Mokslininkų vertinimu, natūraliomis sąlygomis suformuoti vos vieną centimetrą derlingo viršutinio dirvožemio sluoksnio gali užtrukti nuo 100 iki 500 metų.
Šis procesas yra toks lėtas dėl sudėtingos dirvodaros, kuriai įtaką daro:
• Uolienų dūlėjimas: Kietos uolienos turi mechaniškai ir chemiškai suirti į smulkias daleles.
• Organinės medžiagos kaupimasis: Augalų ir gyvūnų liekanos turi supūti ir virsti humusu.
• Gyvųjų organizmų veikla: Bakterijos, grybeliai ir sliekai turi nuolat purenti ir perdirbti šią masę.
Kodėl tai sukuriama per šimtmečius, o prarandama per akimirką?
Nors gamta centimetrą dirvožemio kuria ištisas kartas, dėl žmonių veiklos ar klimato kaitos jį galima prarasti vos per kelerius metus ar net vienos liūties metu.
Procesas Trukmė / Greitis Pagrindinė priežastis
Natūralus susidarymas 100–500 metų (1 cm) Lėtas dūlėjimas ir humuso kaupimasis
Erozija (nykimas) Gali išnykti per kelias dienas ar metus Intensyvus arimas, miškų kirtimas, vėjas ir liūtys
Dėl šios priežasties visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie tvarią žemdirbystę ir dirvožemio apsaugą, nes prarasto sluoksnio greitai atkurti tiesiog neįmanoma.
Pesticidai ir, iškastinio kuro pagrindu gaminamos, trąšos įgalina laikinai to nepaisyti, gaunant trumpą laiką didelius derlius. Tai lengviausias dabar ūkininkavimo kelias, todėl mūsų dirvožemis taip greitai nyksta.
Šiuolaikinis ūkininkavimas:
• Cheminės trąšos ir pesticidai leidžia gauti greitą bei didelį derlių, tačiau paslepia tikrąją problemą ir skatina spartų dirvožemio nualinimą bei nykimą. Tokie ūkininkai vagia žmonijos ateitį, todėl jų turtus valstybė turi panaudoti dirvožemio atstatymui. Tokiems ūkininkams siekiant maksimalaus pelno, kompromisas tarp maisto gamybos ir dirvos išsaugojimo yra apgavystė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą