“FRANKFURTAS. Ne visiems verslininkams reikia didelio pradinio kapitalo. Dažnai užtenka kelių tūkstančių eurų, kad pradėtum savarankiškai dirbti. Tai yra antradienį Frankfurte pristatyto plėtros banko „KfW“ kasmet sudaromo startuolių monitoriaus rezultatas.
Ataskaitoje teigiama, kad 2024 m. trys ketvirtadaliai įkūrėjų savo verslo pradžią finansavo vien iš savo išteklių. Tai didžiausia dalis, išmatuota nuo 2008 m. Daugiau, nei pusė, įkūrėjų, t. y. 56 procentai, išsivertė su mažiau, nei 5000, eurų. Beveik trečdaliui reikėjo nuo 5 000 iki 50 000 eurų. Tik 12 procentų įkūrėjų reikalavo daugiau, nei 50 000 eurų pradinio kapitalo.
Rezultatus taip pat galima paaiškinti tuo, kad „KfW Monitor“ pateikia labai išsamų pradinio proceso vaizdą. Jis taip pat tarp įkūrėjų skaičiuoja žmones, kurie pradeda dirbti savarankiškai, kaip laisvai samdomi darbuotojai arba ne visą darbo dieną. Šis apibrėžimas apima daugiau, nei komercinius startuolius, kaip vienintelį pajamų šaltinį. Be to, registruojamos investicijos į esamas ir naujas įmones bei jų perėmimai. Šaltinis – 50 000 telefoninių pokalbių ir dar 10 000 internetinių pokalbių.
Apskritai, 2024 m. naujų įmonių skaičius išaugo trimis procentais iki 585 000. Pasak „KfW“, prie šio nedidelio padidėjimo prisidėjo darbo rinkos atvėsimas. „Būtų blogas ženklas, jei ekonomikos nuosmukio metu sumažėtų startuolių skaičius“, – teigė KfW vyriausiasis ekonomistas Dirkas Schumacheris.
Tai, kad pastaraisiais metais noras pradėti verslą Vokietijoje buvo gana silpnas, susiję su labai stipria darbo rinka. Kuo geresnės uždarbio galimybės darbuotojams, tuo mažiau patrauklu pačiam pradėti verslą.
Pasak Schumacherio, startuoliai taip pat prisideda prie savotiško ekonomikos gijimo proceso. Jie užtikrina, kad būtų įgyvendintos naujos idėjos ir padidėtų konkurencinis spaudimas esamoms įmonėms. Jie taip pat kuria darbo vietas. Praėjusiais metais per naujus startuolius buvo sukurta 485 000 visos darbo dienos ekvivalento darbo vietų. Šis skaičius apjungia, ne visą darbo dieną dirbančius, darbuotojus su, visą darbo dieną dirbančiais, darbuotojais. Taigi du etatai po pusę etato sudaro viso etato ekvivalentą.
Iš kur steigėjai gauna pradinį kapitalą? Tam ne visada reikalingos subsidijuojamos paskolos, tokios, kokias teikia viešoji KfW. „Daugelis įkūrėjų buvo darbuotojai ir todėl sugebėjo sutaupyti šiek tiek pinigų“, – sako KfW ekonomistas Georgas Metzgeris. Žinoma, kapitalo poreikio požiūriu svarbu, ar pradedate savo verslą labai tradiciniu būdu, pavyzdžiui, kirpyklą ar nagų studiją, ar diegiate naują verslo modelį, pagrįstą nauja technologija. Todėl profesionalūs investuotojai atlieka svarbų vaidmenį novatoriškiems startuoliams.
Rekordiškai didelė startuolių, finansuojamų nuosavomis lėšomis, dalis (75 proc.) neturėtų užgožti fakto, kad, anot KfW, startuoliai tampa vis labiau kapitalui imlūs.
Įkūrėjų, kuriems reikėjo tik nedidelių, mažesnių, nei 5 000 eurų, dalis 2024 m. vis dar buvo didelė – 56 proc.
Tačiau anksčiau ši dalis buvo gerokai didesnė ir iki 2021 m. sudarė nuo 60 iki 70 proc. Pasak „KfW“, ši tendencija, greičiausiai, susijusi su bendru kainų kilimu. Taigi, verslo pradžia taip pat tapo brangesnė.
„KfW Monitor“ taip pat atkreipia dėmesį į senėjančios visuomenės megatrendą. Statistiškai, jaunų įkūrėjų dalis yra didesnė, nei bet kada nuo apklausos pradžios. Nors tūkstantmečio pradžioje įkūrėjai vidutiniškai sulaukė 37–38 metų, dabar vidutinis amžius yra tik 34 metai. Tačiau, pasak KfW, taip yra todėl, kad vyresnių įkūrėjų dalis neproporcingai sumažėjo. „Sidabriniai verslininkai“, t. y. 50–65 metų amžiaus įkūrėjai, pasiekė žemiausią iki šiol lygį, o ypač jaunų įkūrėjų nuo 18 iki 29 metų amžiaus dalis išaugo iki rekordinio lygio. Tuo pačiu metu, anot KfW vyriausiojo ekonomisto Schumacherio, vis mažiau verslininkų, norinčių perduoti savo verslą, randa įpėdinį.
Yra net įkūrėjų, kurie perteklinę, įpėdinių ieškančiųjų, pasiūlą pavertė verslo modeliu. Tobiaso Zimmerio įkurta „Tradineo“ platforma suburia žmones, norinčius prisiimti atsakomybę, ir verslininkus, norinčius perduoti savo verslą. „Tradineo“ taip pat finansuoja paveldėjimą. Įkūrėjas Zimmeris yra įsitikinęs, kad paveldėjimo tema taps dar didesne tendencija, kaip jis neseniai paaiškino interviu su F.A.Z.
Pasak vyriausiojo ekonomisto Schumacherio, demografija elgiasi, kaip migruojantis ledynas, kuris juda gana lėtai, bet jo sustabdyti neįmanoma. Šioje situacijoje dar svarbiau pašalinti administracines kliūtis steigėjams. Didžiausia kliūtis yra, kai įkūrėjai susirūpinę dėl visur esančios biurokratijos. Net jei suvokimas ir realybė kartais skiriasi, vienas dalykas aiškus: „Kažkas čia turi pasikeisti“, – sakė Schumacheris. Daugeliu atvejų steigėjus pasiduoti verčia ne biurokratija, o pirmiausia finansinės kliūtys. Tačiau naujajai vyriausybei būtų gerai pašalinti kliūtis ir supaprastinti steigėjų kontaktus su valdžios institucijomis, kaip numatyta ir daugelyje koalicijos sutarties vietų.
Juk 60 procentų įkurtų įmonių vis dar egzistuoja praėjus penkeriems metams nuo jų įkūrimo.
Taigi sėkmės rodiklis nėra toks jau mažas. Vis dėlto, norint susikurti savo egzistenciją, reikia daug drąsos. „Verslo pradžia yra rizika“, – sako Schumacheris.” [1]
1. Mit nur 5000 Euro wird man zum eigenen Chef: Laut einer KfW-Studie machen sich viele Gründer mit eigenem Geld selbständig. Wie lange halten sie durch? Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 04 June 2025: 22.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą