„Iškilimas socialinėmis kopėčiomis, rimtas autorius, tapatybės politikas didvyriškų aukų vardu: kodėl kampanija prieš Karol Nawrocki žlugo.“
Antrojo Lenkijos Respublikos prezidento rinkimų turo rezultatas buvo itin apylygis. 1983 m. Gdanske gimusis Karol Nawrocki mažiau, nei 1,8 proc., persvara laimėjo prieš dešimčia metų vyresnį Rafalą Trzaskowskį. Svarbi Nawrockio pergalės priežastis buvo ta, kad Varšuvos mero Trzaskowskio rinkimų kampanija buvo suvokiama, kaip šmeižto kampanija prieš dabartinį Nacionalinės atminties instituto prezidentą. Dėmesys buvo sutelktas į Nawrockio artumą prie smurtaujančių futbolo gerbėjų, anksčiau nežinomą romaną, susijusį su nesąžiningu nekilnojamojo turto įsigijimu, ir ryšius su Baltijos jūros didmiesčio nusikalstamu pasauliu. Užuot demaskavusi Karol Nawrocki kaip niekšą, tiesioginė ataka sustiprino solidarumą su opozicijos kandidatu.
Nawrocki užaugo darbininkų klasės šeimoje, surenkamajame name. Jo motina – knygrišė, tėvas dirbo tekintoju ir aktyviai dalyvavo profesinėje sąjungoje „Solidarumas“. Dėl devintojo dešimtmečio ekonominės krizės tėvas, kaip ir milijonai kitų lenkų, buvo priverstas trejus metus dirbti užsienyje. Svarbi Karolio Nawrockio gyvenimo istorijos dalis, pelniusi jam 2025-ųjų balsus, yra jo prisiimta atsakomybė už šeimą, pavyzdžiui, kai jo tėvas sunkiai susirgo ir anksti mirė. Kitas dalykas – jo sportinė karjera. Po kelerių metų, praleistų, kaip mėgėjiškas futbolininkas, nuo 2000 m. jis boksavosi Gdansko laivų statyklos darbininkų sporto klube, su kuriuo 2004 m. laimėjo sunkiasvorių turnyrą. Jis tapo Gdansko futbolo klubo „Ex Siedlce“ kapitonu ir įkūrė kovos menų sekciją.
Kontrastas tarp Gdanskui atstovaujančio Nawrockio ir jo varžovo iš Varšuvos Rafalo Trzaskowskio negalėtų būti didesnis. Šis – senos inteligentų šeimos atžala. Jo senelis įkūrė pirmąjį Lenkijos mergaičių licėjų. Trzaskowskio motina užaugo Krokuvoje antikvarinių knygų savininkų šeimoje. Jo tėvas buvo gerai žinomas džiazo kompozitorius Lenkijoje. Rafalas Trzaskowskis 1991 m. baigė JAV vidurinę mokyklą. Po 34 metų, rinkimų kampanijos metu, jis paskelbė stulbinančias slidinėjimo atostogų ten su žmona nuotraukas.
Viena struktūrinių Donaldo Tusko Pilietinės platformos pralaimėjimo rinkimuose priežasčių yra neišsakytas klasizmas. Bandymas atskleisti Nawrockį, kaip berniuką iš kanalizacijos turėjo priešingą poveikį, ypač per lemiamas dvi savaites tarp rinkimų. PiS stovyklos šalininkai Nawrockį laikė ne tik kaimynų berniuku. Kuo platesni išpuoliai ir kuo akivaizdesni atskleidimai, tuo aiškesnis teiginys: „Jis yra vienas iš mūsų“.
Ši nepaklusni reakcija yra įspūdinga, nes Nawrockis yra vienas iš nedaugelio Lenkijos politikų, kurie nesiekė daktaro laipsnio, kaip politinio pagražinimo. Jo, kaip istoriko, kūryba, daugiausia publikuota lenkų kalba, yra rimtas akademinis jo vaikystės komunistinėje Lenkijoje tyrimas. Išleidus keletą knygų apie „Solidarumo“ profesinės sąjungos istoriją Elbingo rajone, 2014 m. buvo išleista jo disertacija apie socialinio pasipriešinimo formas nuo 1976 iki 1989 m. Šioje disertacijoje Nawrocki kritiškai nagrinėja profesinės sąjungos, kaip visuomenės atramos, mitą ir parodo, kad tai buvo labai skirtingų interesų veikėjų lydymosi katilas. Chronologinėje santraukoje konkreti vaivadija parodo, koks sudėtingas buvo kelias nuo euforiško „Solidarumo“ įkūrimo iki komunizmo žlugimo Lenkijoje. Knyga nesukėlė jokių akademinių diskusijų. Tačiau stilius ir turinys buvo toli gražu nutolo nuo istorinės-politinės polemikos, kuri kilo po „Teisės ir teisingumo“ partijos pergalės rinkimuose 2015 m. pabaigoje.
Būdamas Nacionalinės atminties instituto moksliniu bendradarbiu, Nawrocki paskelbė komunistinio teroro Gdansko vaivadijoje kartografiją. Be šios veiklos, istorikas rašė komercines knygas apie savo pomėgius, pavyzdžiui, apie futbolą Baltijos regione. Legendinių rungtynių Lenkijoje tarp Gdansko „Lechia“ ir Turino „Juventus“, kuriose Gdansko klubas vienu metu 1983 m. pirmavo 2:1, istorija tapo ilgalaikio akademinio organizuoto nusikalstamumo tyrimo atspirties tašku.
Tuo metu Gdansko futbolo klubo rėmėjas buvo mafijos bosas Nikodemas Skotarczakas, kontroliavęs svarbų vogtų automobilių kontrabandos kelią iš Vokietijos į Liaudies Respubliką ir žinomas, kaip Nikosas.
Nawrocki devintajame dešimtmetyje išleido mokslinę antologiją pavadinimu „Šešėlinė ekonomika“ apie organizuotą nusikalstamumą, kuri vėliau buvo išleista anglų kalba. Tuo pačiu metu jis bandė sensacingą darbą, kuriame, pasivadinęs Tadeusz Batyr slapyvardžiu, liudijo apie jo krikštatėvio Niko, nužudyto 1998 m., nusikalstamą veiklą. Rinkimų kampanijos metu tapo žinoma, kad Nawrocki 2018 m. pasirodė su kauke televizijos laidoje, reklamuodamas knygą „Išpažintis iš kapo“. Kad ir kokios atskleistos naujienos apie rinkimų nugalėtojo ir Gdansko nusikalstamo pasaulio ryšius vis dar būtų, Nawrockis yra nepaprastai gerai išmanantis šią temą, nes intensyviai ją tyrinėjo.
Elementas, kuris šią patirtį atitinka Teisės ir teisingumo partijos ideologiją, yra įsitikinimas, kad komunistinėje Lenkijoje organizuotas nusikalstamumas ir valstybės saugumas veikė kartu. Jaroslawo Kaczynskio projektas pagrįstas sąmokslo teorija, kad jo politinius oponentus vis dar kontroliuoja ši nematoma Sistema (kaip ir daugumą Lietuvos politinių veikėjų (Vytautai Landsbergi, visi žiūri į Tave).
Surenkamojo pastato istorijoje minimas prezidentas, prisidėjęs prie ankstyvosios tarnybos Teisės ir teisingumo partijoje. 2017 m. jis padėjo Kaczynskiui, kai Kultūros ministerija pasinaudojo teisine gudrybe, kad priverstų Antrojo pasaulinio karo muziejaus steigėjus ir direktorius pasitraukti iš pareigų. Per ketverius metus, kai vadovavo, Nawrocki dar labiau išryškėjo kaip radikalus nacionalinės istorijos, kurioje aukos ir didvyrio statusai visada suvokiami kartu, šalininkas. Jis vienas iš pirmųjų dalyvavo valstybės kuriamame naujame mite apie „atstumtuosius kareivius“, kurie 1945 m. pavasarį pažeidė Lenkijos, tremtyje esančios, vyriausybės įsakymą sudėti ginklus ir tęsė kovą.
Sukūręs naują istorinę-politinę programą, Nawrockis 2021 m. užsirekomendavo, kaip naujas Nacionalinės atminties instituto prezidentas, kuris turi daug išteklių tęsti pasirinktą kelią ir dar labiau pakreipti viešąjį diskursą į dešinę.
Rinkimų kampanijos metu Nawrockis agitavo už balsus, palaikiusius dešinę nuo PiS partijos: jis reikalavo, kad Ukrainos narystė ES priklausytų nuo ekshumacijos kaimuose, kuriuose kadaise gyveno lenkai, bet kuriuos Antrojo pasaulinio karo metu sunaikino Ukrainos sukilėlių armija.
Karol Nawrocki politinė karjera rodo, kaip Lenkijos dešinieji sistemingai importuoja MAGA judėjimo praktikas iš Jungtinių Valstijų. Nawrockis nėra lenkiškasis Trumpas, o Gdansko versija JAV viceprezidento J. D. Vance'o. Jis tai pabrėžė, rinkimų naktį pacitavęs psalmę iš Senojo Testamento.
Abu vienija
asmenininė socialinė pažanga,
Jėzaus Kristaus vardu skatinama, radikalizacija ir
politinė sėkmė.
Kaip ir Jungtinėse Valstijose, Lenkijoje politinių oponentų bandymai sugėdinti tik sustiprino nesenos Lenkijos istorijos naratyvą, kaip kovą tarp gėrio ir blogio, nors naujasis politikos stilius neturi nieko bendra su konservatyviu Romos katalikų pamaldumu, vyravusiu devintajame dešimtmetyje.
Felixas Ackermannas dėsto viešąją istoriją Fernuniversität Hagen.” [1]
1. Der polnische J. D. Vance. Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 10 June 2025: 11. Von Felix Ackermann
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą