Kas gali priimti nutarimus apie dvigubą pilietybę?

Mes balsavome už šią Konstituciją. Tik mes patys, ar per mūsų išrinktus atstovus, galime deramai prižiūrėti jos vykdymą bei ją keisti. Mes, rinkėjai, esame aukščiausia valdžia Lietuvoje.

Kalbėjimas apie siaubingą scenarijų, kad koks nors lietuvis, dirbantis Londono finansų centre, balsuos prieš Lietuvos interesus, yra įžeidžiantis, provincialus ir pernelyg naivus informacijos amžiuje.

Daugelis painioja piliečio ir vietinio gyventojo bei šeimos nario sąvokas. Daugelis nori, kad emigrantas atvažiuotų sudrausminti jų vaikus. Pasirūpinkit tais vaikais patys. Verslas dabar yra globalus. Kur darbai veda, ten žmonės ir važiuoja. Nėra kada jūsų vaikus ganyti.

Visose šalyse, į kurias emigruoja lietuviai, pensijos yra geresnės ir lengviau uždirbamos, negu Lietuvoje. Apie kokį rūpestį emigrantais senatvėje kalbėdami, bandote mus apgaudinėti? Pirmiausia išvokite šalį. Toliau pakelkite pensijinį amžių iki šimto metų. Laukite emigrantų atvažiuojant. Ilgai laukite.

Emigrantų priešai, jūs jau Lietuvai daug pridirbote. Dabar netrukdykit dirbti visiems lietuviams kartu, kaip vienai tautai.

Žemėje nėra tokios jėgos,su kuria mes nesusidorotume, kai susivienijame.

Nėra blogesnio darbo Tėvynei, kai suskaldome jos žmones, skirstydami į tikrus ir netikrus lietuvius.

Vienos balius tautos mirties akivaizdoje

Gražiai J.Jurgelis surašė ir kaimo, ir miesto vargus [1]. Tik J.Jurgelis pamiršo, kad tie, kurie suprivatizavo žemes, traktorius ir plytines, kurie paprasčiausiai prisivogė, nėra verti tų turtų. Taip dažnai būna. Žmogus, kuris pats turto neužsidirbo, kaip taisyklė, nesugeba ir su tuo turtu tvarkytis.

Tėviškėje staigiai pralobusieji gali konkuruoti pasaulio ekonomikoje tik maksimaliai išnaudodami darbuotojus, tik duodami pernelyg mažą atlyginimą už darbą. Todėl žmonės nedirba ilgai vienoje vietoje. Todėl taip masiškai emigruoja, ypač gabiausias jaunimas. Darbo ir gyvenimo kokybė Lietuvoje tokios emigracijos dėka smunka. Tai dar daugiau skatina emigruoti. Įsisuko nesuvaldoma tautos naikinimo spiralė.

Turime prie valdžios vairo šposinančius muzikus, gydytojus, ekonomistus bei fizikus, todėl nueinam į nebūtį, nestokodami kvailų juokelių. Toks išdykavimas visos tautos mirties akivaizdoje yra nekatalikiškas. Tai netrukdo. Jie juk yra apsimeteliai, išverstaskūriai, katalikai. Atleisk jiems, Viešpatie. Jie nežino, ką daro.

1. _Žemės ūkiui pereinant nuo komandinės prie rinkos ekonomikos, vyko didelis virsmas. Kažkas pavogė ar suprivatizavo kolchozo traktorių, kažkas kombainą, kažkas kitą inventorių. Liko traktoristas su trim hektarais žemės, tuščiom rankom, kurias nežinojo kur dėti. Išparceliavus fermas, nežinojo, kur dėti savo rankas ir karvių melžėja bei kiaulių šėrėja, nes nebeliko karvių ir kiaulių fermų.

Kažkas panašaus atsitiko ir su darbininkų klase, pavyzdžiui, sugriuvus Didžiasalio plytinei. Taip atsirado „atliekamų“, Nepriklausomybei nebereikalingų žmonių – nepritapėlių. Netrukus vienam antram trečiam nepritapėliui ėmė važiuoti stogas. Tada žmogus su važiuojančiu stogu pasakė: „prie ruso buvo geriau“ ir pradėjo gerti. Taip jis tapo potencialiu kolaborantu._ (Ar prie ruso buvo geriau? Jurgis Jurgelis, www.DELFI.lt 2010 liepos mėn. 6 d.)

Kiek dar kentėsime tokį Seimą?

_Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. buvo pastebimas spartus bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičiaus augimas.

Bankroto procesas buvo pradėtas 1843 įmonėse, o tai yra 92,6 proc. daugiau nei 2008 metais...

Dėl 1993–2009 m. įvykusių įmonių bankrotų darbo neteko 99 197 darbuotojai._

Kubiliniai tokią bankrotų laviną skaito išsivalymu.Jums ir jūsų Seimui reikėtų duoti ricinos. Būtų tikras išsivalymas. Ir antsvoris nukristų pagal ponios Degutienės reikalavimus.

O iki tol vyksta Lietuvos išsivalymas nuo lietuvių tautos. Jūs atsakysite už tai kiekvienas asmeniškai, smirdantys valytojai.

Netoliaregiška Kubiliaus politika

Šiandieninė Lietuvos vyriausybės politika stengiasi pataikauti tokiems, kaip aš, turintiems daugiau brangaus nekilnojamo turto ir didesnes pajamas.

Deja, net mums, investuotojams, tokia politika nėra naudinga. Mums reikia subalansuotos naudos ir darbdaviams, ir dirbantiesiems. Mat Lietuvą lengvai gali palikti ne tik investicijos, bet ir kvalifikuota darbo jėga. Trūkstant specialistų, investicijoms čia yra blogai, jas išvežame, net jeigu mūsų mokami mokesčiai yra mažesni, negu kitur.

Klausimas daugumai: Ką darysime su tais, kurie mus skriaudžia?

Kodėl pasirinkta 65 metų amžiaus riba pensijai? Ar tik todėl, kad geriau ir todėl ilgiau gyvenančiuose Vakaruose artėjama prie tokios ribos? Kadangi 65 metai yra mums pernelyg daug, kodėl nepasirinkti 100 metų ribą?

Dirbant pagal darbo sutartį, mokamas 15 proc. pajamų mokestis, 6 proc. sveikatos draudimo mokestis ir 34 proc. „Sodrai”. Jeigu dauguma atiduoda tokius didelius mokesčius pensijai, bet tos pensijos nebesulaukia, tai ar teisinga tokia tvarka daugumos atžvilgiu? Kas valdo Lietuvą, jei daugumą galima taip niekinti? Finansų ministrė I.Šimonytė sako, kad manantiems, kad išlaidos nemažėja dėl valdininkų, ji yra pasiruošusi „trenkti į snukį“. Jei tokia švelni panelė gatava taip drastiškai ginti jos neuždirbtas pajamas, tai ką galime padaryti mes, gindami tai, kas mums priklauso?

Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius aiškino, kad pataisa yra „mūsų įsipareigojimas ateinančioms kartoms“.

Tai yra vienintelis Kubiliaus koalicijos valdymo metodas. Sunkmečio metu jie valdo, sukiršindami senus su jaunais, bet skriausdami paeiliui ir tuos, ir kitus. Mums būtina vienybė, kad atsispirtume užklupusioms šalį bėdoms. Vienybės nebuvimas ir yra svarbiausia mūsų bėdų priežastis. Todėl vadovai, kurie skaldo tautą, yra didžiausi kenkėjai. Andrius Kubilius turi būti pašalintas iš valdžios ir griežtai nubaustas.

Maistas Lietuvoje beveik 30 proc. pigesnis nei ES

O atlyginimai kiek kartų Lietuvoje mažesni, negu ES? Kubiliaus planas: pajamas toliau mažinti, kad ateitų euras. Euras ateis, o kvalifikuoti darbuotojai išeis. Blogas planas.

Lietuvos žurnalistika veda Lietuvą į mirties slėnį

Įvaldę tyrimą ir rašymą apie to tyrimo rezultatus, kitų tautų žurnalistai pateikia bendrą pasaulio supratimą, kuriuo tos tautos naudojasi, išgyvendamos globalizacijos laikais. Tie iš mūsų, kurie skaito užsienio spaudą, matome neįtikėtiną kontrastą. Lietuvoje praktiškai nėra tokių žmonių, kurie gali ištirti ką nors visuomenės gyvenime ir apie tai rašo. Ant rankų pirštų suskaičiuojami žmonės, kurie išvis sugeba bent ką nors parašyti, vertą perskaityti.

Įpratome lyginti Lietuvą su Rusija. Rusijoje yra žmonių, kurie gali atlikti tyrimą ir parašyti apie tai. Lietuvoje gi nėra net Rusijos lygio straipsnių.

Ponas Landsbergis kaltina poną Kubilių nematymu nieko,išskyrus biudžeto deficitą. Deja, visa Lietuva pasaulį mato per siaurą plyšelį, kaip ponas Kubilius. Tie, kurie prieš krizę gaudavo tik varganas pensijas ir negalėjo pasiskolinti, dabar kaltina tuos, kurie turėjo uždarbį, pasiskolino, pirko butus ir dėjo plastmasinius langus, pasidavimu madai, bukumu ir moralės trūkumu. Puikus teisingų svarstymų apie vakarykštę dieną pavyzdys.

O kur buvo lietuviška diskusija apie nekilnojamo turto burbulą Lietuvoje prieš krizę? Kodėl niekas net neišvertė straipsnių šiuo klausimu iš "The Economist"? Lietuviškoje terpėje nėra žmonių, kurie supranta, kas darosi šių dienų pasaulyje ir sugeba bei nori apie tai parašyti.