„Vos tik JAV ir Izraelio bombos nustojo kristi ant Irano, šalies teokratiniai lyderiai ir saugumo pajėgos išėjo iš savo bunkerių ir pradėjo naują kampaniją – šį kartą taikydamiesi į įtariamus šnipus, disidentus ir opozicijos veikėjus.
Visame Teherane atsirado kontrolės punktai, o valdžia siekia atgauti kontrolę ir medžioti asmenis, kurie, jų manymu, padėjo Izraeliui atakuoti oro gynybos sistemas, branduolinius objektus, aukščiausius pareigūnus ir atominės energetikos mokslininkus per, 12 dienų trunkantį, oro karą.
Sostinės ore tvyrant sprogmenų kvapui, policija ir žvalgybos pareigūnai suėmė šimtus žmonių ir kasdien sulaiko vis daugiau. Gatvėse patruliuoja ginkluota sukarinta policija. Žmonės stabdomi, jų automobiliai, telefonai ir kompiuteriai apieškomi. Vyriausybė paskelbė apie mažiausiai šešių vyrų egzekuciją.
Per pastarąsias dvi savaites, remiantis „Amnesty International“ duomenimis, buvo sulaikyta daugiau, nei 1000 žmonių, įtariamų pagalba Izraeliui.
Esmail Qaani, vadovaujantis Islamo revoliucijos gvardijos Korpuso elitinių „Quds“ pajėgų nariams, kuris, pagal Izraelio teiginius, žuvo – pasirodė antivakarietiškame mitinge Teherane, praėjus kelioms valandoms po paliaubų pradžios, rodo vaizdo įrašas, kurį paskelbė su Revoliucine gvardija susijusi naujienų agentūra „Tasnim“. Dėvėdamas juodą beretę, jis pasirodė judrioje gatvėje, pilnoje režimo šalininkų, mojuojančių Irano vėliavomis.
Šiitų islamistų režimas taip pat sustiprino pastangas, kad būtų laikomasi griežtų taisyklių, reglamentuojančių tai, ką jis laiko tinkamu elgesiu ir apranga.
„Moralės policija grįžo“, – apgailestavo 44 metų moteris, kuri sakė, kad karo metu pabėgo iš Teherano. „Policija net mus sustabdė ir apklausė, nes su manimi buvusios moters kojinės buvo permatomos.“
Izraelio ir JAV oro smūgiai buvo pirmas kartas, kai Iranas patyrė didelę užsienio ataką savo teritorijoje nuo aštuonerius metus trukusio karo su Iraku devintajame dešimtmetyje. Sostinė Teheranas tapo pagrindine karo zona, o Revoliucinė gvardija atsidūrė taikiklyje.
Smūgių metu aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei slėpėsi bunkeryje už Teherano ribų, nepasiekiamas niekam, išskyrus artimiausius jo sąjungininkus, teigia šiuo klausimu informuotas arabų pareigūnas ir Revoliucinės gvardijos patarėjas.
Jo izoliacija apsunkino derybas Ženevoje su Europos šalimis, siekiančiomis tarpininkauti karo pabaigai, teigė arabų pareigūnai.
Ketvirtadienį jis pirmą kartą nuo birželio 19 d. kreipėsi į tautą, siekdamas sumenkinti išpuolio padarytą žalą ir sutelkti tautą. „Islamo Respublika laimėjo ir mainais smogė skaudų smūgį Amerikai.“
Išpuoliai parodė, kaip giliai Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“ buvo infiltravusi į Iraną. Jie į Iraną atgabeno sprogstamuosius dronus ir kitą amuniciją, kurią agentų komandos panaudojo oro gynybai sunaikinti ir kitiems svarbiems taikiniams sunaikinti.
„Izraeliečiai organizavo įsiskverbimus, bombų ir sprogmenų perdavimą bei verbavo žmones iš vidaus“, – prancūzų transliuotojui „France 24“ sakė Irano ambasadorius Prancūzijoje Mohammadas Aminas-Nejadas. Tai įvyko „tiesiog mūsų akyse“.
Atmosfera Teherane išlieka įtempta, nors žmonės pradeda grįžti į darbą ir bando atnaujinti normalų gyvenimą, teigė žmonės, kai su gyventojais susisiekta telefonu.
Irano valstybės kontroliuojama žiniasklaida kasdien praneša apie naujus areštus ir ginklų konfiskavimą. Antradienį valdžios institucijos pranešė, kad Hamedane, vakarų Irano mieste, kurio oro bazė buvo smarkiai apgadinta pirmąją smūgių dieną, iškėlė 24 bylas prieš įtariamus Izraelio šnipus. Žiniasklaidos pranešime teigiama, kad įtariamieji „siuntė informaciją, nuotraukas ir vaizdo įrašus priešui“.
Trečiadienį buvo atkurta prieiga prie interneto po daugiau, nei savaitės pertraukos. Tačiau oficialus įspėjimas nesinaudoti žinučių siuntimo paslaugomis, tokiomis, kaip „WhatsApp“, vis dar galioja. Režimas teigia, kad baiminasi, jog Izraelio šnipai gali įsilaužti į pokalbius ir gauti informacijos, kad slapstytis.
Trečiadienį Irano žvalgybos ministerija nurodė gyventojams pranešti apie įtartinus skambučius. Ji išplatino patarimų rinkinį, kaip atpažinti šnipą. Gairėse piliečiai įspėjami stebėti savo kaimynus dėl atėjimo ir išeičių neįprastomis valandomis; dažnai dėvinčius kaukes, kepures ir akinius nuo saulės; ir rodančius tokius ženklus, kaip metaliniai beldimai savo namuose. Pasak pranešimų, šnipai gali gyventi namuose su „užuolaidomis, kurios lieka uždarytos net dienos šviesoje“.
Susidorojimas namuose didina plačiai paplitusį nerimo jausmą, kurį sukelia karo pasekmės. Dešimtys Izraelio smūgių smogė Teheranui, buvo nukreipti į raketų ir branduolinius objektus, taip pat režimo ir jo represijų simbolius, įskaitant, liūdnai pagarsėjusį, Evino kalėjimą, kuriame laikomi politiniai kaliniai.
Turtingi šiauriniai Teherano rajonai, kuriuose gyvena daugelis branduolinių mokslininkų ir vyresniųjų vadų, buvo vieni labiausiai nukentėjusių.
Irano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad karo metu žuvo daugiau, nei 600, žmonių ir daugiau, nei 4800, buvo sužeista, pranešė valstybinė žiniasklaida, kuri nenurodė, kiek iš jų buvo iš ginkluotųjų pajėgų.
Nors Iranas lieka nepalūžęs, jis ėmėsi atsargumo priemonių, naudodamasis transporto priemonėmis, ir perkelia dalį savo brangiausio turto į užsienį.
Praėjusią savaitę Iranas į Omano sostinę Maskatą nuskraidino mažiausiai keturis civilinius orlaivius saugoti. Viename iš lėktuvų, anot skrydžių stebėjimo sistemų, buvo Irano prezidentinis „Airbus A340“. Arabų pareigūnai nustebo sužinoję, kad lėktuvuose nebuvo keleivių. Vietoj to, jų teigimu, juose buvo grynieji pinigai ir turtas, kurio iraniečiai negalėjo iškrauti dėl sankcijų. Patys lėktuvai taip pat buvo vertingi, kaip avariniai išėjimai aukščiausiems pareigūnams.“ [1]
1. World News: Executions, Arrests, Fear Plague Iran --- After attack, security forces established checkpoints, hunted moles, targeted spies. Raghavan, Sudarsan; Sune Engel Rasmussen; Stancati, Margherita. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 June 2025: A8.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą