Vyrai bando gęsinti gaisrą žiniasklaidoje

Skvernelis sako, kad dažnai pasikalbėti su Dapkumi buvo įdomu - daug žino Dapkus. Dapkus sako, kad truputį patrolindavo valstybės vadovus - šiaip sau, vaikiškos išdaigos. Realiai Dapkaus rankomis Mockus įvykdė perversmą Lietuvoje.

Vokietijos vieta dirbtinio intelekto pritaikyme

Vokietijos dirbtinio intelekto srities verslininkas Westerheide:

 "Pagal tarptautinius standartus, mes, Vokietija, užimame žemą vietą, tuo metu kai amerikiečiai su rinkos dalimi 40 procentų - pirmą vietą. Toliau seka Kinijos ir Izraelio valstybės, kiekviena iš jų turi po 11 procentų, po to - Anglija, Prancūzija ir Vokietija. "Taigi, mes turime kažką dirbtinio intelekto srityje čia, bet mes daug mažesni nei atitinkami konkuruojantys žaidėjai."

Kodėl taip? "Pirmas ir paprasčiausias atsakymas: Nepakankami kapitalo srautai į inovacijas", sako Westerheide ir priduria: ". Nepakankami kapitalo srautai į verslumą ir įmones, kurios gali augti" Tuo pačiu metu Vokietijoje (ir Europoje) turime gerą bazę, įskaitant fundamentinius mokslinius tyrimus, nors ne pas mus sukurta "pakankamai rinkoje esančių produktų, kurie tikrai patenkintų klientų poreikius". Jo nuomone, gerai veikia šioje srityje bendradarbiavimas tarp mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvauja verslininkai, investuotojai "ir korporacijos, kurios turi duomenis ir klientų pasiekiamumą". Ką mes pametėme, Westerheide nuomone, yra galutinis vartotojų žaidimas. Tai jau laimėjo "Google", "Amazon" ir "Apple". "

Norint greitų pasiekimų šioje srityje, mums, lietuviams, reikėtų emigruoti į JAV. Mūsų startuoliai gali gauti Lietuvos pagalbą prototipų vystymui - pasigailėtinus 24 tūkst. eurų. Už tokius pinigus nebus nieko.

Artūras Zuokas apie Dalios Grybauskaitės skandalą

"„Šiandien reikėtų išsiaiškinti, kas yra Lietuvos prezidentas: ar Darius Mockus, ar Dalia Grybauskaitė?“, – teigia politikas Artūras Zuokas. Buvęs Vilniaus meras sako, kad jam klausimų kelia ir prezidentės pozicija. Juk prezidentė žinojo apie glaudžius koncerno „MG Baltic“ ryšius su Liberalų sąjūdžiu, tai kodėl ji liberalus ne kartą rėmė rinkimuose."

Dirbtinio intelekto kompiuterių pagrindas

Tai Invidia kompanijos GPU (angliškai: Graphic Processing Unit), kurie yra dirbtinio intelekto sistemų pagrindas. Šis egzempliorius vadinamas Volta GPU:

Kodėl Lietuvą valdo Berijos pasekėjas Darius Mockus? Kur mūsų demokratija? Kodėl numirė?

Kodėl demokratijos nuslysta atgal prie autoritarizmo? Daugelis mokslininkų nurodo susirūpinimą keliančią demokratinių normų, pagrįstų socialiniu sutarimu dėl žaidimo taisyklių ir pagarbos piliečiams, eroziją.

Tačiau šį demokratinių normų išnykimą lemia gilesni veiksniai. Daugelyje demokratinių valstybių suskaidymo šaknys yra pačiose demokratinėse konstitucijose.Daugiau kaip du trečdaliai šalių, perėjusių į demokratiją nuo Antrojo pasaulinio karo, padarė tai pagal konstitucijas, kurias rašė išeinantis autoritarinis režimas. Tarp svarbių pavyzdžių yra Argentina, Čilė, Kenija, Meksika, Nigerija, Pietų Afrika ir Pietų Korėja. Netgi kai kurios ankstyvosios demokratijos pasaulyje, tokios kaip Nyderlandai ir Švedija, turėjo gilų autoritarinį palikimą. Demokratines institucijas dažnai kuria išeinantis autoritarinis režimas, kuris siekia apsaugoti elitą nuo teisinės valstybės ir suteikti jam postūmį politinėje ir ekonominėje konkurencijoje po demokratizacijos.Konstitucijos priemonės, kurias autoritarinis elitas naudoja šiems tikslams pasiekti, yra tokie veiksniai kaip rinkimų sistemos dizainas, teisėkūros paskyrimai, federalizmas, teisinis imunitetas, kariuomenės vaidmuo politikoje ir konstitucinis tribunolas. Trumpai tariant, dėl valdžios ir privilegijų paskirstymo bei piliečių gyvenimo patirties demokratija dažnai neperleidžia elito turimų politinio žaidimo galių, net ir pakeitusi autoritarizmą.

Be to, kyla kliūčių pakeisti socialinę sutartį šalyse, kurios paveldėjo ankstesnio autoritarinio režimo konstitucijas. Šiose konstitucijose dažniausiai yra nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad pakeitimai būtų daromi didžiule dauguma. Ir autoritarinės praeities elitas naudojasi šiomis konstitucijomis, pasinaudoja savo galiomis, kad prastumtų politiką, kuri dar labiau sustiprintų elito privilegijas (plačiau apie tai - čia).

Taigi, KGB veikėjai - Landsbergiai, Darius Mockus ir kiti panašūs į juos tvarkosi Lietuvoje, kaip nuosavame tvartelyje. 

Pagrindinis D.Grybauskaitės kaltės įrodymas

"Man tai pagrindinis kylantis klausimas, vertas milijono: kodėl prezidentė D.Grybauskaitė, žinodama, kad liberalai yra kišeninė MG Baltic partija, įvairiomis intrigomis stūmė liberalus į valdžią, o E.Masiulį į premjerus?"

 

Stambusis Lietuvos verslas yra sukurtas ir dirba pagal sovietinį, komunistinį, kurpalių

Stambiausi Lietuvos verslininkai (Maximos Numavičius, MG Baltic Mockus) yra sovietinio periodo produktai. Todėl jie sukūrė verslus, dirbančius pagal tokį modelį, pagal kurį dirbo komunistinė Sovietų Sąjunga. Pagrindą sudaro mažai apmokami ir beteisiai samdiniai, dirbantys, praktiškai, kaip vergai. Paklauskite Maximos kasininkių, kokie jų atlyginimai. Viršūnėje sėdi ir karaliauja neklystantys ir visažiniai Maximos Numavičius, MG Baltic Mockus.

Kaip paaiškėjo šiandien iš VSD pažymos, Mockus dar turi savotišką mažą KGB, kuriam vadovauja žurnalistu apsimetęs Dapkus. Tas KGB renka kompromituojančią medžiagą apie trukdančius Mockui žmones (įskaitant stambiausius politikus) ir tuos žmones šantažuoja, skelbdami tą kompromatą per Mockaus propagandos priemones. Turi Mockus ir jo nuosavą partiją, tik ji vadinasi ne komunistų, o liberalų partija (plačiau apie tai - čia). Turi Mockus ir kišeninę Prezidentę - Grybauskaitę.

Silicio slėniai Lietuvoje

Atsimenate, A.Kubilius važinėjo į Silicio slėnį Kalifornijoje , kad, neva tai, pažiūrėti, kaip atrodo. Pradėjome statyti tokius tariamus mokslo slėnius Lietuvoje. Slėniai stovi. Mokslo - nė kvapo. Inovacijų Lietuvos verslui - jokių. Didžiuliai pinigai iššvaistyti. Kas pasipelnė? Degtindaris Mockus iš MG Baltic (toliau tiesiog MG):

"Iš VSD pažymos matyti, kad MG bandė daryti įtaką Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms. Pagrindiniais interesais buvo universitetinių ligoninių statybų projektai Vilniuje ir Kaune. Taip pat – universitetų reforma, mokslo slėnių projektai (dėl statybų ir nekilnojamojo turto). Aiškinama, kad, pirmiausia, MG vadovus tradiciškai domino stambūs užsakymai statybų versle. Universitetų reforma koncerną domino dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus, vertingus nekilnojamojo turto objektus. MG atstovai rodė ypatingą susidomėjimą rengiama aukštojo mokslo reforma. Štai prieš 2009 m. kovo studentų mitingą, kuris buvo nukreiptas prieš planuojamą reformą, R Kurlianskis gavo informaciją apie reformai besipriešinančių rektorių atlyginimus. Minėta informacija paviešinta per LNK. Šioje VSD dalyje minima ir žurnalisto T. Dapkaus pavardė: šis esą turėjęs „prižiūrėti“ Seime vykstančius balsavimus."

Ir be Kubiliaus bandome perrašinėti ekonomikos vadovėlius

Jei tik spėsime iki tol, kol mus, kaip anksčiau premjerą Kubilių, išvys iš darbo rinkėjai.

"Ministras Šapoka: siekis senatvėje pragyventi nuomojant NT rodo finansinį neraštingumą." O investavimas į Sekundės banką parodo, kad ir tu, investuotojau, ir ministras Šapoka esate verti Nobelio premijos. Juk tik vagiate vienas iš kito vidury dienos ir nieko kito nedarote. Tai originalu. Niekas pasaulyje taip nesielgia. Vokietijoje dauguma gyvena nuomojamame NT. Siųskime Šapoką pas vokiečius, tegu jis jiems aiškina apie jų finansinį neraštingumą. Vargšas Šapoka nežinos, kur bėgti.

Prezidentė D.Grybauskaitė žinojo apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“ ir naudojosi juo, kaip tarpininku

„Dapkus pradėjo vėl neršti prieš kandidatą. Vaikšto ir nesąmones kalba, kad jis Rimšelio kursiokas ir pan. Taip nėra. Galite perduoti linkėjimus Mockui, kad patrauktų savo skaliką“, – tokį elektroninį laišką tuometiniam Liberalų sąjūdžio lyderiui, dabar kaltinamajam politinės korupcijos byloje E. Masiuliui 2015 metų gruodžio 15-ąją išsiuntė prezidentė D. Grybauskaitė. Manoma, kad šiuo atveju prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. Prašymas „patraukti skaliką“, adresuotas koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, sietas su LNK televizijos žurnalistu Tomu Dapkumi, kuris esą rinko duomenis apie trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį. Šalies vadovės ir E. Masiulio elektroninius laiškus paviešino „Lietuvos rytas“. Prezidentė viešai neneigė susirašinėjusi su politikais, tačiau tvirtino skelbiamų laiškų autentiškumo patvirtinti negalinti, nes jie neišliko Prezidentūros laikmenose. 

Viešumoje jau pasigirdo svarstymų, kad šis susirašinėjimas atskleidžia, jog šalies vadovė žinojo apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“ ir naudojosi juo, kaip tarpininku. „Kai prezidentė naudojasi parlamentinės partijos lyderiu ir nurodo privatiems verslininkams, kurie turi žiniasklaidos priemonę, kad vienas ar kitas žurnalistas kalbėtų ir rodytų kitaip. Man kyla klausimas, kiek tokių atvejų buvo su kitais žurnalistais, kitomis žiniasklaidos priemonėmis? Į šį klausimą irgi reikia atsakyti. Mes visi prieš porą metų juokavome apie ministro Kęstučio Trečioko „zadanijas“ dėl Druskininkų caro, o kaip čia dabar atrodo? Ar tai ne „zadanijos“?“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ apie šią situaciją sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. 

Prieš savaitę „Lietuvos ryto“ televizijoje pasirodęs E. Masiulis, žurnalistės Daivos Žeimytės klausiamas, kodėl prezidentei galėjo būti naudinga per jį turėti kontaktą su „MG Baltic“, svarstė, kad tai galėjęs būti noras „turėti didesnį žiniasklaidos palaikymą“. „Ne paslaptis, kad ankstesnėje Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje vyko tam tikros įtampos tarp prezidentės ir socialdemokratų, Vyriausybės atskirų narių. Galbūt tai buvo nulemta būtent šito noro turėti kažkokį maksimaliai stipresnį nušvietimą iš žiniasklaidos“, – kalbėjo jis. 

Klausiamas, kokia iš to galėjusi būti nauda verslininkams, kaltinamasis korupcijos byloje teigė: „O koks Lietuvoje verslininkas nebijo užsitraukti prezidentės pykčio? Įvardinkit nors vieną“.

Skaitykite daugiau:

Geri pokyčiai Vengrijoje

"Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė griežtesnes imigracijos taisykles ir Vengrijos viziją, pagrįstą "krikščioniškąja demokratija", po to, kai per didžiulę rinkimų pergalę laimėjo du trečdalius daugumos parlamente.

Penktadienį Vengrijos lyderis paskelbė apie savo naujus planus radijo laidoje: "Mes statome krikščionišką demokratiją. Idealas yra senamadiškas krikščionių demokratas, kurio šaknys yra Europos tradicijoje, kur žmogaus orumas yra būtinas ir kur yra galių atskyrimas ", - praneša laikraštis" Ouest France ".

"Mes ginsime krikščioniškąją kultūrą ir mes neduosime šalies užsieniečiams", - pridūrė Orbanas ir kalbėjo apie siūlomą konstitucinį pakeitimą nuo 2016 m., siekiant apriboti masinę migraciją, pakeitimą, kurį anksčiau priimti nepavyko, nes vyriausybė neturėjo reikiamų dviejų trečdalių tuo metu  parlamente."

D.Grybauskaitė: Rusija yra teroristinė valstybė

Ar suveikia tokios kalbos? Kaip rodo istorija - suveikia. Jei D.Grybauskaitei pavyktų tai, ko ji nori: rasti kvailesnį už ją, bet žymiai galingesnį, valstybės vadovą, kuris tokius jos žodžius kartotų. Tai jau buvo rusų vadovo J.Andropovo laikais, 1983 metais. Tuometinis amerikiečių prezidentas  R.Reiganas kartojo, kad Rusija yra blogio imperija. Tai, ir kosminių karų galimybė įtikino J.Andropovą, kad artimiausiomis dienomis branduolinis puolimas iš Vakarų pusės yra neišvengiamas.  Rusijos branduolinės pajėgos buvo mobilizuotos aukščiausiam parengties būviui. Gerai, kad, sužinojęs apie tai, amerikiečių oro pajėgų žvalgybos Europoje vadas L.Perroots nedarė nieko. Kitaip, branduolinis karas, po kurio išliktų tik tarakonai ir skorpionai, būtų jau seniai pasibaigęs (daugiau apie tai - čia). D.Grybauskaitės irgi nebūtų gyvųjų tarpe, todėl niekas netrukdytų tiems tarakonams ir skorpionams ramiai daugintis.

Ką daryti? Pašalinti iš valdžios visą D.Grybauskaitės užsienio politikos komandą, kurstančią branduolinį karą. Agresyviausius, įskaitant D.Grybauskaitę ir V.Landsbergį, reikia teisti už nusikaltimus žmonijai.

Trumpai ir aiškiai apie mūsų svarbiausią bėdą

"Lietuviškas rebusas: pingant žaliavoms – produktai brangsta". Kaip galvojate, kas gauna tuos papildomus pinigus? Atspėjote, tuos pinigėlius išsidalina alkoholio dėžutėse mūsų viršūnėlės. Pradedant Jos Ekselencija Prezidente. O jūs stebitės, kur tie jauni žmonės dingsta iš Lietuvos. Jie juk nėra kvaili, Lietuva - mažas kaimas, visi viską matom.

What is machine learning?

This is currently the most popular area in artificial intelligence development. The learning of machines is based on the fact that computers are increasingly processing larger volumes of data (speaking about the amounts of data equivalent to millions of photographs), establishing models and creating predictions that were not previously possible. These software models are based on the same principle as the human brain. Therefore, these technologies can replace people in many areas of our work.

Therefore, artificial intelligence is considered to be the main technology of this century. Most experts believe that machines that are able to make decisions that are similar to those adopted by humans, make a significant difference in our work processes. An especially typical example is self-driving: companies in Europe, the Americas and China are perfecting autonomous cars that should work in normal traffic conditions without human help (more on this here).

Kas yra mašinų mokymasis?

Šiuo metu tai yra populiariausia dirbtinio intelekto vystymo sritis. Mašinų mokymasis grindžiamas tuo, kad vis greičiau kompiuteriai apdoroja vis didesnius duomenų kiekius (kalba eina apie duomenų kiekius, prilygstančius milijonams fotografijų), nustato modelius ir sukuria prognozes, kurios anksčiau nebuvo įmanomos. Pagrindiniai programinės įrangos modeliai yra pagrįsti tuo pačiu principu, kokiu veikia ir žmogaus smegenys. Todėl šios technologijos gali pakeisti žmogų daugelyje mūsų darbų.Todėl dirbtinis intelektas laikomas pagrindine šio šimtmečio technologija. Dauguma ekspertų mano, kad mašinos, galinčios priimti sprendimus, panašius į žmonių priimamus, žymiai pakeičia mūsų darbo procesus. Ypač būdingas pavyzdys yra savarankiškas vairavimas: įmonės Europoje, Amerikoje ir Kinijoje dirba su autonominiais automobiliais, kurie turėtų važiuoti įprastomis eismo sąlygomis be žmonių pagalbos (daugiau apie tai - čia).

Ko Amerika reikalauja iš Kinijos?

"Amerikiečių reikalavimas, kuris yra labiausiai minimas, yra tas, kad iki 2020 m. Kinija turėtų sumažinti didžiulį dvišalės prekybos perviršį 200-tais mlrd. dolerių. Tai reikštų maždaug 60% Kinijos pertekliaus per pastaruosius trejus metus, o tai nėra tikėtina. Tačiau šie skaičiai yra bent aptarti. Kinijos požiūriu daugiau nerimo kelia reikalavimai, orientuoti į jos ekonominę politiką. Amerikiečiai paprašė Kinijos nutraukti subsidijas daugeliui sektorių, kuriuos Kinijos vyriausybė laikė strateginiais, nuo robotų iki elektrinių transporto priemonių. Amerikiečiai reikalavo, kad Kinijos tarifai Amerikos produktams būtų ne didesni nei JAV tarifai Kinijos produktams. Ir jie patarė Kinijai, kad jos rinkos plačiau atsivertų užsienio investuotojams, nustatydami liepos 1 d. kaip galutinį terminą tokiam atsivėrimui."

Naujasis šilko kelias iš Kinijos į Europą

Raudonas yra kelias sausuma. Melsvas yra kelias jūra. Patamsintos yra šalys, kurios sutinka bendradarbiauti su kinais šiame projekte. Lietuva sutinka, bet pagrindinis sausumos kelias per Lietuvą neina (plačiau apie tai - čia).

 

Europos Sąjunga pradeda suprasti, kad duomenys yra svarbiausias turtas

Pagrindinis informacinės visuomenės turtas yra duomenys. Jų naudojimas turi būti reguliuojamas visuomenės naudai ir apmokestintas. Tai supranta jau ir Briuselio vadovai. 

"Iš pirmo žvilgsnio, Margrethe Vestager sprendimas ištirti "Apple" planuojamą muzikos atpažinimo programos "Shazam" įsigijimą atrodo gana nereikšmingas, bent pagal Vestager standartus. Kaip Europos konkurencijos komisarė, ponia Vestager žinoma, kaip agresyviai siekianti didelių bylų prieš Silicio slėnio gigantus, o "Shazam" sandoris yra mažas, dauguma vertinimų yra daug mažiau nei 1 mlrd. dolerių. Bet kas domina ponią Vestager šiame sandoryje, tai ne pinigų kiekis, o duomenų kiekis. Sparčiai besiplečiamčioje informacinėje ekonomikoje duomenų kontrolė yra nauja reguliavimo sritis, Vestager nuomone." Mes tikrai stengiamės suprasti skirtingus duomenų įstatymus - kaip tai veikia, kaip turtas, kaip jis įtakoja rinką", - sakė Vestager interviu. "Kas atsitiks, kai "Apple" laikomi duomenys bus sujungti su "Shazam" duomenimis?""

Ko reikia, kad Europa gautų naudos iš skaitmeninės revoliucijos?

"AnnaLee Saxenian, Michaelis Porteris ir kiti atrado inovacijų ekonomikos sudedamąsias dalis, tokias kaip puikios mokyklos, stiprus rizikos kapitalas, stiprūs talentų rezervai, darbo mobilumas ir motyvuotumas. Tai yra faktoriai, skatinantys verslininkus susivienyti ir rizikuoti.

Šalys, siekiančios inovacijų, turėtų padvigubinti pastangas, skatinančius šį verslumą ir vietos savivaldą. Pavyzdžiui, vyriausybės galėtų palengvinti bendrovių pasirinkimą būti nepriklausomomis, o ne anksti didžiųjų IT monopolijų nupirktomis.

Šalys taip pat galėtų dirbti su privačiuoju sektoriumi, siekiant sumažinti e-trintį, kuri neleidžia šalims kurti stiprią skaitmeninę ekonomiką. Šalyse, kuriose mažiau e-trinties balų, interneto ekonomika, kaip dalis BVP, yra dvigubai didesnė nei šalyse, kuriose yra daugiau e-trinties balų. Trintis mažinančios priemonės apima infrastruktūros gerinimas, pvz., gerinant interneto prieigą ir interneto greitį; pakankama kvalifikuota darbo jėga; tobulesnės internetinės mokėjimo sistemos; patikimesnis duomenų saugumas; ir palanki šalies politika.

Taip pat būtų prasminga kurti skaitmeninę bendrąją rinką Europoje ir kitur."

Svarbiausia, ką šalys ir jų ekonominės sąjungos pradeda suvokti, yra tai, kad skaitmeninėje revoliucijoje pagrindinę vertę sukuria vartotojai, šių šalių piliečiai, generuodami informaciją skaitmeninės revoliucijos rezultatų vartojimo metu. Būtų naivu tikėtis, kad ši vietinių vartotojų sukurta vertė liks neapmokestinta šalyje, kurioje ji sukuriama.  Kadangi  skaitmeninės revoliucijos rezultatai turi ir karinį pritaikymą, šalys (pvz., JAV), pradeda stabdyti technologijų platinimą ir vagystes kitose šalyse (pvz., Kinijoje). Kas norės saugumo 21-ame amžiuje, turės šias technologijas vystyti pačios.

Prezidentė D.Grybauskaitė žinojo, kad seimūnas Eligijus Masiulis dirba degtindariui D.Mockui

Ir tuo naudojosi. Tai rodo paskelbtas D.Grybauskaitės ir Eligijaus Masiulio susirašinėjimas. Ką dar D.Grybauskaitė žino apie dalinamus kyšius mūsų valdžios atstovams? Kodėl ji laiku tų savo žinių neskelbia? Nes ji pati tuo naudojasi. Visiškas Lietuvos valdžios supuvimas ir kyšiai yra svarbi nusivylimo ir emigracijos priežastis. Neapsivaliusi lietuvių tauta neturi šansų išgyventi - pasižiūrėkime į gimdymų ir emigracijos statistiką. Todėl reikalinga apkalta D.Grybauskaitei: už vadovavimą kyšininkų mafijai.

 Už kyšius dabar madinga sodinti. Buvusieji Pietų Korėjos, Brazilijos, Peru prezidentai jau nukentėjo. Pietų Afrikoje irgi Zuma nuaugo į mažumą. Turime afrikietiškus atlyginimus. Laikas ir mums pasidairyti, kas čia kaltas.

Google valdymo tvarka yra gera

Google, Facebook ir kitų žymių technologinių kompanijų įkūrėjai turi specialias akcijas, leidžiančias jiems tvarkytis taip, kaip šiems įkūrėjams atrodo geriau ir nepaisant paprastų akcinnkų, kurie dažniausiai prastai susigaudo technologijose, nuomonės. Tai vadinama  daugiasluoksne tokių akcinių bendrovių struktūra.

"Kai kurie neseniai atlikti tyrimai parodė, kad kompanijos, turinčios daugiasluoksnes struktūras, pralenkia įmones, turinčias vieną akcijų klasę. Praeitą mėnesį advokatas David Berger ir prof. Laurie Simon Hodrick iš Columbia Business School pranešė, kad yra naudos daugiasluoksnėms struktūroms, ypač atsilaikant prieš institucinių investuotojų, kuriems priklauso dauguma viešųjų akcijų, spaudimą. Autoriai teigė, kad raginimai apriboti daugiasluoksnes struktūras yra pernelyg ankstyvi."

Kodėl mūsų kainos tokios baisios, o kokybė - bloga?

 "Mažai tikėtina, kad Pasaulio ekonomikos forumo pirmininkas Klausas Schwabas turėjo galvoje JAV prezidentą D.Trumpą, kai jis apibūdino ketvirtąją pramonės revoliuciją Davose, kalbėdamas 2016 m. sausio mėn . Mes priartėjome prie technologinės revoliucijos, kuri iš esmės pakeičia mūsų gyvenimą, darbą ir santykius tarpusavyje. Savo masto, apimties ir sudėtingumo dėka transformacija yra kitokia nei bet kokia, kurią anksčiau patyrė žmonija. Palyginti su ankstesnėmis pramonės revoliucijomis, Schwabas tęsė, ketvirtoji išsivysto eksponentiniu, o ne linijiniu tempu. Be to, tai sutrikdo beveik kiekvieną pramonę kiekvienoje šalyje. Ir šių pokyčių plotis ir gylis skelbia apie visą gamybos, valdymo ir valdymo sistemų pertvarką. Milijardų žmonių, sujungtų mobiliaisiais įrenginiais, su precedento neturinčia apdorojimo galia, saugojimo pajėgumais ir prieiga prie žinių, galimybės yra neribotos. Ir šios galimybes daugės iš naujų technologijų laimėjimų tokiose srityse kaip dirbtinis intelektas, robotų technika, daiktų internetas, autonominės transporto priemonės, 3-D spausdinimas, nanotechnologijos, biotechnologijos, medžiagų mokslas, energijos saugojimas ir kvantiniai skaičiavimai. Kadangi automatika pakeičia darbo jėgą visoje ekonomikoje, darbuotojų netinkamas pakeitimas mašinomis gali sustiprinti atotrūkį tarp kapitalo grąžos ir darbo jėgos grąžos.Tarptautinės robotikos federacijos teigimu, "pagal regionus vidutinis robotų tankis 10 000 darbuotojų Europoje yra 99 vienetai, Amerikoje 84 ir Azijoje 63 vienetai".

Lietuvoje – tik 2 vienetai. Kol mūsų darbuotojams daugumoje mokame juokingai mažus atlyginimus, robotai Lietuvoje neapsimoka ir mūsų produkcija bei paslaugos yra prastesnės kokybės (mažiau tikslumo) ir brangesnės pagaminti, negu bet kokių mūsų konkurentų. Todėl ir toliau bėgame iš Lietuvos iš visų jėgų.

Migrantai (ir iš Ukrainos) yra gerai organizuota armija

Kodėl migrantai bėga iš Lietuvos? Kodėl ukrainiečiai mus aplanko, bet nepasilieka? Kodėl policija bijo įeiti į kai kuriuos Europos rajonus? Kodėl šiuolaikinių migrantų integracija į juos priėmusią visuomenę nesuveikia? Todėl, kad šiuolaikiniai migrantai yra gerai organizuoti ir juda, kaip gerai besitvarkanti armija:

"2015 m. rugpjūčio "Times" istorijoje "21-ojo amžiaus migranto pagrindai: maistas, prieglauda, telefonas" Matthew Brunwasser apibūdino padėtį, kurią dabar gauname:     Šių dienų migracija remiasi tokiomis svarbiausiomis priemonėmis: išmaniųjų telefonų žemėlapiais, globalaus pozicionavimo programomis, socialine žiniasklaida ir "WhatsApp". Migrantai nuo jų priklauso nes nori, kad jie visuomet palaikytų ryšius su šeima ir draugais, pateiktų realiuoju laiku atnaujinimus apie maršrutus, areštus, sienos apsaugos tarnybų judesius ir transportą, taip pat vietas, kuriose galima gyventi ir kainas."

Kaip gyvena Lietuvos mokslo slėniai?

Lietuvos mokslo slėniai gyvena blogai. Lietuvos mokslo slėniai numirė.

"Šiandien Lietuvoje egzistuoja 5 modernūs mokslo slėniai ir 24 atviros prieigos centrai, į kuriuos investuota daugiau nei 600 mln. eurų. Duomenys rodo, jog per pastaruosius 5 metus bendrai sugeneruotų verslo ir mokslo projektų apimtis siekia tik 40 mln. eurų. Akivaizdu, kad Lietuvos mokslo slėniai yra nepakankamai našūs ir nesugeba išnaudoti suteiktų galimybių, o mokslo ir verslo bendradarbiavimas nesukuria tokios pridėtinės vertės kaip Nyderlanduose, Suomijoje ar kitur. O juk konsoliduodami šį potencialą galėtume kurti produktus, kurie būtų konkurencingi globaliose rinkose. Problema yra ne tik minėtame bendradarbiavime, bet ir ministerijų lygmenyje."

O kur tie 600 mln. eurų? Statybininkai namo nusinešė. Dalis grįžo politikams dėžutėse nuo degtinės. Šeimoms reikia pinigų.

Kur problema ir ką mes darom?

"Dėl mažo gimstamumo ir mirčių per metus Lietuva netenka maždaug apie 10 tūkst. gyventojų. Dėl emigracijos Lietuva kasmet praranda maždaug po 20 tūkst. gyventojų."

Nebijokite, D.Grybauskaitė su vokišku tanku atvažiuoja mus išgelbėti. Ji jau perdavė prašymą alkoholikų girdytojui D.Mockui, kad tas sustiprintų propagandą.

Kodėl geriau studijuoti užsienyje?

Nes ten tvirtesnė rinka, galima lengviau gauti darbą pagal specialybę. Yra ir kitų argumentų už studijas užsienyje:

„Remiantis tyrimais, Lietuvos aukštosios mokyklos tarptautiniame aukštojo mokslo vertinime nepatenka net į penkiasdešimtuką, tuo metu Vakarų Europos universitetai siekia dešimtuką. Žmonės supranta, kad gyvenimas neprognozuojamas, po studijų kiekvienas gali atsidurti bet kurioje šalyje, todėl prestižinis diplomas suteikia daug didesnes įsidarbinimo galimybes globaliame kontekste, – pasakojo A. Feldmanas. – Nuo Japonijos iki Brazilijos. Ir net toje pačioje Lietuvoje. 

“Palankiausios studijų sąlygos lietuviams – Europos Sąjungoje. Daugumoje universitetų galima gauti nemokamą išsilavinimą. Nemokamų studijų gali tikėtis pretenduojantys į Škotijos, Airijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austrijos, Skandinavijos universitetus. „Didžiojoje Britanijoje mokslas kredituojamas. Mokslas metams kainuoja apie 10 tūkst. eurų, – įvardijo pašnekovas. – Studentai gauna nekomercines paskolas, kurias nereikia grąžinti, jei neuždirbi pakankamai daug. Tačiau yra šalių, kur mokslas kainuoja pigiau. Olandijoje – apie 2 tūkst., Italijoje ir Ispanijoje – taip pat po kelis tūkstančius.“

How to reduce the power of monopolies in society?

    "The further development of institutional investors must be blocked, since these institutional investors now buy shares of all competing airlines, and force them to unreasonably raise prices for passengers. The institutional investors need to be restructured. They should be allowed to own shares of no more than one company in the same industry or have a maximum of a small percentage of each company, say 1%.    

Antitrust authorities should also stop companies that use mergers to control labor markets. Selling tractors businesses from one city should be allowed to merge only in one case: if their mechanics and other workers continue to have some employment opportunities after the merger. Some of the world's largest employers, such as Amazon, Compass Group catering services, and Walmart, have to be divided into many smaller competing in the labor market businesses.     

Regulators also need tougher control over technology monopolies and stop their power misuse by purchasing innovative competitors. Facebook's unlimited market power is what allows for scandals such as Cambridge Analytica, in which consumer information was used to manipulate electoral processes. American Senator Lindsay Graham raised the question that Facebook founder Mark Zuckerberg could not answer: "If I buy a Ford car and that Ford does not work well, and I do not like it, then I can buy a Chevy." If I am not happy with the results of Facebook, what is the equivalent product that I can choose? ""

Will American President D.Trump succeed in defeating the money of these monopolies, like Amazon, that he is complaining against often, and organize such reforms? China's President Xi Jingping claims that D.Trump's reforms will not succeed without China's use of the oriental despotism, communist governance, so that only China could be allowed to gain enormous power in the world, being the first to introduce powerful new today's technologies into our everyday life. I think D.Trump will manage his reforms.

Mūsų ateitį nulemia šių dienų prekybinės derybos tarp Amerikos ir Kinijos

Kinija nori pigiai ir nelegaliai pagrobti svarbiausias mūsų amžiaus technologijas (biotechnologiją, robotus, dirbtinį intelektą, savivaldžius automobilius ir t.t.). Prezidentas Trumpas nori priversti Kiniją laikytis taisyklių. 

""Tai yra svarbus momentas JAV ir Kinijos santykiams", - sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos tyrimų instituto vykdomasis viceprezidentas Ruanas Zongzis. "Tai yra daug daugiau, nei prekyba ir tarifai. Kalba eina apie viso pasaulio ateitį.

"Viename kampe stovi Prezidentas Trumpas ir jo Kinijos prekybos sutarties derybininkai, kurių instinktas yra iš esmės teisus: tai yra kova, kurią verta pradėti dabar, iki tol, kol bus per vėlu, iki tol, kol Kinija taps pernelyg didelė.

Kitame kampe stovi Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kurio instinktas irgi gali būti  teisus - tai kova, kurią verta pradėti dabar, nes jau per vėlu - Kinija jau yra pernelyg didelė."

Ar pavyks sumažinti monopolijų galią visuomenėje?

"Pirma, tolesnė institucinių investuotojų plėtra turi būti blokuojama, nes dabar tie instituciniai investuotojai superka visas konkuruojančias avialinijas ar kias kompanijas ir verčia jas kelti kainas keleiviams ar kitiems vartotojams. Reikia tuos institucinius investuotojus priversti restruktūrizuotis. Jiems turėtų būti leista turėti ne daugiau kaip vienos bendrovės akcijų vienoje pramonės šakoje arba turėti ne daugiau kaip mažą dalį kiekvienos įmonės, tarkim, 1 proc.

Antra, antimonopolinės institucijos taip pat turėtų stabdyti įmones, kurios naudoja susijungimus, kad būtų galima kontroliuoti darbo rinkas. Vieno miesto žemės ūkio įrangos prekybininkams turėtų būti leidžiama susijungti tik tuo atveju, jei jiems dirbantys mechanikai ir kiti darbuotojai po susijungimo toliau turės keletą įsidarbinimo galimybių. Kai kurie didžiausi pasaulio darbdaviai, pavyzdžiui, "Amazon", "Compass Group" maitinimo paslaugų įmonė ir "Walmart", turi būti išskaidyti į daug mažesnių konkuruojančių darbo rinkoje įmonų.

Trečia, reguliavimo institucijoms taip pat reikia griežčiau kontroliuoti technologijų monopolijas ir sustabdyti jų piktnaudžiavimą  naujoviškų konkurentų nupirkimais. "Facebook" neribota rinkos galia yra tai, kas leidžia atsirasti skandalams, tokiems kaip "Cambridge Analytica", kurio metu informacija apie vartotojus buvo panaudota rinkimų eigos manipuliacijoms. Amerikos senatorius Lindsėjaus Grahamas iškėlė klausimą, į kurį "Facebook" įkūrėjas Markas Zuckerbergas negalėjo atsakyti: "Jei aš įsigysiu automobilį "Fordas ", ir tas "Fordas" netinkamai veikia, o man tai nepatinka, tada aš galiu įsigyti automobilį "Chevy". Jei aš nepatenkintas dėl "Facebook" darbo rezultatų, tai koks yra ekvivalentiškas produktas, kurį galiu pasirinkti? ""

Ar pavyks Amerikos prezidentui D.Trumpui organizuoti tokias reformas, nugalint šių monopolijų (kaip, pvz., "Amazon", kurią jis dažnai kritikuoja) pasipriešinimą? Kinijos prezidentas Xi Jinpingas teigia, kad tokios D.Trumpo reformos nepavyks, nes Amerika neturi Kinijos valdžioje esančių rytietiškos despotijos, komunistų valdymo, elementų, neva tai padedančių kontroliuoti šių dienų monopolijas,  todėl tik Kinijai galima patikėti tą didžiulę valdžią pasaulyje, kurią ji gautų, pirmoji įvesdama į kasdieninį gyvenimą galingas naujausias technologijas. Aš manau, kad D.Trumpui jo reformos pavyks.

Pakilo melo banga

"Investuotojai: mokesčių ir pensijų reformos dirbantiesiems atneš milžiniškų nuostolių." Blogai, jei iš tikrųjų investuotojai susirūpino. Oi palaukite, tai melas, tai ne investuotojai, o Lietuvos investicinių fondų asociacija (LIPFA). Tai tie patys pensijiniai fondai susirūpino, kad negalės naikinti Sodrą ir pelnytis iš to.

Ar dar reikia pensininkams valgyti?

Tautvydas Marčiulaitis parašė taip:

"Nes pensijos didėti turėtų tik augant bendram pragyvenimo lygiui. Kito stabilaus ir ilgalaikio būdo užtikrinti pensijų augimo procesą paprasčiausiai nėra. O įvairūs skolinimaisi pensijų didinimui ilgainiui tik destabilizuoja valstybės ekonomiką. Tuo metu jei valstybė skolinasi tam, kad galėtų padidinti atlyginimus medikams arba mokytojams, ar galėtų investuoti į tarptautinei prekybai plėsti būtiną infrastruktūros projektą, tokia skola yra gera. Daugiau uždirbantys gydytojai geriau gydys, leis sau pirkti daugiau prekių ir paslaugų, dėl ko augs ekonomika, kas ir atpirks skolą."

Keista. Pabandykim dar kartą:


Daugiau pensijos gaunantys pensininkai leis sau pirkti daugiau prekių ir paslaugų, dėl ko augs ekonomika, kas ir atpirks skolą.

Dabar aišku. Šiuo požiūriu tarp jums pažįstamo Lietuvos gydytojo, iš kyšių pasistačiusio labai gražų namą, ir Lietuvos pensininkų jokio skirtumo nėra.  Visi augina Lietuvos ekonomiką vienodai, nes visiems reikia valgyti vienodai. Tautvydas Marčiulaitis suklydo.

Why is our civilization at risk of disappearing?

Because most of our civilization is thinking like this:

"I decided that I can not consider myself successful unless I am really powerful, so no one can injure me. Power is a way to regain control, just to increase my value.     

It has the word: money.       

I want to get some money that would allow me to go to Mexico on Tuesday, allow me to  substantially support  abusive politicians, allow me to hire a shark of a lawyer if someone touches me with one finger again.      

If you want to create your own big assets, trust in the calculated risks is a necessary skill. Putting needs of others above your needs is not a necessary skill."

A sad picture with those sharks. We need to change our way of life so, that it is again more dangerous to be asocial  than to be a good member of the community. Otherwise sustainable living is only futile dream.

Kodėl mūsų civilizacija rizikuoja išnykti?

Todėl, kad dauguma mūsų civilizacijoje galvoja taip:

"Aš nusprendžiau, kad negaliu laikyti save sėkminga, nebent esu tikrai galinga, kurios niekas negali sužeisti. Sėkmė tampa priemone atgauti kontrolę, tiesiog padidinti savo vertę.

Tam yra žodis: pinigai.

  Aš noriu gauti tokius pinigus, kurie panorėjus antradienį leistų nuskristi į Meksiką, kad galėčiau reikšmingai paremti bjaurius politikus, kad galėčiau pasisamdyti advokatą-ryklį tam atvejui, jei kuris nors žmogus dar kartą  mane nors pirštu pajudintų.

 Jei norite sukurti savo didelį turtą, pasitikėjimas apskaičiuotomis rizikomis yra būtinas įgūdis. Kitų poreikių statymas virš jūsų poreikių nėra tam būtinas įgūdis."

Liūdnas vaizdelis su tais rykliais ir meksikomis. Reikia pakeisti mūsų gyvenimo būdą taip, kad ir vėl gyventi asocialiai būtų pavojingiau, negu gyventi bendruomenėje bei būti geru bendruomenės nariu. Priešingu atveju tvarus gyvenimas yra tik nereali svajonė.

Mažiau valgantys žmonės yra sveikesni

"Bandymo dalyviai, 21-50 metų amžiaus, buvo loterijos metodu suskirstyti į dvi grupes: 34 pacientai bandymo grupėje sumažino kalorijų vartojimą vidutiniškai 15%, o 19 kontrolinės grupės žmonių valgė, kaip įprasta. Dvejų metų laikotarpio pabaigoje visi jie buvo pakviesti atlikti įvairiausius tyrimus, susijusius su bendru metabolizmu ir biologiniais senėjimo žymenimis, įskaitant žalą, susijusią su deguonies laisvaisiais radikalais, išsiskyrusiais metabolizmo metu. Jie taip pat buvo dedami į medžiagų apykaitos kamerą 24-rioms valandoms.

Mokslininkai nustatė, kad dietos dalyviai energiją miegodami naudojo daug efektyviau nei kontrolinė grupė. Toks pagrindinio metabolizmo rodiklio sumažėjimas buvo didesnis, nei galima tikėtis dėl bandymų grupės svorio numetimo, kurio  vidurkis buvo beveik 9 kilogramai vieno dalyvio atveju. Visi kiti klinikiniai matavimai atitiko sumažėjusį metabolizmo greitį ir nurodė, kad žala dėl senėjimo sumažėja [1]."

 Kad mažiau ėdančios pelės gali gyventi net 60 proc. ilgiau, negu šeriamos sočiai, buvo žinoma jau seniai. Dabar aptikta, kad ir mes nuo tų pelių nesiskiriame šiuo požiūriu.

1. Nature 555, 570-571 (2018)

Dirbtinis intelektas be interneto

"Daugumai dabartinių dirbtinio intelekto pritaikymų reikalingas interneto ryšys. Būna atvejai, kai toks ryšys neegzistuoja: elektros tinklo avarija ar kitokie interneto ryšio sutrikimai. Kompanija IBM, bendradarbiaudama su kompanija Apple,  siekia, kad Kalifornijoje pagamintiems išmaniesiems telefonams būtų įrengti specialūs lustai, kurie, kaip ir IBM produktas "Watson", yra dirbtinis intelektas: apmokytos programos. Su jais dirbtinio intelekto taikymas turėtų būti įmanomas net ir be debesies prieigos."

Mes šaudom į šiukšlių dėžes ir džiaugiamės, kaip maži vaikai

Kas tie: "mes"? Pradedant Prezidente ant vokiečių tanko ir baigiant Lietuvos jaunimu. O kuo turėtume užsiimti? Juk dosnus ES finansavimas baigiasi, šiuolaikinį lietuviškos darbo jėgos pigumą neįmanoma išlaikyti augančių kainų fone. Todėl reikia verslo inovacijų. 

"Inovacijoms verslas kaip finansavimo šaltinis Lietuvoje išleidžia beveik keturis kartus mažiau lėšų nei ES vidurkis ir su, negalutiniais duomenimis, 0,33 proc. nuo BVP 2016 m., tai sudaro tik 127 mln. Eurų ir lenkia vos kelias kitas ES valstybes. ES vidurkis – 0,63 proc., o Estija išleidžia 0,69 proc. nuo BVP. Verslo investicijos į inovacijas neretai apsiriboja įrangos atnaujinimu, o ne naujų produktų ar procesų kūrimu ir tobulinimu, neaprėpia ir socialinių inovacijų, kurios atveria platesnio inovacijų taikymo, tarp jų ir verslo rizikos bei kitų socialinių veiksnių mažinimo, galimybes. Pagal eksportuojamų naujomis žiniomis grįstų produktų apimtis Lietuva taip pat yra vos 26 tarp 28 ES valstybių. Taigi, žinioms imlaus verslo sektorius Lietuvoje išlieka itin mažas, o juk būtent mokslu grįstos inovacijos leistų džiaugtis didžiausia ekonomine grąža."

Taigi, verslo konkurencingume, paremtame inovacijomis, esame Europos uodegoje. Todėl šaudome į šiukšlių dėžes ir laukiame pasaulinio karo. Tada mes jau pasirodytume visu grožiu. Bet branduolinės pusiausvyros laikais pasaulinio karo dar nebuvo ir todėl gali ilgai nebūti. O kas, jei belaukdami išmirsime?

Kaip suprasti šiandienos pasaulio politiką?

Ar galime sugalvoti ką nors geriau paaiškinančio padėtį, negu Grybauskaitės aistros, kaltinant Rusiją terorizmu? Galime.

"Vyksta naujas Didysis Žaidimas - tai didžiųjų galių, bandančių atsverti vienos kitas įtakos sritis, susidūrimas. Skirtingai nuo Didžiojo XIX a. Žaidimo tarp Didžiosios Britanijos ir Rusijos imperijos, kurio kulminacija buvo kova už dominavimą Afganistane, šiandienos Didysis Žaidimas yra globalus, sudėtingesnis ir daug pavojingesnis. Pavadinkime tai Trijų Žaidimu. Jame dalyvauja trys pagrindiniai veikėjai, Rusija, Kinija ir Vakarai, kurie konkuruoja trimis būdais: geografiškai, intelektualiai ir ekonomiškai. Be to, dabar yra trys vietos, kuriose šios galios susiduria stipriausiai: Sirija, Ukraina ir Ramiojo vandenyno regionas. Daugelis mūsų laikų konfliktų gali būti apibrėžti per tam tikrą šių trijų grupių derinį."

Atsiliekame, broliukai ir sesutės...

"Prieš kelias savaites Europos Komisijos ekspertų grupė paskelbė dokumentą technologijų klausimu. Rezultatai yra bauginantys: ES saugo tik 4 procentus visų pasaulyje tvarkomų duomenų. 37 proc. Europos darbo jėgos  neturi netgi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Nors Europos mokslo ir tyrimų bazė yra stipri, ji vargu ar pakels išradimus į realias inovacijas. Šis "laikas keltis" skambutis buvo stebėtinai sutiktas tyla. Europai reikia vizijų."

Lietuvoje ta tyla yra spengianti. Ir vizijomis niekur nekvepia.

"Iki 2020 m. pabaigos reikia papildomų investicijų ne mažiau kaip 20 mlrd. eurų. Europos Komisija prisideda prie šio tikslo: šiandien didiname mokslininkų finansavimą, skatiname verslininkus galvoti, kaip naujos kartos dirbtinio intelekto metodus ir taikomąsias programas integruoti į jų procesus ".

Ką daryti Lietuvoje?

Tai, ką valdantieji padarė Lenkijoje.

"Lenkijos valdantieji panaikino pensijų reformą, sumažindami pensinį amžių, kas mėnesį moka 500 zlotų (148 dol.) už vaiką, pradedant nuo antrojo gimimo (vyriausybė nuo 2016 m. išleido 42,6 mlrd. zlotų šiai vaiko išmokai); reformavo teisingumo sistemą (kad ji būtų efektyvesnė), ir sumažino mokesčių nemokėjimą (kai anksčiau lenkai masiškai išvengdavo pridėtinės vertės mokesčio), taip padidindama valstybės pajamas 23 proc. Šie veiklos rezultatai privertė valdančiųjų kritikus atrodyti kaip silpnus, privilegijuotus, apgavikus. Tuo tarpu Lenkijos ekonomika ir toliau auga 4% per metus, atlyginimai auga, o infliacija yra silpna."