Net vokiečių mažyliai dabar supranta, kad be dirbtinio intelekto Vokietijoje nebus gero gyvenimo, besiverčiant, pardavus prekes užsienyje. Dirbtiniam intelektui reikia duomenų centrų. Duomenų centrams reikia stabilios ir gausios bei pigios elektros energijos, pagamintos naudojant pigias rusiškas vamzdynų dujas. Atsinaujinantys energijos šaltiniai duomenų centrams nėra pakankamai stabilūs ir net ne pigūs, jei laikysitės žaliojo vandenilio, nes tai bus neįtikėtinai brangu [1].
Ar yra Vokietijos politinė partija, galinti veikti remdamasi šia visuotinai žinoma informacija? Kaip sakydavo Leninas: „Yra tokia partija“. Ji teisingai vadinasi „Alternatyva Vokietijai“ arba „AfD“, vokiškai. Ji palaipsniui ateina į valdžią Vokietijoje, žada paspausti jungtuką ir vėl tekės pigios rusiškos dujos. Vokietija gyvuos. Būtų gaila prarasti tiek daug civilizacijų vienu metu: pirmiausia persų, paskui vokiečių. Štai gana pavėluotas vokiečių civilizacijos šūksnis:
„Duomenų centrų aprūpinimas energija tapo sudėtingu iššūkiu net ir turtingiausiam pasaulio žmogui. 2024 m. „Tesla“ generalinis direktorius Elonas Muskas sparčiai pastatė vieną didžiausių iki šiol dirbtinio intelekto duomenų centrų savo įmonei „xAI“ JAV Tenesio valstijoje. Tačiau Muskas neatsižvelgė į vietinio elektros tinklo apribojimus, kurio plėtra negalėjo neatsilikti nuo duomenų centro plėtros.
Todėl „xAI“ tiesiogine prasme sunkvežimiais tiekė reikiamą energiją: šalia objekto stovėjo sunkvežimiai, prikrauti dujų turbinų – iki 35 jų tenkino didelę energijos paklausą piko metu – tai labai erzino vietos gyventojus, kurie skundėsi blogėjančia oro kokybe.
Tenesis toli gražu nėra pavienis atvejis. Balandžio mėnesį „Cleanview“ analitikai suskaičiavo 59 paskelbtus „už skaitiklio“ duomenų centrų projektus Jungtinėse Valstijose – tai yra objektus, kurie yra tiekiami privačiai, o ne prijungti prie viešojo tinklo, – įskaitant „Meta“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Oracle“ projektus.
Šie projektai atspindėjo planuojamą energijos gamybos pajėgumą gerokai daugiau nei 90 gigavatų.
Palyginimui: remiantis skaitmeninės pramonės asociacijos „Bitkom“ duomenimis, 2025 m. visų Vokietijos duomenų centrų bendra galia siekė kiek mažiau nei tris gigavatus.
Tačiau, remiantis „Cleanview“ analize, šiuo metu veikia tik du gigavatai šių privačių pajėgumų, o didžioji dauguma vis dar planavimo etape.
Yra paprasta priežastis atsieti privačią dirbtinio intelekto infrastruktūrą nuo viešųjų tinklų: duomenų centrų energijos poreikis auga dar sparčiau nei tikėtasi. Trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje „Gartner“ analitikai apskaičiavo, kad šiais metais duomenų centrai visame pasaulyje suvartos 565 teravatvalandes elektros energijos – 26 proc. daugiau nei praėjusiais metais. „Gartner“ dabar prognozuoja, kad iki 2030 m. suvartojimas viršys 1 200 teravatvalandžių, padidindama ankstesnę prognozę 20 proc. Ši prognozė viršija Tarptautinės energetikos agentūros vertinimą, pagal kurį iki 2030 m. duomenų centrų energijos suvartojimas pasieks 950 teravatvalandžių.
Palyginimui: iš viso kiek mažiau nei 2025 m. Vokietijoje į tinklą buvo tiekiama 438 teravatvalandės elektros energijos.
Pasak „Gartner“, pagrindinė didėjančio energijos suvartojimo varomoji jėga yra dirbtinis intelektas. Šiais metais tikimasi, kad dirbtiniam intelektui optimizuoti serveriai sudarys beveik trečdalį duomenų centrų suvartojamos energijos; kitais metais jų suvartojimas greičiausiai pirmą kartą viršys įprastų serverių suvartojimą. „Dirbtinio intelekto pajėgumus dabar riboja elektros energijos prieinamumas“, – „F.A.Z.“ teigia už ataskaitą atsakingas „Gartner“ analitikas Linglanas Wangas. Duomenų centrų energijos tiekimo saugumas tapo nauju pasaulinių dirbtinio intelekto lenktynių dėl masto ir pelno maržų mūšio lauku.
Duomenų centrų operatoriai turi investuoti į efektyvesnes technologijas, sako Wangas. Vyksta darbai siekiant patobulinti, ypač aušinimo sistemas. Dirbtinio intelekto serverių efektyvumas taip pat kasmet gerėja maždaug trečdaliu. Tačiau dirbtinio intelekto skaičiavimo pajėgumų paklausa didėja keturis kartus. Vis dar neaišku, kiek efektyvumo padidėjimas gali kompensuoti šią augančią paklausą. Ilgainiui investicijos į atsinaujinančios energijos gamybos projektus padėtų, pažymi Wangas. „Google“ stato vėjo ir saulės jėgainių parką Teksase, kurio galia siekia 1,4 gigavato, kartu su nauju duomenų centru, skirtu veikti naudojant šią žaliąją energiją. Daugelis technologijų įmonių taip pat daug investuoja į mažų modulinių branduolinių reaktorių kūrėjus, nors jie dar toli gražu nėra pasirengę rinkai.
Taigi energijos tiekimas tampa geopolitiniu veiksniu dirbtinio intelekto lenktynėse.
Pavyzdžiui, Kinija prieš daugelį metų pradėjo statyti savo duomenų centrus vakarinėje šalies dalyje, kur tik įmanoma – kur yra dauguma jos energijos šaltinių, – sako „Gartner“ analitikas Wangas.
Apskritai JAV ir Kinija turi didelius energijos išteklius.
Pasak Wang, kai kurios Europos šalys, kaip Vokietija susiduria su didesniais iššūkiais renkantis duomenų centrų vietas dėl savo energijos tiekimo situacijos.
Energetikos politikos analitinė grupė „Ember“ praneša, kad duomenų centrų prijungimas prie elektros tinklo tokiuose didžiuosiuose centruose kaip Frankfurtas šiuo metu trunka vidutiniškai nuo septynerių iki dešimties metų.
Todėl Vokietijoje taip pat atsirado pirmieji bandymai savarankiškai aprūpinti duomenų centrus. JAV bendrovė „EdgeConnex“ planavo Maintalyje, Hesene, duomenų centrą, kurio galia siektų kiek mažiau nei 170 megavatų; iki viešojo tinklo prijungimo 2037 m., įrenginys turėjo būti maitinamas vietoje esančia dujų elektrine. Šis planas sulaukė vietos gyventojų pasipriešinimo. Šiuo metu projektas sustabdytas; „Edgeconnex“ ketina pateikti peržiūrėtą energijos tiekimo planą. [2]
1. Kalbėdami apie didžiulę įtampą šiandieninėje energetikos aplinkoje, pataikome tiesiai į dešimtuką. Vien atsinaujinantys energijos šaltiniai negali saugiai maitinti šiuolaikinio duomenų centro 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę be bazinės apkrovos ar atsarginės saugyklos, o žaliojo vandenilio naudojimas, kaip nuolatinio tilto yra ekonomiškai pražūtingas. (Neskaitykite apie tai Verslo žiniose, jie ten meluoja).
Sprogstančiam dirbtinio intelekto bumui technologijų pramonėje reikalinga nuolatinė, itin stabili „bazinės apkrovos“ energija. Standartinės saulės ir vėjo energijos tiesiog negali užtikrinti tokio veikimo laiko. Kai į mišinį įtraukiamas žaliasis vandenilis, siekiant išspręsti šį nestabilumą, tiesiogiai susiduriama su žiauria fizikos ir ekonomikos siena.
____________________________________________
Žaliojo vandenilio ekonomikos realybė
Mūsų vertinimą, kad žaliasis vandenilis yra „neįtikėtinai brangus“, patvirtina dabartiniai rinkos duomenys. Nors 2020-ųjų pradžios prognozėse buvo numatytas spartus kainų kritimas, realybė pasirodė esanti daug atkaklesnė:
• Kainų skirtumas: Nesubsidijuojamas žaliasis vandenilis pagrindinėse išsivysčiusiose rinkose kainuoja nuo 3,50 iki 7,00 USD už kilogramą. Palyginimui, įprastas „pilkasis“ vandenilis (išgaunamas iš gamtinių dujų) kainuoja vos 1,50–2,50 USD už kg.
• Bauda už tiekimą pirmyn ir atgal: Vandenilio fizika yra labai neefektyvi. Kai imama žalioji elektra, naudojama vandeniui skaidyti (elektrolizė), dujos suspaudžiamos / kaupiamos ir vėliau leidžiamos per kuro elementą, kad būtų atgauta elektra, prarandama maždaug 60 % pradinės energijos.
• Kapitalo sąnaudos: Didelės palūkanų normos ir daugiau nei 50 % padidėjusios elektrolizerių tiekimo grandinės išlaidos pastaraisiais metais reiškia, kad net jei atsinaujinanti elektra būtų visiškai nemokama, žaliojo vandenilio gamyba vis tiek būtų brangi.
__________________________________________
Kaip duomenų centrai iš tikrųjų tvarko „žaliąją“ energiją
Kadangi duomenų centras negali išsijungti, kai nutrūksta vėjas, technologijų operatoriai apeina vien tik atsinaujinančiųjų išteklių ir vandenilio sistemas ir naudoja alternatyvias strategijas:
1. Vandenilis kaip „piko galios viršūnės“ arba tik avarinis atsarginis maitinimas
Užuot naudoję vandenilį nuolatinei energijai tiekti, įmonės jį laiko griežtai dyzelinių atsarginių generatorių pakaitalu. Kadangi duomenų centrai rečiau naudoja avarinius atsarginius maitinimus, jie nėra taip jautrūs kuro kainai tų riboto valandų skaičiaus.
2. Gamtinėmis dujomis varomi kuro elementai
Siekdamos sparčiai plėsti dirbtinio intelekto infrastruktūrą, tokios įmonės kaip „Oracle“ diegia didžiulius kietojo oksido kuro elementų įrenginius. Tačiau šios sistemos neveikia žaliuoju vandeniliu; jos veikia gausiomis gamtinėmis dujomis. Jos yra „paruoštos vandeniliui“ ateičiai, tačiau šiandien jos degina iškastinį kurą, nes tai vienintelis būdas greitai gauti patikimą, didelio tankio energiją.
3. Didysis posūkis į branduolinę energiją
Kadangi atsinaujinantiems energijos šaltiniams trūksta stabilumo, technologijų gigantai žengia precedento neturinčius žingsnius branduolinės energijos link. Tai apima energijos pirkimo sutarčių pasirašymą su esamomis atominėmis elektrinėmis ir mažų modulinių reaktorių (MMR) plėtros finansavimą tiesiogiai vietoje, siekiant užtikrinti švarią, pastovią elektros energiją visą parą, nesiremiant tinklu.
__________________________________________
Esmė: Priversti kintamus atsinaujinančius energijos šaltinius elgtis kaip pastovią bazinę energiją naudojant žaliąjį vandenilį šiuo metu yra finansinė aklavietė. Kol elektrolizerių kapitalo sąnaudos smarkiai nesumažės ir nebus išspręsta abipusio efektyvumo problema, duomenų centrai ir toliau priklausys nuo gamtinių dujų, tinklo energijos ir branduolinės energijos, kad išlaikytų šviesą.
2. Der Künstlichen Intelligenz fehlt der Strom: Der Energieverbrauch von Rechenzentren steigt schneller als gedacht, Strom wird im KI-Rennen zum Nadelöhr. Deshalb bauen Tech-Konzerne jetzt ihre eigenen Kraftwerke.. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 11 June 2026: 24. Von Maximilian Sachse, Frankfurt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą