Raketos su branduolinėmis galvutėmis šiandien yra vienintelis rimtas nepriklausomybės garantas, kaip rodo Irano ir Šiaurės Korėjos palyginimas.
Branduolinių ginklų turėjimas gali būti veiksminga atgrasymo priemonė nuo užsienio agresijos ir būti suvokiamas, kaip nacionalinės nepriklausomybės garantija.
Šiaurės Korėja dažnai minima, kaip pavyzdys, kai ekspertai mano, kad režimas jos branduolinę programą laikė būtina jos išlikimui, o tai gali turėti įtakos tarptautiniam atsakui ir apsunkinti šiandien juokingas denuklearizacijos pastangas.
Irano ir Šiaurės Korėjos palyginimas:
Šiaurės Korėja: Turi branduolinius ginklus ir atliko daug bandymų, laikydama juos labai svarbiais savo saugumui ir atgrasydama nuo tariamų grėsmių iš JAV ir jos sąjungininkų. Jos gebėjimas dislokuoti branduolinius ginklus, įskaitant raketas, galinčias pasiekti JAV žemyninę dalį, prisideda prie jos nepriklausomybės.
Iranas: Nors Iranas vykdė branduolinę programą, remiantis neseniai atliktu TATENA vertinimu, jis dar nebuvo sukūręs tinkamo pristatyti branduolinio ginklo. Tarptautinė bendruomenė, įskaitant JAV ir Izraelį, daug dėmesio skyrė tam, kad Iranas negalėtų kurti branduolinių ginklų. Naujausi smūgiai Irano branduoliniams objektams pabrėžia tarptautinį susirūpinimą ir pastangas apriboti jo program bei Irano nepriklausomybės nebuvimą. Irano bandymai įsigyti branduolinių ginklų galėtų būti interpretuojami, kaip pastangos sustiprinti savo saugumą ir potencialiai įgyti tvirtesnę poziciją tarptautiniuose santykiuose, panašiai, kaip Šiaurės Korėjos atveju, pasiekiant tam tikrą nepriklausomybę branduolinio atgrasymo būdu.
Branduolinių ginklų, kaip nepriklausomybės garanto, samprata:
Idėja, kad branduoliniai ginklai garantuoja nepriklausomybę, yra susijusi su atgrasymo koncepcija. Turėdama galimybę padaryti nepriimtiną žalą priešininkui, branduolinius ginklus turinti valstybė gali atgrasyti nuo atakų. Ši atgrasymo idėja, ypač branduolinio atgrasymo, vaidina svarbų vaidmenį tarptautiniuose santykiuose nuo branduolinio amžiaus pradžios. Ji rodo, kad katastrofiškos branduolinių mainų pasekmės, dar vadinamos abipusiai užtikrintu sunaikinimu (MAD), gali užkirsti kelią karui tarp, branduolinį ginklą turinčių, valstybių.
Todėl Lietuvoje jau vyksta “karas”. Kovojame dėl jūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų. Apsigarsinome, kad nepripažįstame Kinijos teritorinio suverreniteto, tuo paskelbdami karą antrai ekonomikai pasaulyje ir pasaulio fabrikui. Nutraukėme diplomatinius santykius su Kinija. Pasinaudojome baime visuomenėje, pareikalavome milijardus eurų per metus išmesti “gynybai”.
Pakėlėme mokesčius tiems, kurie dirba, neliesdami mokesčių tiems, kurie gyvena iš dividendų, pasidalinto pelno.
Kad asmeniškai pasidalinti naujų mokesčių atnešamus pinigus, kimbame vienas kitam į gerklę. Kaip visada Lietuvoje, į darbą eina melas, intrigos, skundimas. Verslininkai meluoja, kad, jei Lietuvoje gaminsime raketas su branduolinėmis galvutėmis, kurios šiandien yra vienintelis nepriklausomybės garantas, kaip parodo Irano ir Šiaurės Korėjos palyginimas, tai valio, viskas bus, kaip svietu patepta Lietuvoje. Tai tikras melas. Kaip rodo Irano pavyzdys, niekas neleis Lietuvai pasigaminti branduolinį ginklą. Mūsų vadovus tokiu atveju iššaudytų, kaip zuikius, kaip šaudo Irano vadovus dabar.
Ypač žiauriai kariaujame vienas su kitu dėl didelių mūsų mokesčių pinigų, kurie nueina į Europos Sąjungos katilą.
“Anot NSGK narių, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (karinės žvalgybos, AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius siekė, kad krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė pratęstų jo pareigas AOTD direktoriaus kėdėje bent metams – tokiu atveju jis būtų galėjęs pretenduoti į Europos Sąjungos žvalgybos institucijos vadovybės postą.
Pasibaigus jo kadencijai numatytu laiku, šios galimybės jis nebetenka. Uždarame posėdyje dalyvavę NSGK nariai pasakojo, kad „susidūrė ambicijos“ – D.Šakalienė esą jau buvo numačiusi kitą kandidatūrą į šiltą AOTD vadovo postą, o E.Paulavičiui buvo siūlomos kitos pareigos, kurios, kaip dabar aiškėja, iš tiesų nebuvo aukštesnės statuso prasme, ir E.Paulavičius šiuo klausimu buvo nepajudinamas.
Tuomet, anot politikų, ir prasidėjo E.Paulavičiaus veiklos patikrinimai, atsirado ir AOTD darbuotojų skundai, kurie, pasak NSGK narių, nėra „degantys“, o susiję su, pavyzdžiui, nepakankamai didelėmis darbuotojų premijomis, svarbių pozicijų departamente neužpildymu.”
Pinigai tai neprapuola. Iš jų visokios Šakalienės priskaldo sau malkų, o generolai susideda auksinius dantis.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2025/06/27/news/del-ko-is-tiesu-kilo-d-sakalienes-ir-e-paulaviciaus-konfliktas-centre-karsta-kede-europoje-38466939
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą