturientas turėtų mokėti, kai kartu su juo stoja norintys ne studijuoti, o, pavyzdžiui, susirasti sau patinkančią specialybę? Ir stoja vis iš naujo, kiekvienais metais...
Kiekvienas studentas, kuris sugeba įvykdyti studijų reikalavimus, yra laikomas gabiu. Aukštasis mokslas, jei įmanoma, turi būti nemokamas: taip garantuojamas studijų prieinamumas. Tačiau jei tai neįmanoma, reikia įvesti vienodą mokestį.
Lietuvoje bandoma įgyvendinti bausmių sistemą: jei nesimokysi kaip reikia, pagal akademinius kriterijus, tau bus pritaikyta bausmė – mokėsi pinigų. Tokio absurdo Vakarų sistemoje nėra, geras ir gabus studentas gali būti atleidžiamas nuo mokesčio ir jam gali būti skiriama stipendija. Galima sakyti, kad orientuojamasi į skatinimo sistemą, ne į bausmių.
Kitas siūlomas variantas – kas dvejus metus peržiūrėti rezultatus, ir tada turės mokėti tie, kurių pažymių vidurkis dviem balais mažesnis už kurso vidurkį. Taip įvedama rotacija visiškai sunaikinanti akademinį solidarumą. Vyktų darviniška kova ne tik tarp mokyklų, bet ir tarp studentų. Panaši konkurencija buvo įvesta jau po 2000–ųjų. Studentai buvo kaip vorai stiklainyje, kurie stengėsi vienas per kitą perlipti. Tai išgąsdino aukštąsias mokyklas ir sistema buvo atšaukta. Tačiau tada dar studijų kaina nebuvo tokia aukšta kaip planuojama dabar.
Verta mokėti tik tada, kai studijos bus tikrai geros kokybės ir akredituotos ne todėl, kad rektorius turėjo įtakos švietimo ir mokslo ministrui.
Kalbėjosi Kristina Urbaitytė
Nuotrauka Zenekos
Bernardinai.lt" (Nerijus Stasiulis. Studentai bus kaip vorai stiklainyje)

2. "Mr. Obama set a goal of the United States having the highest proportion of college graduates in the world by 2020. Nothing less than that will suffice in the 21st Century, when Americans are competing in a world made ever smaller by the Internet, the president said."( Obama Calls for Changes to the Education System. By DAVID STOUT and JEFF ZELENY )

Ką iš tikrųjų norėtų daryti kubiliniai iš Europos teisės departamento

Europos teisės departamentui kliūva per lengvai dalijama Lietuvos pilietybė vaikams. (1) Apie ką iš tikrųjų svajoja mūsų biurokratiniai pabaisos: "Lenkijos valdžia visiems lenkams leidžia turėti dvi pilietybes. Parodykim tiems lenkams, ką mes, Lietuvos biurokratai, galime. Važinėkim po užsienio šalis ir šaudykim tuos vaikus. Kad tik nesugalvotų priimti mūsų brangiąją pilietybę. Išsaugokim rasinį ir tautinį grynumą."
Jūs esate tikri fašistai. Tik svetimų tautų naikinti nepajėgiate, tai griebiatės naikinti savus. Mokesčių didinimas krizės metu, pilietybės atiminėjimas - jūs esate vieninteliai tokie pasaulyje. Amžina gėda jums. Atsikratėme komunistinio maro. Atsikratysime ir jį pakeitusio fašistinio raugo. Laisvę Lietuvai.

1. Europos teisės departamentui kliūva per lengvai dalijama Lietuvos pilietybė vaikams

Sveikatos ministerija ima taupyti nuo tyrimų

Mes bandėme tapti civilizuotesni, gydyti ir tirti sudėtingesnius susirgimus. Visa tai baigėsi su Kubiliaus išrinkimu valdžion. Specialistai, bėkite iš krašto, kur jūsų vaikai nebegaus išsilavinimo, kur tik kirmelės atliks pacientų lavonų tyrimus. Gyventi Lietuvoje jau pavojinga gyvybei. Alternatyva tik viena: eikime į protestus, verskime vyriausybę.

Akivaizdu, kad protingesnė vyriausybė nustos griauti ekonomiką mokesčiais. Daugiau pinigų turės mokesčių mokėtojai. Ir mokesčių bus daugiau surinkta, nes nereiks važinėti į Lenkiją apsipirkti. Verskime Kubilių. Tai naudinga visų mūsų sveikatai bei gerovei.

1. Sveikatos ministerija ima taupyti nuo tyrimų

Universitetų reforma ir socialinis teisingumas

Kokią reikšmę socialiniam teisingumui turi didesnis finansuojamų pirmakursių skaičius, jei visi tie pirmakursiai bus iš pasiturinčių? Turtingesni, kurie turėjo pinigų geresnėms mokykloms bei papildomiems mokytojams, visai nieko nemokės už pabrangusias studijas. Gabūs, bet mažiau pasiturintys, turės imti didžiules paskolas. Tokios socialinės neteisybės nėra ir niekad nebuvo net JAV. Lyg kokia Afrikos šalis stumiame vienintelį mūsų turtą, gabų jaunimą, iš Tėvynės. Naikiname paskutinį šansą mūsų kraštui pakilti iš vargo, į kurį įstūmė mūsų godumas.

Bandymo organizuoti protestą prieš universitetų griovimą pradžia

Kęstas
2009.03.07 06:23

Vargšeliai bankų ir investicinių kompanijų darbuotojai, Veltui kankinatės stumdami tokią reformą. Jūsų dienos jau suskaitytos. Ši krizė pirmiausia sunaikina bankus ir investicines kompanijas. Pernelyg gerai gyvenate. Atpildo valanda jau atėjo.

Visi paremkime Skirmantę ir piliečių grupę „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“. Tai žmonės, kurie pasiaukodami kovoja už Lietuvos rytdieną. Mums būtini kaip tik tokie: protingi ir galintys padaryti tai, kas reikalinga.


KOVO 10
2009.03.06 20:46
kviečiame visas jaunimo ir visuomenines organizacijas, aukštųjų mokyklų bendruomenių narius, moksleivius, studentus, jų tėvus ir visus Lietuvos Respublikos piliečius kovo 10-ąją 12 valandą prisijungti prie mitingo už esminę ir teisingą aukštojo mokslo reformą prie Seimo rūmų ir kartu reikalauti:

• atsisakyti aukštojo mokslo reformos koncepcijos, grindžiamos laisvosios rinkos ideologija ir „studijų krepšelio“ įvedimu, nepagrįstu studentų apmokestinimu ir surūšiavimu į visiškai nemokančius ir mokančius visą kainą;

• nedelsiant remiantis nepriklausomu ekspertiniu vertinimu peržiūrėti visas studijų programas ir suteikti joms jų tikrąjį pobūdį bei lygį atitinkantį statusą, o netenkinančias reikalavimų tuojau pat naikinti;

• optimizuoti neefektyviai veikiantį ir valstybės bei studentų lėšas švaistantį aukštųjų mokyklų tinklą;

• įvesti studijų mokestį tik visiems studentams vienodą ir nedidelį ir tik po to, kai bus atlikta tinklo optimizacija, ir tik įrodžius jo pagrįstumą;

• įvykdyti sąžiningą universitetų valdymo pertvarką, remiantis pažangiausiais vakarietiškais universitetų valdymo modeliais ir užtikrinant skaidrią bei viešą socialinių partnerių tarybų narių atranką;

• nepritarti dabartiniam Mokslo ir studijų įstatymo projektui, bet jį pakeisti iš esmės arba sukurti naują, remiantis aukščiau išdėstytais reikalavimais;

• p. G. Steponavičiaus atsistatydinimo arba atleidimo iš Švietimo ir mokslo ministro pareigų.

Pagarbiai ir su viltimi, Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“


Skirmantė
2009.03.06 20:33

BANKŲ MANKURTAI SUJUDO LOTI KOMENTARUOSE.

ŠI Psieudo REFORMA - LIETUVOS ŽLUGDYMAS IR NAIKINIMAS.

PRISIDĖKIM VISI PRIE PROTESTO.


"Ragins G. Steponavičių atsistatydinti
2009 03 06 / 14:33 /



ELTA
BFl nuotr.Aukštojo mokslo reforma vykdoma buldozerio principu, o švietimo ir mokslo ministras turi atsistatydinti, teigia akademinė šalies bendruomenė.Kovo 10 dieną akademinė bendruomenė rengia visų aukštųjų mokyklų mitingą, kuriame bus reikalaujama švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo.Pasak Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos narės Virginijos Apanavičienės, pagrindiniai
aukštojo mokslo reformos trūkumai yra universitetų autonomijos praradimas, studento krepšelis, didelė studijų kaina bei universitetų statuso pakeitimas į viešąsias įstaigas.„Tarybos valdys universitetus ir taip bus panaikinama per amžius suvokiama universiteto autonomija. Universiteto tarybas skirs ministras. Tai reikš, kad politikai jau įsiveržė į universitetų valdymą, tuo būdu reguliuos universiteto kasdienybę. (...) Šis įstatymas garantuoja mokslą tik gerai besimokantiems. Galbūt prižiūrėti, geri tėvų vaikai, galbūt iš turtingesnių šeimų ir gaus tą nemokamą mokslą. Tie, kurie galbūt buvo truputį apleisti, galės mokytis, jeigu paims paskolą“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Apanavičienė.LAMPSS atstovės teigimu, didelė visuomenės dalis taps bankų verslo įkaitais. V. Apanavičienė pabrėžė, kad 700 mln. litų, kurie bus reikalingi studentų stipendijoms, pragyvenimo paskoloms, mokesčiui už mokslą garantuoti, valstybė skolinsis iš bankų sukurtų fondų, nes „neturi savo kišenės, iš kurios galėtų finansuoti“. „Niekada nė vienas įstatymas nėra sulaukęs tokios prieštaros, analizės, pasiūlymų, kaip šis. (...) Jeigu tas įstatymas bus priimtas, kurį teisininkai apibūdina kaip kriminalizuotą, bus kreiptasi į teismą“, – kalbėjo V. Apanavičienė.Piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ atstovo Nerijaus Stasiulio teigimu, aukštojo mokslo reforma būtina, bet aukštųjų mokyklų tinklas šalyje yra neoptimalus, taip pat netinkamos ir studentų proporcijos universitetų, kolegijų bei profesinio mokslo sektoriuje.„Per 15 metų buvo sukurtas ne vienas tikrai geras aukštojo mokslo reformos projektas, kurie iki šiol buvo atmetami. Staiga kaip Pilypas iš kanapių išdygo ponas G. Steponavičius su savo komanda, kuris taip pat atmetė tuos visus projektus ir sukūrė savo koncepciją, kad štai paliesime laisvą rinką ir viskas susitvarkys savaime“, – sakė N. Stasiulis.Pasak studentų atstovo, dabartinis Vyriausybės ketinamas priimti aukštojo mokslo reformos įstatymas iš visų projektų yra pats nenaudingiausias, o reali nauda tėra tik bankams.„Aukštojo mokslo reforma būtina, bet kodėl pasirinktas pats nenaudingiausias, net kriminalinį atspalvį turintis aukštojo mokslo reformos projektas, kuris sistemą tik destabilizuos ir geriausiu atveju po trejų metų šis eksperimentas bus atšauktas ir grįžtama į dabartinę padėtį“, – teigė jis.Universitetų, kolegijų, mokslinių institutų darbuotojų ir studentų mitingas bus rengiamas kovo 10 dieną, antradienį, prie Seimo esančioje neaptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje.Mitingo rengėjai tikina, kad viešoji tvarka renginio metu bus užtikrinta. Vilniaus miesto savivaldybė šiai protesto akcijai penktadienį išdavė leidimą, o organizatoriai tikisi, kad susirinks keletas tūkstančių žmonių, kurie reikalaus ne tik nevykdyti numatytos aukštojo mokslo reformos, bet ir ministro G. Steponavičiaus atsistatydinimo.„Iškart atsiribojame nuo radikalių veiksmų ir dėsime visas pastangas, kad jų nebūtų. Bet nesame priežiūros institucija ir tvarką turėtų užtikrinti valstybės institucijos“, – kalbėjo V. Apanavičienė. Ji patikino, kad savų tvarkdarių bus ir tarp mitinguotojų."(1)





1. Ragins G. Steponavičių atsistatydinti

Kubilai atsirito prie liepto galo

Dabar yra netinkamas laikas kovoti su trupalaikiu deficitu. Dauguma ekonomistų sutaria, kad šis JAV prezidento Hooverio kelias yra pražūtingas. Išsigandę krizės, vartotojai dar labiau taupo. Sumažėjęs vartojimas savo ruožtu gilina bedarbystę bei krizę aplamai. Tik valstybės padidintos išlaidos gali bent jau sulėtinti šią kenksmingą spiralę, vedančią į ūkio sunaikinimą. Ekonomikos reikalais turi užsiimti ne griežtai kalbantis fizikos laborantas, ne buhalteris, ne painiotos mąstysenos statistikos specialistas, o ekonomikos žinovas. Bankai kubilinių rankomis sukeltais mokesčiais pjauna Lietuvos valstybę. (1) Vienintelis išsigelbėjimas: kiek galima anksčiau brolių latvių pavyzdžiu šalinti parsidavusius nevykėlius iš vyriausybės. 1. Dėl apsiperkančių Lenkijoje biudžetas netenka 100 mln. Lt "Dėl to, kad lietuviai pastaruoju metu plūsta apsipirkti į Lenkiją, Lietuva kas mėnesį praranda apie 100 mln. Lt biudžeto pajamų. Tai ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas. „Kas mėnesį [prarandama] virš 100 mln. Lt biudžeto pajamų, neskaitant darbo vietų“, – kalbėjo K. Glaveckas, tačiau pridūrė, jog „natūralu, kad žmonės važiuoja pirkti ten“, kur prekės pigesnės. Jis nurodė, kad tai yra „Europos Sąjungos pro blema“, nes esą valstybėms leidus prisijungti prie Šengeno sistemos ir nepriėmus jų į bendros valiutos – euro – zoną dėl skirtingo valiutų stiprumo toks pirkėjų judėjimas yra neišvengiamas. „Sienos atviros, situacija skirtinga“, – kalbėjo K. Glaveckas. Lenkijoje dėl susilpnėjusio zloto kainos pastaruoju metu itin nukrito. Žiniasklaidoje skelbta, kad kai kurie Lietuvos vežėjai net pradėjo rengti „apsipirkimo ekskursijas“ į kaimyninę šalį. K. Glaveckas ketvirtadienį nurodė, kad į valstybės biudžetą šiemet nesurinkta apie 390 mln. Lt planuotų pajamų. Pridėtinės vertės mokesčio surinkimas, anot jo, nuo plano atsiliko 16 proc."

Mitingas 2009 kovo 10

KOVO 10 - Į MITINGĄ
2009.03.04 20:27
MITINGAS 12:00, kovo 10, antradienį. Nuo rudens įmoka už mokslą - nuo 3000 Lt iki 19000 Lt! Neleisk jaunimo parduoti bankams! REIKALAUK: Gintaro Steponavičiaus atsistatydinimo arba atleidimo; socialiai teisingos ir pagrįstos mokėjimo už studijas tvarkos; neatidėliotino visų studijų programų kokybės audito; aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo; skaidrios aukštųjų mokyklų valdymo pertvarkos; konceptualiai naujo Mokslo ir studijų įstatymo projekto. Į MITINGĄ KVIEČIA: Piliečių grupė „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“(pilieciai.lt/minerva) Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas(lampss.lt) MITINGĄ PALAIKO: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės klubas(nepriklausomybe.lt)