Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2012 m. spalio 16 d., antradienis

Prezidentės patarėjas: referendumas dėl VAE tapo rinkimų įkaitu

Užtenka pilti pamazgas ant Lietuvos rinkėjų. Nuomonę išsakė svarbiausieji: balsuojantys ir aktyviai kovojantys už geresnį gyvenimą Lietuvoje. Tai ir yra demokratijos veikimas. Nepatinka? Susikraukite lagaminus, pasiraitokite sijonus ir briskite į Rusiją.

Valstybės kontrolė: universitetai neįvertina darbo rinkos pokyčių

Ar negalime pasakyti paprastai ir aiškiai: universitetai neįvertina jų darbo kokybės ir šio įvertinimo rezultatus nepaskelbia. Todėl studentai negali pasirinkti tinkamas programas.

Pradėkime publikuoti internete, kiek kiekvieno universiteto buvusių studentų įsidarbina su kokiu atlyginimu ir kokios specialybės darbe, ir situacija universitetuose bei darbo rinkoje pagerės.

2012 m. spalio 14 d., sekmadienis

Hedging foxes


Please, do not tax additionally wealth creators from hedge funds. Recent research shows that in long term they are great at creating wealth for themselves only. Not so exciting for their investors though. We should keep the people from the hedge funds immensely rich as cunning examples that audacity in marketing pays. Like foxes in fairy tales.
What a great idea that old fox Romney has. Means testing of Medicare would eliminate support of middle class for Medicare. This is first and necessary step in order to kill this popular program, to drawn it in the bathtub. So clever.

Trys priežastys, kodėl dar neemigravau iš Lietuvos:

 esu durnas, nesigydau ir nenoriu gydytis.

2012 m. spalio 12 d., penktadienis

Ko jie taip nervuojasi?

Praeitų rinkimų Seiman metu senas Vytautas Landsbergis dėjo ant visos Lietuvos skersą, sunkiai užsikabarojęs. Dabar ant lovio sėdinti mergaitė blevyzgoja.

2012 m. spalio 11 d., ketvirtadienis

Atominių katilų silpnosios pusės


_LETTER

Nuclear Plant Safety

  • FACEBOOK
  • TWITTER
  • GOOGLE+
  • E-MAIL
  • SHARE
  • PRINT
  • REPRINTS
To the Editor:
Opinion Twitter Logo.

Connect With Us on Twitter

For Op-Ed, follow@nytopinion and to hear from the editorial page editor, Andrew Rosenthal, follow@andyrNYT.
I spent the last year reviewing Three Mile Island, Chernobyl, Fukushima and so on and found that neither they nor practically any of the 435 operating nuclear plants around the world are designed for safe shutdown in case of simultaneous external and internal electricity failure.
Similarly, few of them are protected against hydrogen explosions, and practically none can handle regular or cyberterrorist attacks.
I also found that most are not fully automated but operated in the dangerous, old semimanual mode. Many were designed for a useful life of 30 years and yet reached 40. There is still no permanent disposal site for their waste, and decommissioning of the few that have been shut down takes decades: Chernobyl occurred in 1986, yet the end of decommissioning is planned for 2015.
In spite of all that, and in spite of the doubling of radioactivity in the atmosphere, 60 new plants are under construction, 150 more are planned and Europe is writing reports about possibly repairing some.
In short, while the question is not if but when and where the next accident will occur, even our presidential candidates neglect the issue.
BÉLA LIPTÁK
Stamford, Conn., Oct. 4, 2012
The writer is the author of “’Post-Oil Energy Technology.”_

Nejaugi mus ir vėl apgaus? Nejaugi balsuosime už atominį klystkelį?

2012 m. spalio 10 d., trečiadienis

Kodėl mes tampame teisininkų tauta?


_Tėvynės sąjungos bei Liberalų sąjūdžio pasiūlytas aukštojo mokslo pertvarkos projektas numatė, kad iki tol egzistavusi aukštojo mokslo sistema turėtų būti reformuota.
Dar prieš priimant naująjį mokslo ir studijų įstatymą, vienas iš projekto kūrėjų Tėvynės sąjungos atstovas Mantas Adomėnas sakė, kad „aukštasis mokslas prarado aspiracijas siekti kokybės.” 
Ką ji pakeitė? Studentai imti finansuoti krepšelių principu. Su studentų finansavimu glaudžiai susijusios rotacijos principai pakito.  Buvo numatyta, kad studentai į geriausiųjų eiles bus skirstomi kas dveji metai, tačiau ši nuostata jau numarinta. Geriausiųjų eilės dabar sudaromos kaip universitetai nustatė: dažniausiai kas metus. Prieš reformą tai vykdavo kas pusę metų.
Kas pusmetį pagal rezultatus sudaromos eilės viršuje atsidūrę studentai mokėti neturėdavo, likę mokėdavo po 500 litų. Dabar po vietos rotacijos eilėje pasikeitimo nemokamos vietos netekęs studentas turi mokėti pilną studijų kainą, o tam, kuris mokėjo už studijas ir pagerino savo rezultatus, aplenkė kolegas, už studijas sumokėti pinigai gali būti kompensuojami. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, šiemet kompensacijas už du pirmuosius studijų metus galės gauti 1787 universitetų ir kolegijų trečiakursiai. Studijų kainos kompensavimui šiemet paskirta beveik 12 mln. litų.
Visa tai, anot Mokslo ir studijų įstatymo autorių turėjo prisidėti prie motyvuotesnių studentų atsiradimo universitetuose, prie bendros studijų kokybės.  Nors šio sprendimo kritikai aiškino, kad į prestižines specialybes keliai atsiveria nebūtinai gabiems, bet daug pinigų turintiems studentams. 2008 m. studijos finansuotos 58 proc. studentų, dabar – 55 proc. 
Kaip tai atsiliepia studijų kokybei, pamatuoti dar sunku. Kol kas ryškių ženklų, kad bendra situacija universitetuose ir kolegijose keičiasi, dar nematyti. Tai rodo pirminiai aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatai, liudijantys, jog tik keletas aukštųjų mokyklų Lietuvoje – be dėmelės.   Pokyčiai, kuriuos iš dalies galima sieti su kokybės kilimu, – minimalūs: šiek tiek pakilę stojančiųjų balai, vienu procentu (iki 3 proc.) išaugęs studentų, atvykusių iš kitų šalių, skaičius [1]._
Norintys studijuoti, rizikuoja mokėti didžiulę pilną studijų kaina, kuri studijų pabaigoje tampa kartais lygia buto kainai. Bandydami sumažinti tokių skolų riziką, žmonės renkasi pigesnes studijas. Kaip ant mielių auga teisininkų bei socialinių mokslų specialistų perteklius Lietuvoje.
1. Rinkimams artėjant: ketveri švietimo ir ugdymo metai. Bernardinų portalas, 2012-10-08.