Advokatė: viskas, ką reikia žinoti apie stebėjimą vaizdo kameromis

"Siekiant užtikrinti savo bei turto saugumą, įmonių ar daugiabučių gyvenamųjų namų patalpose ir teritorijose dažnai įdiegiamos vaizdo stebėjimo sistemos, tačiau toks asmens duomenų tvarkymo būdas ne visais atvejais atitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) nuostatas, – teigia advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ partnerė advokatė Asta Kederytė.

Advokatė pažymi, kad visų pirma, svarbu prisiminti, jog vaizdo stebėjimui keliami bendrieji BDAR reikalavimai, t. y. turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų teisėtumo, sąžiningumo, skaidrumo, tikslo apribojimo, duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo trukmės apribojimo ir kitų principų, o vykdomas asmens duomenų rinkimas turi būti pagrįstas bent viena asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga (įprastai vaizdo stebėjimas motyvuojamas būtent savo ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų siekimu (BDAR 6 str. 1 d. f p.). Tai reiškia, jog vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir neatliekamas su šiais tikslais nesuderinamu būdu.

Visgi, dar prieš pradedant vykdyti vaizdo stebėjimą, labai svarbu kritiškai įvertinti, ar ši priemonė yra tinkama ir būtina numatytam tikslui pasiekti. Pavyzdžiui, siekiant užkardyti nusikalstamas veikas nuosavybei, pirmiausia vertėtų apsvarstyti mažesne apimtimi duomenų subjektų privatų gyvenimą ribojančių priemonių taikymą – aptverti turtą tvora, uždėti apsaugines spynas, atnaujinti apšvietimo sistemas, pasinaudoti saugos tarnybų paslaugomis ir pan. Tik nesant galimybės numatyto tikslo pasiekti alternatyviomis priemonėmis, turėtų būti pasitelkiamos stebėjimo vaizdo kameromis sistemos.

Advokatė A. Kederytė taip pat atkreipia dėmesį, kad atliekant vaizdo stebėjimą labai svarbu įvertinti stebėjimo laiką, zoną ir nuspręsti, ar tikslui pasiekti būtina stebėti visą patalpą ar teritoriją, ar pakanka tik dalies, taip pat priimti sprendimą, ar būtinas vaizdo stebėjimo išsaugojimas, o gal pakanka tik tiesioginio vaizdo stebėjimo be įrašymo.

Prieiga prie vaizdo duomenų turėtų būti suteikta tik tiems asmenims, kurių funkcijoms vykdyti yra reikalingi asmens duomenys – darbdavio įgaliotam asmeniui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos pirmininkui ir pan. BDAR neįvardija konkrečių asmens duomenų saugojimo terminų, todėl taikomas bendrasis principas, jog duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.

Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija (BDAR 13, 14 str.).

Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis – pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo).

Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas – aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).

„Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik informacinės lentelės su vaizdo stebėjimo kameros simboliu pakabinimas, be nurodytos informacijos pateikimo, nėra tinkamas ir BDAR nuostatas atitinkantis duomenų subjektų informavimas“, – nurodė advokatė.

Jeigu siekiama įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje, be aukščiau įvardintų reikalavimų, taip pat būtina šį sprendimą patvirtinti bendraturčių balsų dauguma.

Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.).

Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi. Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.

Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.”