Mes čia dirbame gerai, bet kiti dirba dar geriau: 250 mln. Eur investicija Akmenės nepasieks: Airijos „ClonBio Group“ renkasi Ameriką

“Mėsos pakaitalus gaminanti Airijos bendrovė „ClonBio Group“ naujos gamyklos Akmenėje nestatys. Įmonė plėtrai renkasi Amerikos žemyno valstybes: JAV arba Kanadą.

Tai VŽ patvirtino Martynas Nagevičius, Lietuvoje Airijos verslininkų įsteigtos  UAB „Baltic Baltymas“ direktorius. Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas 15min.lt.

M. Nagevičius VŽ pasakojo, kad esmė ta, jog Lietuva dėl šios investicijos pritraukimo nesugebėjo pakonkuruoti su už Atlanto esančiomis valstybėmis, nors pastangos buvo dedamos.

„Negaliu pasakyti nieko blogo apie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“ darbą. Jie pateikė tokį pasiūlymą, kokį galėjo. Ir jis buvo geras. Reikalas tas, kad kitų pasiūlymas dar geresnis“, – aiškina M. Nagevičius.

Jo teigimu, nuo vykstančio subsidijų karo nukenčia ir kitos Europos valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija. Nors gamykla būtų veikusi pelningai ir be valstybės paramos, tačiau investuotojai renkasi dosniausią pasiūlymą. 

„Europoje subsidijos žaliajai gamybai yra mažesnės“, – pridūrė M. Nagevičius.

Aukšta pridėtinė vertė

Anksčiau jis VŽ pasakojo, kad ES pasirinktas žaliasis kursas turi reguliavimo spragų, kurias reikėtų užtaisyti, norint vėliau išvengti dar didesnio subsidijavimo poreikio.

Jis tada pasakojo, kad 250 mln. Eur vertės projektas gali persikelti į Viskonsino valstiją JAV, nes ten tiesiog sukuriamos geresnės sąlygos.

Jis pateikė ir konkrečius skaičius: dėl to, kad JAV „ClonBio Group“ augalinės kilmės baltymų gamybos subproduktus traktuoja kaip antros kartos biodegalus, vien už etanolį įmonė gautų 20 mln. Eur kasmet. Dar 11 mln. Eur gamintojas gautų iš JAV kovos su klimato kaita dėl sugaunamo anglies dioksido.

Visgi M. Nagevičius pridūrė, kad Airijos verslininkus labiau vilioja būtent Europos rinka, jie yra pastatę sėkmingai veikiančią gamyklą Vengrijoje.

Jis taip pat stebėjosi, kad, pavyzdžiui, augaliniai baltymai nėra įtraukti į Europos žaliosios pramonės kursą.

Jo skaičiavimu, Airijos verslininkai, už toną miežių sumokėję apie 100–150 Eur, po atliktos hidrolizės už baltyminius mėsos pakaitalus tikisi gauti 800–1.000 Eur už toną.

„Aiški ir nekintanti iš atliekų gaminamų biodegalų sertifikavimo sistema. Galimybė Lietuvoje realizuoti biometaną. Galimybė monetizuoti anglies dioksido išmetimų sutaupymus. Tai sritys, kuriose Europos Sąjunga atsilieka nuo JAV ir Kanados, su kuriomis mums tenka konkuruoti“, – kalbėjo M. Nagevičius.

Būtent tokie aukštą pridėtinę vertę kuriantys verslai, M. Nagevičiaus nuomone, turėtų būti tarp Europos žaliosios pramonės plano prioritetų.”