The Lithuanian gray cardinals are preparing to ask for help from Lithuanians in the US, whose Lithuanian citizenships are cynically being revoked by the Lithuanian government, which is naive t, and to bribe the US elite with millions of euros (which is a criminal offense in the US)

 

This revocation of citizenship forces Lithuanians in the US to live with a visa, the so-called green card, which does not guarantee the possibility of continuing to remain a US resident, especially now.

 

"Two figures are asking for help from Lithuanians abroad: the signatory of the Act of Independence, diplomat Albinas Januška, and diplomat, former ambassador to Ukraine Petras Vaitiekūnas.

 

“Donald Trump's return to the White House, which initially seemed like a political anomaly, is becoming a consistently dangerous process.

 

Trump's America is no longer the same America

 

In such a world, Lithuania can very quickly become an object of "optimization" from an ally - a figure moved on the geopolitical table, which, if too expensive or politically unnecessary, is simply ignored.

 

Increasingly, voices are heard in Lithuania: “Is the US still our ally?” The answer is no longer obvious. We can no longer plan national defense or regional strategy based solely on the “faith” that America will “react somehow.”

 

Speculation is not the way to plan the existential future of a state. And today, we have to speculate more and more often.

 

Europe as the last hope? Only if a miracle happens

 

Naturally, attention is focused on the European Union (EU). But the EU is not a military alliance, it does not have a common military command, and decision-making is a slow, compromise-filled process. Therefore, Europe is not Plan “A,” it is an important option (alternative), but one that certainly requires years of preparation. We do not have time for that.

 

All is not lost

 

Is it still possible to do something on the diplomatic front with the US, despite (or taking advantage of) the inconsistency of the Trump administration, when Lithuania’s diplomatic capabilities in the US are relatively small or even minimal? How to stay with the US without destroying relations with the US, surviving for two, if necessary, three and a half more years, hoping that such US policy will not become the new normal in the future?

 

Today, it is worth remembering what has already worked once. When Lithuania needed special attention when joining NATO, it managed to create quite original communication/influence mechanisms.

 

The idea is simple. Create a 5-10-person Lithuanian (honorary) advisory council under the President (or Prime Minister, Ministry of Foreign Affairs, Ministry of Defense) as an institution, to which former but still influential US congressmen, senators, secretaries of state, and ambassadors could be invited; well-known diplomats, experts, analysts from both parties – Republicans and Democrats.

 

The Council would not have formal power, but its members would have influence. And that is what Lithuania needs today. The purpose of the Council would be: constant advice on how to remain visible on the US political agenda; recommendations on how to respond to domestic political transformations in the US; information transfer to Washington decision-makers about Lithuania’s geopolitical context; “lobbying” to ensure that Lithuania is not one of the “optimized” NATO countries in Europe (if the US, for example, decides to reduce the presence of its troops).

 

Additionally, Lithuania could finance Lithuanian (Baltic) security research and discussions in such US think tanks as “The Atlantic Council”, CSIS, “Heritage Foundation”, RAND, etc. This would be no less important than the advisory council.

 

In addition, we should not forget the Lithuanian diaspora in the US, if we can convince them that Lithuania is indeed in danger in the event of the withdrawal of US troops from Lithuania (to cause a prophylactic noise, even if there are no plans to withdraw).

 

Lithuania has several important arguments for D. Trump's America, which could be exhibited through the created Council or Think tanks - Lithuania is the only EU country with a Taiwanese representation, and the only EU country that refused to cooperate with the Cuban regime against the will of other EU countries.

 

We need to be strategically clever. Lithuania cannot afford to be in line, hoping to be noticed (or forgotten).

 

We need to regain what we once had: the ability to stand out. Even quietly, but effectively.

 

It would cost - yes. Some advisors might agree [to work - "Delfi"] without remuneration, out of honor or personal connection with Lithuania. In other cases, expenses would have to be paid, contracts would have to be drawn up. And that is normal.

 

Working with think tanks would be even more expensive. But it would also be an opportunity for our experts to improve and have an impact.

 

It would cost hundreds of thousands, maybe a few million. It is not cheap. But compared to what is at stake, this is a trifle.

 

Because the benefit is really worth the billions that Lithuania could lose if it becomes insignificant in the US military planning and geopolitical context.”

 

Lithuanians abroad could really be useful to Lithuania. It is enough to stop catching those who work abroad and have acquired second citizenship. It is worth announcing in the press that everything is over, we will no longer catch, abuse and mock Lithuanians who have second citizenship, we will not take away their passports. The benefit would be mutual.

Lietuvos pilkieji kardinolai ruošiasi prašyti pagalbos iš JAV lietuvių, kurių Lietuvos pilietybes Lietuvos valdžia ciniškai atiminėja, kas naivu, ir milijonais eurų papirkinėti JAV elitą (kas yra kriminalinis nusikaltimas JAV)

 

Tas pilietybės atiminėjimas verčia lietuvius JAV gyventi su viza, taip vadinama žaliąja korta, kas negarantuoja galimybės toliau išlikti JAV gyventoju, ypač dabar.

 

"Užsienio lietuvių pagalbos prašo du veikėjai: Nepriklausomybės akto signataras, diplomatas Albinas Januška ir diplomatas, buvęs ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus, kuris iš pradžių atrodė kaip politinė anomalija, tampa nuosekliai pavojingu procesu.

Trumpo Amerika – nebe ta Amerika

Tokiame pasaulyje Lietuva iš sąjungininkės gali labai greitai tapti „optimizacijos“ objektu – geopolitinėje lentelėje perkeliama figūra, kuri, jeigu per brangi ar politiškai nereikalinga, paprasčiausiai ignoruojama.

Vis dažniau Lietuvoje girdimi balsai: „Ar JAV dar mūsų sąjungininkas?“ Atsakymas tampa nebeakivaizdus. Nebegalime planuoti nacionalinės gynybos ar regioninės strategijos remdamiesi vien tik „tikėjimu“, kad Amerika „kažkaip sureaguos“.

Spėlionėmis neplanuojama valstybės egzistencinė ateitis. O spėlioti šiandien tenka vis dažniau.

Europa kaip paskutinė viltis? Tik jei įvyktų stebuklas

Natūralu, kad dėmesys krypsta į Europos Sąjungą (ES). Bet ES nėra karinis aljansas, neturi bendros karinės vadovybės, sprendimų priėmimas yra lėtas, kompromisų pilnas procesas. Todėl Europa – tai ne planas „A“, tai svarbi galimybė (alternatyva), tačiau pasirengimui reikalaujanti tikrai ne vienų metų. Mes tam neturime laiko.

Dar ne viskas prarasta

Ar dar įmanoma ką nors padaryti diplomatiniame fronte su JAV, nepaisant (ar pasinaudojant) D. Trumpo administracijos nenuoseklumo, kai Lietuvos diplomatiniai pajėgumai JAV yra santykinai nedideli ar net minimalūs? Kaip išlikti su JAV, nesu(si)griaunant santykių su JAV išgyventi dvejus, jei reikės – dar trejus su puse metų, tikintis, kad tokia JAV politika ateityje visgi netaps nauju normalumu?

Vis dažniau Lietuvoje girdimi balsai: „Ar JAV dar mūsų sąjungininkas?“ Atsakymas tampa nebeakivaizdus. Nebegalime planuoti nacionalinės gynybos ar regioninės strategijos remdamiesi vien tik „tikėjimu“, kad Amerika „kažkaip sureaguos“.

Šiandien verta prisiminti tai, kas jau kartą veikė. Kai Lietuvai reikėjo ypatingo dėmesio stojant į NATO, ji sugebėjo sukurti gana originalius bendravimo / įtakos mechanizmus.

Idėja paprasta. Prie Prezidento (arba premjero, Užsienio reikalų, Gynybos ministerijos) kaip institucijos sukurti 5–10 asmenų Lietuvos (garbės) patarėjų tarybą, į kurią galėtų būtų kviečiami buvę, bet vis dar įtakingi JAV kongresmenai, senatoriai, valstybės sekretoriai, ambasadoriai; žinomi diplomatai, ekspertai, analitikai iš abiejų partijų – respublikonų ir demokratų.

Taryba neturėtų formalios galios, bet jos nariai – turėtų įtaką. O to ir reikia Lietuvai šiandien. Tarybos paskirtis būtų: nuolatinis patarimas, kaip išlikti matomiems JAV politinėje darbotvarkėje; rekomendacijos, kaip reaguoti į JAV vidaus politinius virsmus; informacijos perdavimas Vašingtono sprendimų priėmėjams apie Lietuvos geopolitinį kontekstą; „lobistinis“ veikimas, kad Lietuva nebūtų viena iš „optimizuotų“ NATO šalių Europoje (jei JAV, pavyzdžiui, nuspręstų mažinti savo karių buvimą).

Papildomai Lietuva galėtų finansuoti Lietuvos (Baltijos šalių) saugumo tyrimus ir diskusijas tokiuose JAV think tank’uose (idėjų kalvėse – „Delfi“), kaip „The Atlantic Council“, CSIS, „Heritage Foundation“, RAND ir pan. Tai būtų ne mažiau svarbu nei patarėjų taryba.

Be to, nereikėtų pamiršti JAV lietuvių diasporos, jei ją sugebėtume įtikinti, kad Lietuvai iš tiesų gresia pavojus, JAV karių pasitraukimo iš Lietuvos atveju (sukelti triukšmą profilaktiškai, net jei pasitraukimo planų nėra).

Lietuva turi keletą svarbių argumentų ir D. Trumpo Amerikai, kurie galėtų būti eksponuojami per sukurtą Tarybą ar Think tank’us – Lietuva yra vienintelė ES šalis, turinti Taivaniečių atstovybę, ir vienintelė ES šalis, atsisakiusi prieš kitų ES šalių valią bendradarbiauti su Kubos režimu.

Reikia būti strategiškai gudriems. Lietuva negali sau leisti būti eilėje, tikėdamasi, kad bus pastebėta (arba pamiršta).

Turime susigrąžinti tai, ką kadaise turėjome: gebėjimą išsiskirti. Net ir tyliai, bet efektyviai.

Tai kainuotų – taip. Kai kurie patarėjai gal sutiktų [dirbti – „Delfi“] be atlygio, dėl garbės ar asmeninio ryšio su Lietuva. Kitais atvejais reikėtų apmokėti išlaidas, parengti sutartis. Ir tai – normalu.

Darbas su think tank’ais būtų dar brangesnis. Bet tai būtų galimybė ir mūsų ekspertams tobulėti, turėti įtakos.

Tai kainuotų šimtus tūkstančių, gal kelis milijonus. Tai nėra pigu. Bet palyginti su tuo, kas pastatyta ant kortos – tai smulkmena.

Tai kainuotų šimtus tūkstančių, gal kelis milijonus. Tai nėra pigu. Bet palyginti su tuo, kas pastatyta ant kortos – tai smulkmena.

Nes iš tiesų nauda – už milijardus, kuriuos Lietuva gali prarasti, jei taps nereikšminga JAV karinio planavimo ir geopolitiniame kontekste.”

Užsienio lietuviai Lietuvai tikrai galėtų būti naudingi. Užtenka tik nustoti gaudyti tuos, kurie dirba užsienyje ir įgijo antra pilietybę. Verta paskelbti spaudoje, kad viskas, daugiau tų lietuvių, kurie turi antrą pilietybę nebegaudysime, nebeskriausime ir iš jų nesityčiosime, jų pasų neatiminėsime. Nauda būtų abipusė.

Plant care in a greenhouse and on a balcony

"Artist, naturalist, occupational therapist Jurgita Grigaitė says she has tried a fairly wide growing strategy and distinguishes several methods of pot gardening according to their purpose. When grown on terraces, and pots are arranged in an open yard, and when grown on balconies, where plants receive the least amount of space and soil area, they are often limited in terms of direction, natural light, when there is no possibility to take and move the pot to more favorable conditions, where there is more light or natural air, freshness. Therefore, in such cases, the care and control of the grower is especially important.

 

Carefully assess the conditions on the balcony

 

A woman with many years of gardening experience says that the most important thing is to consider the available conditions on the balcony. First of all, what direction is the balcony facing. According to Jurgita, it would be good for the plants grown to receive sunlight for most of the day. And this would be from the southeast to the southwest.

 

Second, is the balcony open or glazed? According to the interviewee, for plants on the balcony fresh air is extremely important, and the glass wall, due to the filtering of light, creates a hot growing environment that is unfavorable for pollination of flowers, there is a risk of their sterilization, which leads to a lack of harvest.

 

“The heat also creates conditions for various flying pests to breed, and autumn fungal diseases are also very fond of weakened plants when the weather cools down. And when growing seedlings at the very beginning, a white agro film or butter paper filter on the glass is necessary to protect sensitive seedlings from the southern sun.

 

Thirdly, sunlight is important not only for the foliage, but also for the soil itself, so the pots must be raised from the ground so that the sun can also reach the pot. Otherwise, according to the interviewee, there is a risk that the substrate will start to mold or accumulate pathogens that promote the development of diseases due to cold and humid conditions.

 

Fourthly, the most important are the selection of self-pollinating plants due to the very low probability of bee visits, as well as the selection of the plants themselves for the pots according to the type of root system and the volume of the foliage.”