"Pasirodžius antrajai žurnalistinio tyrimo apie premjero
Gintauto Palucko verslus daliai, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog
jam klausimų kelia tik Vyriausybės vadovo buto įsigijimo aplinkybės.
„Man atrodo, premjeras turėtų atsakyti dėl skirtingų buto
įsigijimo kainų ir aplinkybių“, – pirmadienį Seime sakė S. Skvernelis.
„Aš manau, kad dėl būsto turbūt turi pasakyti, ir nematau
čia problemos kažkokios, nes turbūt G. Paluckas iki savo santuokos ir buto
pirkimo nebuvo vienas kaip bažnyčios pelė. Bet čia reikia jam pačiam atsakyti“,
– akcentavo jis.
Praėjusios savaitės pabaigoje grupė Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovų premjerui
parengė sąrašą klausimų, susijusių su Vyriausybės vadovo verslais bei ryšiais
su verslininku Darijumi Vilčinsku. Į šiuos klausimus G. Paluckas turėtų
atsakyti pirmadienį vyksiančio Seimo posėdžio metu.
Savo ruožtu parlamento vadovas sako, kad premjerui neturėtų
kilti sunkumų atsakant į opozicijos pateiktus klausimus.
„Iš to teksto, ką aš paskaičiau, tai ministrui pirmininkui
turbūt nebus sunku atsakyti“, – tikino S. Skvernelis.
Mano, kad perimdama profsąjungų rūmus Vilniaus savivaldybė
padarė teisingą sprendimą
Sekmadienį pristatytame tyrime nurodoma, kad ryšių su D.
Vilčinsku turėjęs ir vicemeru tuo metu dirbęs G. Paluckas taip pat dalydavo
balsuojant dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku
susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ – už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą
visuomenės reikmėms.
Savo ruožtu S. Skvernelis tikina, kad perimdama Profsąjungų
rūmus savivaldybė priėmė teisingą sprendimą, kurio, pasak Seimo lyderio, siekė
ne tik G. Paluckas, bet ir dabartinis Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
„Aš dabar galiu sakyti, ką ir kaip daryčiau, bet dėl
Profsąjungos rūmų kelius mynė ne vien ta kairioji pusė. Lygiai taip pat ir
dešinioji pusė. Ir tuo metu vicemeras buvo ne tik G. Paluckas, bet ir ponas
Benkunskas“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
„Tai tais rūmais rūpinosi nuo Tautos namų komiteto, gerbiamo
Juozo Oleko, iki Vytauto Landsbergio, bet man atrodo, kad savivaldybė padarė
teisingą sprendimą, ir (…) teismas nusprendė, kokia galutinė kaina yra (…).
Nemanau, kad kažkas ten uždirbo labai ar ne (…). Aišku, dabar galiu pasakyti:
jei būčiau buvęs toje situacijoje, būčiau kitaip daręs“, – kalbėjo parlamento
lyderis.
Užsimena apie galimus D. Vilčinsko ryšius su Landsbergių
šeima
Tiesa, kalbėdamas apie premjero ir verslininko D. Vilčinsko
santykius, Seimo pirmininkas pažymi ir pats su D. Vilčinsku palaikantis
draugišką ryšį.
„Man sunku būti objektyviam, nes (tai – ELTA) liečia ir mano
draugą“, – žurnalistams sakė Seimo lyderis.
„Aš pats labai seniai, daugiau nei 25 m., turbūt, bendrauju
su Darijumi. (…) Bendravau, bendrauju ir bendrausiu“, – tikino jis.
Be to, su šiuo verslininku, pasak parlamento vadovo, yra
susijusi ir Landsbergių šeima.
„Nežinau, kodėl skandalingu verslininku darote ar kažkokiu
kitokiu, bet yra labai tamprus ryšys su švenčiausia Lietuvos šeima – su
Landsbergių šeima, tai į tą irgi gal reikėtų pažiūrėti“, – Seime sakė S.
Skvernelis.
„Pirmiausia, man kelia irgi klausimų, kad jeigu jau švento
žmogaus – Vytauto Landsbergio – ir jo sūnaus knygas remia pinigais verslininkas
Darijus V., tai man atrodo, kad ir verslininkas yra šventas“, – pridūrė jis.
Nežinau, kodėl
skandalingu verslininku darote ar kažkokiu kitokiu, bet yra labai tamprus ryšys
su švenčiausia Lietuvos šeima – su Landsbergių šeima, tai į tą irgi gal reikėtų
pažiūrėti.
ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero
Gintauto Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki
2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės
„Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko
bendrovės „Uni Trading“.
2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai,
tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu
bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo
teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.
Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė
verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta
informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45
proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“
savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą
atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui
teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir vicemeru dirbęs G. Paluckas
taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo
verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų
perėmimą visuomenės reikmėms.
Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m.
būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų
vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat
nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
ELTA primena, kad pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro
„Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje
keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės
„Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko
G. Paluckui jau einant premjero pareigas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo
tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį
patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo
tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
V. Čmilytė-Nielsen: premjeras galėtų pasitikrinti
pasitikėjimą Seime
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako,
kad po naujo žurnalistinio tyrimo apie premjero G. Palucko verslus, ministras
pirmininkas galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime. Politikės teigimu, šioje
situacijoje bus svarbi ir Prezidentūros pozicija – kaip bus įvertinta nauja,
abejones kelianti informacija.
„Du dalykai yra svarbūs. Vienas dalykas, suprantama,
prezidento vertinimas, nes prezidentas ne tik šios koalicijos krikštatėvis, ne
tik ne kartą minėjęs, jog jam ši koalicija maloni bendram darbui. Bet ir kartu
premjeras tikrai galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime“, – pirmadienį
žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ne, (premjeras – ELTA) pasitikėjimo neturi, kol nėra
atsakyta į klausimus, kol vengiama į juos atsakyti“, – dėstė ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat kritikuoja premjero komandos
reakciją į žurnalistinį tyrimą. Kaip skelbta, LRT radijui ministro pirmininko
patarėjas Justinas Argustas teigė, jog „Sienos“ ir „Laisvės TV“ publikuotas
tekstas bei vaizdo įrašas primena spėliones ir fantazijas.
Premjeras tikrai
galėtų pasitikrinti pasitikėjimą Seime.
„Klausimų yra daug, atsakymų vis dar tikrai stokojame.
Apmaudu, kad premjeras ir jo komanda vis giliau klimpsta į tokią aklą gynybą.
Nei juokeliais, nei įžūliais atsakymais ar istorijos menkinimu nei tas šešėlis,
kuris dabar yra, ar tos dėmės, kuriuos, atrodo, yra premjero biografijoje nebus
išsklaidytos“, – pažymėjo Seimo vicepirmininkė.
„Norisi tikėti, kad šiandieną bent dalį atsakymų pateiks
premjeras. Bet mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, atvirą kvietimą jam šiandien
dar kartą pakartosime į mūsų frakciją ateiti“, – pridūrė ji, primindama, kad
jos vedama frakcija yra pakvietusi premjerą į posėdį atsakyti į likusius
klausimus dėl žurnalistinių tyrimų.
M. Lingė: opozicija neatmeta galimybės inicijuoti
interpeliaciją G. Paluckui
Seimo opozicijai priklausančių konservatorių frakcijos
seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad Vyriausybės vadovas nebeturi pasitikėjimo,
todėl opozicija neatmeta galimybės inicijuoti jo interpeliaciją Seime. Anot
politiko, naujai pasirodžiusi informacija reikalauja ir principinio šalies
vadovo įvertinimo.
„Lieka didelė ir atvira klausimų erdvė, ko dar premjeras
neprisimena ir nėra pasakęs savo deklaracijose. (…) Mūsų akimis, toks premjeras
neturi pasitikėjimo ir tikrai nebegalėtų eiti pareigų, todėl prezidento
principinis vertinimas čia ypač svarbus ir lauktinas, jeigu pačiam premjerui
būtų sudėtinga asmeniškai priimti ryžtingą politinį apsisprendimą“, –
žurnalistams Seime pirmadienį sakė M. Lingė.
„Visi variantai yra svarstomi“, – tikino politikas,
paklaustas, ar opozicija neatmeta galimybės inicijuoti premjero
interpeliacijos.
M. Lingė pridūrė, kad daugiausia klausimų naujame tyrime
kelia anksčiau G. Paluckui priklausiusios įmonės gautos, tačiau negrąžintos
paskolos, sudarančios įspūdį, kad premjeras galėjo priimti kyšį.
„Jeigu paskolos nėra grąžinamos ir teikiamos neatlygintinai,
tai turbūt turėtų vadintis ne paskolomis, o kitu vardu“, – sakė parlamentaras.
Paskutiniame Seimo pavasario sesijos posėdyje pirmadienį
konservatoriai ministrą pirmininką kviečiasi į plenarinių posėdžių salės
tribūną.
„Norime šiandien ir salėje išgirsti iš paties premjero – gal
vis dėlto kažką atsiminė, nes parodo per paskutiniąsias dienas labai daug ką
pamirštantis“, – sakė politikas, referuodamas į anksčiau G. Palucko išsakytus teiginius,
kad neprisimena savo apsilankymų paskolą premjerui iš dalies priklausančiai
įmonei suteikusiame nacionaliniame plėtros banke ILTE.
„Klausimas šitoje vietoje yra ne apie senatis ar apie tolimą
praeitį, bet apie pareigas einantį premjerą, kurį vis pasiveja tokios
istorijos, kur klausimų yra daugiau negu atsakymų“, – teigė M. Lingė."
Kas yra G. Palucko bičiulis D. Vilčinskas, nuskambėjęs
skandalingame tyrime apie premjerą
"Sekmadienį tyriamosios žurnalistikos centro „Siena“ bei
„Laisvės TV“ paviešintas tyrimas atskleidė apie glaudžius Gintauto Palucko ir
verslininko Darijaus Vilčinsko ryšius.
Kaip teigiama tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ bei
„Laisvės TV“ atliktame tyrime, 2004 metais poilsio namai „Ąžuolynas“ gavo
leidimą Juodkrantėje statyti jachtklubą, restoraną ir jachtininkų viešbučius,
tačiau vos pradėtus statyti pastatus poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė Darijaus
Vilčinsko valdomai bendrovei „Verslo investicijų projektų centras“. Ši bendrovė
užbaigė statybas bei pardavė skirtingiems savininkams.
Tačiau netrukus kilo klausimų, ar šie pastatai stovi
teisėtai, o 2010 m. teismas nurodė juos nugriauti. Būstą ten įsigiję žmonės
turėjo grąžinti juos „Verslo investicijų projektų centrui“, o bendrovė turėjo
grąžinti žmonėms jų sumokėtus 1,3 mln. eurų. Tačiau savo pinigų žmonės taip ir
neatgavo – D.Vilčinsko įmonė netrukus paskelbė, kad turi finansinių problemų ir
pradėjo bankroto procedūrą. „Verslo investicijų projektų centras“ 2022 m. buvo
išregistruotas.
Šią istoriją aprašė ir naujienų portalas Lrytas. Kaip 2013
m. portalui duotame interviu teigė D.Vilčinskas, iš trijų namų, kuriuos
įpareigojo nugriauti teismas, jam tuo metu priklausė tik vienas, kurio
naikinimo darbai jau buvo prasidėję. Tąkart verslininkas už visą situaciją tikėjosi
iš valstybės prisiteisti nemenką sumelę. „Mes jau iškėlėme 10,5 milijonų litų
(apie 3 mln. eurų– aut.past.) ieškinį valstybei, kad ši padengtų žalą. Namai
buvo pastatyti gavus visus reikiamus leidimus, statybų inspekcija priėmė juos.
Tačiau ši suma – už tris namus, o aš griaunu tik man priklausantį namą. Kitu du
priklauso kitiems savininkams, nors statytojas esu aš. Kitaip tariant, esu
įpareigotas nugriauti visus tris namus Juodkrantėje. Vykdau teismo sprendimą“,
– prieš 12 metų kalbėjo verslininkas.”
Kaip visa tai siejasi su Landsbergiu?
“Vytautas V.Landsbergis patvirtino, kad D.Vilčinskas rėmė
„Rudnosiuko-2“ knygos leidimą ir šeimų ryšį. „Jokios paslapties čia nėra, daug
knygų leidžiam rėmėjų dėka. Net ir Rudnosiuko-2 knygelė, kurią simboliškai
parėmė Darijus kažkada, nes ji buvo skirta mano krikštodukrai, Darijaus ir jo
žmonos (mano žmonos pusseserės)
dukrai. Labai puikiam vaikui ir gaila, kad Skvernelis nutaria pakišinėti vaikus
po savo buksuojančiu traktorium“, – skelbė Vytautas V.Landsbergis.”
Kokia tvarka dabar Lietuvoje: Pluckas šieną pjauna, Landsbergs riešutauna, o Skvernelis plikutėlis be kepurės šoka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą