Koronaviruso antigenų testai

 "Koronaviruso antigenų testai duoda rezultatą per mažiau nei 30 minučių, jų nereikia apdoroti laboratorijoje ir juos pigu pagaminti. Tačiau šis greitis kainuoja jautrumą. Nors tipiniu PGR testu mikrolitre tirpalo galima aptikti vieną RNR molekulę, norint gauti teigiamą rezultatą, antigenų testams reikia mėginio, kuriame būtų tūkstančiai - tikriausiai dešimtys tūkstančių - viruso dalelių viename mikrolitre. Taigi, jei žmogaus organizme yra nedidelis viruso kiekis, antigenų testas gali suteikti klaidingai neigiamą rezultatą.

Naudojant žmonėms, kurie, atlikdami standartinį PGR testą, turėjo teigiamą SARS-CoV-2 rezultatą, Abbotto antigenų tyrimas tinkamai nustatė virusą 95–100% atvejų, jei mėginiai buvo paimti per savaitę nuo simptomų atsiradimo. Bet ši dalis sumažėjo iki 75%, jei mėginiai buvo paimti daugiau, nei savaitę po to, kai žmonės pirmą kartą parodė simptomus. Kitų Jungtinėse Valstijose naudojamų antigenų testų jautrumas arba infekcijų nustatymo dažnis yra nuo 84% iki 98%, jei asmuo yra išbandytas savaitę po simptomų pasireiškimo.

Žmonių testavimas du kartus per savaitę, atliekant palyginti nejautrų testą, galėtų būti veiksmingesnis, siekiant sumažinti SARS-CoV-2 plitimą, nei tiksliau atliekami PGR testai kartą per dvi savaites." [1]

 

1. Nature 585, 496-498 (2020)

Genomai rodo skrydžio lėktuve metu išplitusį koronavirusą

"Genetiniai duomenys rodo, kad bent vienas iš Jungtinių Valstijų į Honkongą skrendančios sutuoktinių poros narys kelionės metu užkrėtė dvi stiuardeses.

Mokslininkai, vadovaujami Honkongo universiteto Leo Poono ir Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos Deborah Watson-Jones, parašė, kad kovo pradžioje skrido keturi žmonės. Du buvo vyras ir žmona, keliavę verslo klase. Kiti buvo įgulos nariai: vienas verslo klasėje ir vienas, kurio salono paskirtis nežinoma. Prieš skrydį keleivių šeima keliavo Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ir netrukus po atvykimo į Honkongą jie turėjo teigiamus naujojo koronaviruso testus. Netrukus po to skrydžio stiuardesių rezultatai irgi tapo teigiami.

Komanda nustatė, kad visų keturių virusų genomai buvo identiški ir kad jų virusas buvo artimas genetiškai kai kuriems Šiaurės Amerikos SARS-CoV-2 mėginiams, bet nėra Honkonge paplitusių SARS-CoV-2 genetinis giminaitis. Tai rodo, kad vienas ar abu keleiviai skrydžio metu virusą perdavė įgulos nariams, sako autoriai. Autoriai priduria, kad jokie ankstesni pranešimai apie sklaidą skrydžio metu nebuvo pagrįsti genetiniais įrodymais." [1]

1. Nature 585, 487 (2020)

Šiandien Lietuvoje godumas yra gerai

 "Laisvosios rinkos sąlygomis, privačios nuosavybės sistemoje, įmonės vadovas yra įmonės savininkų samdinys. Jis yra tiesiogiai atsakingas  savo darbdaviams. Ta atsakomybė yra vykdyti verslą pagal jų norus, kurie paprastai yra uždirbti kuo daugiau pinigų, laikantis pagrindinių visuomenės taisyklių, tiek įstatymuose, tiek etikos papročiuose."

 Tokios dabar yra mūsų gyvenimo taisyklės. Jei kas nors sako ką nors kita - meluoja. Šiandien Lietuvoje godumas yra gerai. Atsimenu, atostogų metu meškeriojau prie jūros. Kiek užmesdavau, ištraukdavau krabą, kuris niekaip nenorėjo paleisti mano masalą. Godumas nebuvo gerai tiems krabams, nes visi jie atsidūrė puode su verdančiu vandeniu. Mes jau matome, kad ir žmonėms būna atvejai, kada godumas atveda iki bėdos. Reikia kurti naujas mūsų gyvenimo taisykles, pritaikant naujai suvoktus mūsų bendruomenės gyvenimo faktus, kad mūsų tik godumu besivadovaujantys išvengtų jų tykančios bėdos. Melas apie verslo socialinę atsakomybę jau nepadeda. Suprantame, kad tai yra tik melas.

 

Ką rinkti į Seimą?

 Reikia ieškoti žmonių, kurie išvestų mūsų ūkį iš tos padėties, kurią mums paliko komunistų ir buvusių komunistų valdymas - vidutinių pajamų spąstų. Jei išgirsite, jog nors vienas iš kandidatų į Seimo narius sako, kad įsteigs dirbtinio intelekto profesoriaus darbovietę su rinkoje tinkamu atlyginimu Lietuvos universitete, tai balsuokime už tokį kandidatą. Mūsų konkurentai Bavarijoje (Vokietijoje) būtent taip ir bando pertvarkyti jų ūkį. Jei jie gali pasamdyti šimtus mokslininkų, tai mes gal, išleisdami tuos mums dalinamus koronos pagalbos milijardus eurų, galime pasamdyti bent vieną?

"Kad Bavarijos pramonė galėtų geriau įveikti koronos krizę, valstijos vyriausybė paspartina jau suplanuotą „aukštųjų technologijų darbotvarkę“. Planuota, kad ji truks ketverius metus, kai kurios dalys bus įgyvendintos ateinančiais metais, kaip po ministrų kabineto posėdžio paskelbė ministras pirmininkas Markusas Söderis (CSU). Pavyzdžiui, iki kitų metų pavasario būtų paskelbta 1 800 mokslininkų pareigybių. Įskaitant vėlesnį laikotarpį, iš visų 2500 pareigybių maždaug 730 yra profesoriai. Jie kuriami, be kita ko, dirbtinio intelekto (kuris pirmiausia turi būti kuriamas Augsburge) ir informatikos srityse.

Valstijos vyriausybė taip pat nori skatinti „Kvantinių skaičiavimų ir kvantinių technologijų centro“ įkūrimą; oro taksi tyrimai turi būti atliekami Ingolštate, kaip pranešė Valstybės kanceliarija. Reikšmingas dėmesys skiriamas vandenilio technologijų plėtrai. Turėtų būti pagreitinta esama aviacijos ir kosminės erdvės finansavimo programa ir pridėta kitų programų. Miuncheno technikos universiteto „Hyperloop“ maršruto statyba turi prasidėti kitais metais. Söderis beveik prieš metus pristatė aukštųjų technologijų darbotvarkę, o programa - iki 2023 m. sukurti naują pažangiausių mokslinių tyrimų dirbtinio intelekto ir robotikos srityje tinklą.

Söderis kalbėjo, kad Bavarija turi būti atsargi, „kad nebūtų koronos ir technologinio atsilikimo sukeltos deindustrializacijos grėsmės“. Daugelis kompanijų paskelbė panaikinančios darbo vietas, kurios tada bus visam laikui prarastos. Štai kodėl vyriausybė nusprendė dėl šios „pertvarkos programos“. Antradienio nutarimai, kai kurie iš jų jau buvo žinomi, Bavarijai kainuoja papildomus 900 milijonų eurų, sakė Söderis. Ši suma bus paimta iš jau patvirtintų koronos pagalbos programos sąskaitų."

Dirbtinio intelekto srityje dabar labai daug startuolių - melagių, kurie sako, kad užsiima dirbtiniu intelektu, o nežino, kas tai yra, todėl jų planai skamba, kaip iš pasaulio šachmatų sostinės, Vasiukų, aprašymo). Bent turėsime ką pasiklausti, kas iš to, ką perkame, yra realu, o kas yra apgavystė. O gal ir toliau Lietuvoje darysime tai, ką mokame ir klosime trinkeles ištuštėjusiuose rajonų centruose?

Tai broliai lietuviai, kur mes dabar esame?

Jeigu į eksportą orientuotas Lietuvos ūkis yra vagonas, tai tas vagonas yra prikabintas prie vokiečių garvežio. Mūsų netoliaregiškos politikos dėka nuo rusų ūkio mes beveik visai atsikratėme. Jei vokiečiai nuvažiuoja stačia galva į šikną, tai ir mes ten papuolam. O kaip sekasi vokiečiams? Jiems ateina grėsmė iš Kalifornijos.

"Kalifornijos vyriausybė, seniai žinoma dėl griežtų aplinkos ir klimato įstatymų, nėra pirmoji, kuri paskelbė vidaus degimo varikliui galą. Norvegija yra pasirengusi, Nyderlandai, Danija. Airija dirba su šia idėja, taip pat ir Slovėnija. Tačiau Kalifornija, kuri, kaip viena valstija, būtų penkta pagal dydį ekonomika pasaulyje, daro esminių pokyčių. Jei tokia rinka apsieis be vidaus degimo variklių, nė vienas gamintojas neliks be pėdsakų. Neatsitiktinai ši Auksinė valstija jau beveik prieš 30 metų sukrėtė vietinę automobilių pramonę.

Na, o Vokietijos federalinis transporto ministras, kuriam nėra gėda reklamuoti naujus dyzelinius ir benzininius variklius kaip „švaraus vidaus degimo variklius“. Visi, kurie kada nors yra matę juodus dūmus  kremavimo procese, ir jums nereikia dėl to keliauti į Kaliforniją, žino šios žodžių kombinacijos absurdiškumą. Degimo variklis neabejotinai yra vokiečių inžinerijos šedevras, todėl jis taip karčiai ginamas. Tačiau originali šio šedevro forma, deja, yra iš devynioliktojo amžiaus.

Kalifornijoje, kur yra elektromobilių gamintoja „Tesla“, vykdoma ne tik klimato, bet ir ekonominė politika. Žinoma, naujausias pranešimas iš Kalifornijos taip pat suteiks „Teslai“ impulsą. Tačiau Kalifornijos pavyzdžiu paseks kitos valstijos, o „Tesla“ - kiti gamintojai. Kita vertus, Vokietijoje politika ir pramonė laikosi vidaus degimo variklio, tarsi nebūtų rytojaus. Jie daro tokią žalą Vokietijai kaip vietai, kur šią žalą turės patirti ateities vokiečių kartos. Papildomai prie klimato kaitos padarinių."

Be abejo, vokiečiai, vairuodami jų pramonę tiesiai šiknon, daro žalą ir mums, lietuviams. Tai kaip, sakote, arabiškai bus "grūdai"? Tai, sakote, jie mėgsta kupranugarių pieną, o kupranugariai spjaudosi?

Oi, Vilniaus centre į Nerį plūsta fekalijos. Kodėl?

Vandens valymo specialistai atidarė netyčia ne tą sklendę. Šios fekalijos iš Lietuvos Prezidentūros ir užsienio reikalų ministerijos turėjo plaukti ant daugumos baltarusių rinkėjų galvų, nes jie išrinko ne tą Baltarusijos prezidentą, ne mums patinkančią namų šeimininkę ir virėją. Kaip jie drįsta neklausyti storojo Linkevičiaus ir ilgojo Nuosėdos? Kur čia mums tinkanti demokratija? Kaip jie drįsta neklausyti Lietuvos visos valdžios mokytojo didžiojo Lenino, kuris sakė, kad kiekviena virėja, net baltarusiška, gali valdyti valstybę?

Oi, Šimonytė vėl tiesia kaulėtas rankutes prie mūsų atlyginimų ir pensijų. Tik ar pavyks šį kartą?

 Prisimenate, šoumenas Valinskas surinko klounų kompaniją, pasinaudojo populiarumu tarp kaimiečių, žiūrinčių televizorių, pateko į Seimą ir atidavė valdžią Kubiliui su Šimonyte. Dabar tą patį daro klounas Paluckas - ruošiasi vėl atiduoti valdžią konservatoriams su Šimonyte priešakyje. Iš kur Paluckas gauna tiems Seimo rinkimams pinigų? 

"Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, remdamasis žvalgybine informacija, nustatė, kad įgyvendindami strategiją, 2017 m. koncerno „MG Baltic“ atstovai aktyviai dalyvavo procesuose, susijusiuose su Palucko į LSDP pirmininko postą rinkimais ir šios partijos skilimu, taip pat siekė paveikti partijos vidaus diskusijas dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijoje Seime. Šiuo tikslu rinko kompromituojančią informaciją apie galimus kandidatus į partijos pirmininko pareigas, darė poveikį asmenims, kad jie pakeistų savo apsisprendimą. Galiausiai LSDP pirmininku išrinktas G. Paluckas. Todėl žiūrėdami į konservatorių ir G. Palucko socialdemokratų galimą koaliciją, žiūrėkite ir šiek tiek plačiau... Po G. Landsbergio pasisakymų, kad socialdemokratais į valstybę žvelgia panašiai, slypi ne politinė ir ne vertybinė kryptis, o pragmatiški išskaičiavimai, už kurių stovi dideli pinigai, interesų grupės, kas neabejotinai reiškia naudą tik šiems dviem jaunuoliams ir jų aplinkai, rėmėjams – stūmėjams, o ne Lietuvai ir demokratijai. Kaip minėjau, jeigu antrojo rinkimų į Seimą metu socialdemokratai ims remti konservatorius ir atvirkščiai, tai bus akivaizdus įrodymas, kad šių dviejų partijų laimėjimo rinkimuose atveju, valstybės ir žmonių laukia sunkūs laikai, grąžinantys ją į „MG Baltic“ ar kitų interesų grupių glėbį..."

Šimonytė ir vėl sumažins jums pensijas bei atlyginimus. Juk krizė atėjo, kaip nepasinaudoti? Kada išmoksite nebalsuoti už meluojančius klounus, kaip Valinskas, Landsbergiai ir Paluckas?

Turime daugiau šansų pavalgyti sveikatai naudingų obuolių

 

"Ginčijamasi dėl pesticidų naudojimo vaisių auginime. Kas dešimtas Europoje suvartotas obuolys yra iš Pietų Tirolio.

Buvo suplanuota protesto akcija su plakatais ir pranešėjais. Devizas: Pietų Tirolyje pesticidai yra ne tik nuodai dirvožemiui ir orui, bet ir saviraiškos laisvei. To proga buvo procesas, kuris šį antradienį turėjo prasidėti Bolzano apygardos teisme atsakovui, Miuncheno aplinkos instituto darbuotojui, Karlui Bärui, nes jis viešai pasmerkė pesticidų naudojimą, auginant obuolius Bolzano regione. Procesą turėtų sekti kiti  gamtosaugininkai. Bet viskas šiuo metu taip toli nenueis.

Provincijos tarybos narys Arnoldas Schuleris, atsakingas už žemės ūkį Pietų Tirolio regioninėje vyriausybėje, atšaukė savo baudžiamąjį kaltinimą Bärui ir austrų knygų autoriui bei filmų kūrėjui Aleksandrui Schiebeliui, taip pat Miuncheno leidyklai „Oekom“. Konservatyvios regioninės partijos SVP politikas Schuleris apkaltino aplinkosaugos aktyvistus rimta reputacijos žala ir Pietų Tirolio prekių ženklų teisių pažeidimu. Už jų įsitikinimus aplinkosaugos aktyvistams grėsė ne tik griežtos baudos, bet ir reikalavimai atlyginti milijonus nuostolių, nes beveik 1600 obuolių augintojų prisijungė kaip kiti ieškovai, kurie dabar taip pat yra teisme. Per pastarąsias kelias dienas palaikę ryšius, Schuleris ir gamtosaugininkai sutarė pesticidų naudojimo klausimą ginčyti ne teisme, o politiškai ir profesionaliai, „pagarbiai elgdamiesi“, kaip tai buvo vadinama.

Eiga nėra visiškai netikėta, nes visuomenės reakcija į Pietų Tirolį ir Schulerį buvo pražūtinga lobistams. Susidarė įspūdis, kad nemalonius kritikus žemės ūkio lobistai norėtų nutildyti, kad sodininkai galėtų toliau netrukdomi purkšti pesticidus.

Ginčas susijęs su daugybe pinigų; kas dešimtas Europoje suvartotas obuolys yra iš Pietų Tirolio. Gamtosaugininkai šventė Schulerio pasitraukimą, kaip pergalę kovoje už saviraiškos laisvę, turinčią signalinį poveikį visai Europai. „Įžvalga, kad visuomenės spaudimas ir budrus visuomenės žvilgsnis gali sukelti strateginių ieškinių žlugimą iki pirmosios bylos nagrinėjimo dienos, greičiausiai pasklis tarp potencialių ieškovų ir galimų tokių procesų aukų“, - pirmadienį sakė Karlas Bäras iš Miuncheno aplinkos instituto. Kino kūrėjas Schiebelas įtarė, kad „visame pasaulyje į Pietų Tirolį užplūdusi solidarumo banga“ galėjo „Schulerį priversti radikaliai permąstyti“.

Daugiau nei 100 aplinkos, socialinių, vartotojų apsaugos ir žemės ūkio asociacijų, taip pat daugelio šalių iniciatyvos parodė solidarumą su kaltinamais gamtosaugininkais. Daugiau nei 200 000 žmonių taip pat palaikė kampanijų tinklų „Campact“  prašymą atsisakyti to baudžiamojo kaltinimo."

Maži vaikai taip pat gali parnešti virusą į savo šeimas

 "Tai, kad vis dar tiek mažai aišku apie vaikų vaidmenį šioje pandemijoje, lemia ir tai, kad jauniausieji ilgą laiką beveik visur pasaulyje išbuvo namuose. Jie vargu ar turėjo galimybę parodyti, koks iš tikrųjų yra jų, kaip virusų platintojų, potencialas. Duomenys iš JAV Solt Leik Sičio miesto buvo surinkti dviejose naujai atidarytose vaikų priežiūros įstaigose - ir jie rodo, kad vaikai neretai gali nešioti Covid sukėlėją į savo šeimas.

Gegužės ir liepos mėnesiais dvylika vaikų šiuose dviejuose namuose buvo užsikrėtę koronavirusu. Jie buvo nuo aštuonių mėnesių iki 10 metų amžiaus. Nė vienas iš vaikų sunkiai nesirgo. Nepaisant to, kai kurie iš jų virusą perdavė mažiausiai dvylikai kitų žmonių, kurie nebuvo artimai bendravę su globos įstaiga. Beveik pusė vaikų viruso neperdavė. Likusieji užkrėtė iki trijų žmonių; daugiausia tai buvo tėvai ir broliai bei seserys. Iš viso užkrėsti 26 procentai žinomų šių vaikų kontaktinių asmenų. Viena motina turėjo būti gydoma ligoninėje.

Atlikdami šią rekonstrukciją, įvairių JAV sveikatos institucijų darbuotojai įvertino kontaktų stebėjimo duomenis. Juos paskelbė JAV ligų kontrolės agentūra (CDC) savo savaitiniame pranešime apie sergamumą ir mirtingumą. Duomenys parodė, kad vaikai gali vaidinti svarbų vaidmenį, perduodant į slaugos įstaigas ir namų ūkius, rašo autoriai. Kilus abejonėms, jie rekomenduoja greitai ir nepriklausomai nuo simptomų ištirti vaikus, ieškant  Sars-CoV-2 jų organizme. Darbe tai taip pat parodyta: trys teigiamai testavę vaikai visiškai neparodė jokių simptomų, tačiau vis tiek užkrėtė dar bent tris žmones. Tarp jų buvo ir ligoninėje gydoma mama. Tačiau autoriai negali visiškai užtikrintai atmesti, kad kontaktiniai asmenys taip pat buvo užkrėsti iš kitų šaltinių."

O dabar, vaikučiai, stokime į ratelį. Veryga mums sakė atskirti grupes vienas nuo kitos, bet mes net Vilniuje neturime pinigų papildomoms tvoroms, kurių čia reikėtų.

Geri įstatymai

 "Maždaug prieš 60 metų teisės filosofas Lonas Fulleris nurodė sąlygas, kurios, jo manymu, yra būtinos bent jau minimalia forma visam teisės egzistavimui. Jos yra: 

 

bendrų taisyklių kūrimas, kad klausimai nebūtų sprendžiami kiekvienu atveju atskirai;  

 

skaidrumas, kad nukentėjusios šalys žinotų apie atitinkamas taisykles;  

 

netaikyti taisyklių atgaline data, kad žmonės galėtų pasikliauti dabartinėmis taisyklėmis;  

 

suprantamumas, kad žmonės suprastų taisykles;  

 

neišleisti taisyklių, kurios prieštarauja viena kitai;  

 

neišleisti taisyklių, reikalaujančių, kad žmonės darytų tai, ką daryti jie nesugeba; 

 

santykinis taisyklių stabilumas, kad žmonės galėtų orientuotis savo veiksmuose pagal jas; 

 

paskelbtų taisyklių ir praktikoje taikomų taisyklių neatitikimo vengimas."

Aišku, kad į Seimą turėtume stengtis išrinkti tuos, kurie turi pakankamai išminties, kad priiminėti gerus įstatymus. Kariauti su Rusija mes, mažytė lietuvių tauta, nesugebame, todėl kovingieji konservatoriai mums Seime netinka. Skelbiamas siekis išsaugoti lietuvius Lietuvoje ir masinis pigios rusakalbės darbo jėgos įvežimas yra paskelbtų taisyklių ir praktikoje taikomų taisyklių neatitikimo pavyzdys, todėl visokių krypčių, bet vienodai darbdaviams parsidavę (ar ne, Eligijau Masiuli?) liberalai mums Seime irgi netinka.

 

Kodėl Lietuvos valdžia vienintelė pasaulyje vis dar aršiai kariauja Šaltąjį karą prieš Rusiją?

 "Vadinamoji vertybinė, arba idealistinė, užsienio politika padeda Lietuvos veikėjams ne tiek pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kiek gerai atrodyti ir skambėti vidaus politikos rinkoje. Matome, kaip ji tampa įrankiu vidaus konkurencinėse kovose. Tas, kuris „vertybiškai“ kalba ir garsiau šaukia, atrodo didesnis laisvės kovotojas, demokratas, idealistas. Tai gan paprasta ir mažai kainuoja politinės komunikacijos požiūriu: nereikia nei sunkiai dirbti, nei ką nors asmeniškai aukoti. Pavadinate Rusiją „teroristine valstybe“ – ir jūsų fanai labai laimingi, jaučiasi laimėję vertybių mūšį."

Visa tai kainuoja.

"Asociacijos „Linava“ prezidentas R. Austinkas sako, jog trikdžiai Baltarusijoje Lietuvos vežėjams kainuoja apie 280 tūkst. eurų per parą – kainuoja prastovos, krovinių patikra. „Negerėja reikalai su Baltarusija, jie pastebėjo, kad mes reaguojame, kad darome žingsnius, yra susitikimai ir su ambasada, muitinės raštai parašyti į Baltarusijos muitinę. (...) Ką tik kalbėjau su kolegomis, kurie tai seka, – vidinėje muitinėje Minske šiuo metu stovi apie 200 krovininių automobilių, tikrinami jų kroviniai, krauti iš Lietuvos terminalų“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Austinskas."

Lietuvai irgi ateina apokaliptinis ruduo

Amerikoje yra žodžio laisvė. Todėl Amerikoje apie tai kalbama:

„Man labai gaila, kad turiu tą sakyti, tačiau galime sulaukti tiesiog apokaliptinio rudens“, – teigia dr. Peteris Hotezas, Amerikos Bayloro medicinos koledžo Nacionalinio tropinės medicinos padalinio dekanas. „Taip nutiks todėl, kad verčiame atsidaryti mokyklas, esančias intensyvaus viruso plitimo vietose. Verčiame atsidaryti aukštojo mokslo įstaigas. Tačiau Amerikos mastu nėra lyderystės, niekas nenurodo žmonėms visur dėvėti kaukes ir daryti visus kitus būtinus dalykus“, – aiškina P. Hotezas. Dr. Jeanne Marrazzo, Alabamos universiteto Birmingame infekcinių ligų padalinio vadovė, teigia sutinkanti, kad šis ruduo, patyrus pastarąjį atvejų išaugimą, „gali būti apokaliptinis“.

„Kodėl riedame atgal? Manau, tam gali būti kelios priežastys. Pirmoji – bendras nuovargis. Žmonės iš tiesų nuo viso to pavargo. O kitas dalykas – visiškai prieštaringos žinutės iš valdžios, kurias gauname. Tai ne tik klaidinga, bet ir painiavos kupina informacija apie tai, kaip virusas plinta“, – dėsto J. Marrazzo. Ji pacitavo naujausią Amerikos federalinės valdžios agentūros CDC pranešimą, kuriame teigta, kad galima užsikrėsti COVID-19 vien įkvėpus mažučių ore ilgą laiką kybančių ir per ištisą salių ilgį oru judančių dalelių, atsiradusių, kvėpuojant užsikrėtusiam asmeniui. „Randasi vis daugiau įrodymų, kad lašeliai ir mažos ore paskleistos dalelės gali ilgai išsilaikyti ore, o tokiu būdu jas įkvepia kiti asmenys. Pasklidimo atstumas – daug daugiau, negu vienas - du metrai, kurie buvo mums kalami į galvas iki šiol. Šią riziką iš esmės daugiausia didina uždaros ir tinkamai nevėdinamos patalpos“, – penktadienį buvo rašoma CDC puslapyje. Daugelis gydytojų tą žinojo jau seniai – todėl žmonės ir raginami dėvėti kaukes."

Lietuvoje žodžio laisvės nėra. Kas netikite, paklauskite Nausėdienę. Bet su korona situacija Lietuvoje yra ta pati. Apie aerozolius ir brangias vėdinimo sistemas nekalbame, jaunimą ir dirbančiuosius suvarome į ankštas ir prastai vėdinamas patalpas vardan tos, ne, net ne Lietuvos, o mūsų sušiktos ekonomikos. Todėl ateina apokalipsė, jau matome jos vaisius. Beje, ekonomika visada krenta pirma, mokykitės kepti duoną.



 

Koronaviruso daroma žala širdžiai

Jau rašiau apie koronaviruso poveikį širdžiai. Verta sugrįžti prie šios temos, nes kornavirusas vėl sugrįžta pas mus, o širdies ligos yra gana dažna nelaimė Lietuvoje.

"Liepos mėn. pranešime JAMA kardiologijoje aprašomas tyrimas, kuriame dalyvavo 100 žmonių, sergančių Covid-19, magnetinio rezonanso tyrime 60-oje iš jų buvo bent keli miokardito požymiai, tai reiškia, kad jie turėjo širdies raumens uždegimą, kuris gali susilpninti širdį ir retais atvejais sukelti staigius širdies sustojimus. Kitas tyrimas, paskelbtas tą mėnesį tame pačiame žurnale, apžvelgė 26 Ohajo valstijos sportininkus, patyrusius Covid-19 su lengvais simptomais arba be jų, ir nustatė galimo miokardito požymius penkiuose iš jų ir mažesnius anomalijas dar devyniuose. Ši būklė kelia padidintą riziką tiems, kurių fizinis aktyvumas kelia stresą širdžiai: dar prieš pandemiją miokarditas buvo pagrindinė jaunų, šiaip sveikų, sportininkų, mirties priežastis.

(Gydytojai paprastai pataria tiems, kuriems diagnozuota miokarditas, palaukti tris ar šešis mėnesius, kol bus atnaujinti sportiniai užsiėmimai.)

Receptorius, per kurį virusas patenka į žmogaus ląsteles, žinomas, kaip ACE2, yra paplitęs širdies audinyje ir taip pat vaidina pagrindinį vaidmenį, reguliuojant kraujospūdį. Be to, Covid gali paskatinti išsiskirti per daug citokinų, kurie sukelia uždegimą, kaip imuninio atsako dalį, tačiau dideliais kiekiais gali pakenkti viso kūno ląstelėms, įskaitant ir širdį. Atsirado įrodymų, kad virusas gali gana dažnai sukelti širdies komplikacijas labai sunkiai sergantiems pacientams, net jei jiems anksčiau nebuvo širdies problemų.

Du trečdaliai tiriamųjų per pirmąjį JAMA Cardiology tyrimą nebuvo pakankamai susirgę, kad juos reiktų hospitalizuoti. Vis dėlto M.R.I. nuskaitymai, atlikti daugiau, nei po dviejų mėnesių po diagnozės, parodė, kad 60 iš 100 turėjo uždegimą, kuris reiškė lengvą miokarditą (o iš viso 78 parodė papildomų ar kitokių, subtilesnių anomalijų).

Tai yra svarbu todėl, kad miokarditas gali sukelti širdies nepakankamumą. Kai taip atsitinka, kai kurie žmonės negauna jokių išankstinių įspėjimų, įskaitant diskomfortą krūtinėje, sustiprėjusį širdies plakimą, dusulį, apsvaigimą, patinimą ir nuovargį. Rimčiausias rezultatas - staigus širdies sustojimas - taip pat gali pasireikšti be išankstinių simptomų. Prieš pandemiją kasmet nuo staigaus širdies sustojimo mirė apie 400 000 JAV suaugusiųjų. Neaišku, kaip dažnai miokarditas yra tokios mirties priežastis; skaičiavimai svyruoja nuo 1 proc. iki 20 proc. jaunų suaugusiųjų.

Kai dėl aptiktų koronaviruso atvejų susilpnėja širdies veikla, maždaug pusėje atvejų širdis normalizuojasi savaime, net jei lieka randų, teigia Clyde Yancy, Šiaurės vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos kardiologijos skyriaus vedėjas ir redaktoriaus pavaduotojas žurnale JAMA Cardiology. Kalbėdamas apie Covido sukeltus atvejus, jis sako: „Tikimės, kad jie praeis savaime, o tai atsitinka daugeliu kitų atvejų, kai virusas paveikia širdį“."

Vairuotojams jau laikas ruoštis keisti darbą

 "Kasmetiniame „Tesla“ akcininkų susirinkime, prieš pat pristatant naujus akumuliatorius, ponas Muskas sakė, kad „Tesla“ tikisi išleisti „už mėnesio“ privačią beta versiją visiškos savivaldžio vairavimo funkcijos.
"Tai tiesiog aiškiai veikia", - sakė jis."

What should a coronavirus vaccine do?

 Some say the vaccine should save those who die from coronavirus. Since most of those infected do not die, most of those infected do not need attention of the vaccine creating scientists.

This is a misconception. If we prevent the virus from multiplying in most often infected people, they, those most often infected, will be less likely to infect and those whose death from coronavirus is imminent. Therefore, if the vaccine does not protect life of those who die from coronavirus, that vaccine will help those vulnerable to die indirectly by reducing their chances of becoming infected. Let us not hinder the transition to a practical application of the coronavirus vaccine any longer.

Ką turi padaryti koronaviruso vakcina?

Kai kurie sako, kad vakcina turi išgelbėti tuos, kurie miršta nuo koronaviruso. Kadangi dauguma užsikrėtusių nemiršta, tai į daugumą užsikrėtusių nereikia kreipti dėmesio. 

Tai yra klaidinga nuomonė. Jei virusui sutrukdysime daugintis daugumoje užsikrėtusių žmonių, tai jie, tie dauguma užsikrėtusių, rečiau užkrės ir tuos, kurių mirtis nuo koronaviruso yra neišvengiama. Todėl, jei vakcina neapsaugos mirštančius nuo kornaviruso nuo mirties, ta vakcina padės tiems silpniesiems netiesiogiai, sumažindama tų silpnųjų šansus užsikrėsti. Netrukdykime koronaviruso vakcinai perėjimo prie praktinio pritaikymo, keldami sunkiai įgyvendinamus reikalavimus.

Kiek kainuoja dirbtinio intelekto apmokymas?

 Dirbtinio intelekto srities startuoliai savo finansavimo etapuose pritraukia 15–50 procentų daugiau pinigų, nei kiti startuoliai. Daugiau pinigų nori visi. O kiek gi kainuoja šiomis dienomis dirbtinio intelekto apmokymas?

"Mašininis mokymasis - tai mokymasis iš didelio duomenų kiekio. Per pastaruosius kelerius metus vyravo vadinamieji dirbtiniai neuroniniai tinklai. Jų struktūra panaši į nervinių jungčių žmogaus smegenyse struktūrą. Toks tinklas mokosi, dar kartą peržiūrėdamas treniruočių duomenų rinkinius, palygindamas rezultatus su tikslu, o paskui pakeitęs „neuronų“ - matematinių funkcijų - ir jų kintamųjų svorius. Toks tinklas bando, pavyzdžiui, sužinoti, kuo naviko ląstelės skiriasi nuo sveikų ląstelių. Pirmiausia palyginama tūkstančiai naviko ląstelių ir sveikų ląstelių vaizdų ir tada bandoma perkelti tai, ką išmoko, į nepažįstamas nuotraukas. Kai daro klaidas, ištaiso kai kuriuos parametrus ir dar kartą patikrina. Jei klaidų lygis yra mažesnis, sistema žino, kad ji eina teisingu keliu.

Tokios sistemos dažnai susideda iš šimtų neuronų sluoksnių ir milijonų parametrų. Todėl dirbtinio intelekto modelio mokymas gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų vien skaičiavimo ištekliams, sako programinės įrangos inžinierius Martinas Casado iš rizikos kapitalo bendrovės „Andreessen Horowitz“. Ir tai nebūtinai yra vienkartinės išlaidos, nes duomenys, kuriuos naudoja dirbtinio intelekto modeliai, laikui bėgant, dažnai pasikeičia. Todėl modelius kartais tenka reguliariai mokyti. Todėl įmonėms, kurios remiasi „tikruoju“ dirbtiniu intelektu, turėtų iškilti didelių investicijų poreikis."

Pagaliau pasirodo Lietuvos politikos Baltarusijos atžvilgiu vaisiai

 Ir jie atrodo baisiai. Lietuviškas transporto paslaugų Vakarų Europoje dempingavimas, jo pagrindu atsiradęs Mobilumo paketas užraukia Lietuvos vežėjams rinką Vakaruose. Linkevičiaus ir Nausėdos avantiūrizmas Baltarusijoje užraukia Lietuvos vežėjų, geležinkelių ir Klaipėdos uosto rinką Rytuose.

„Kompanijos, kurių sudėtyje krovinių į Baltarusiją nėra tiek daug, be abejo, kad jos gali laikinai išgyventi, bet susidurti su papildomomis problemomis, kurių ir taip netrūksta, nes prekybos apimtys Europoje po truputį traukiasi ir to vandens lieka vis mažiau visiems. Šoje vietoje tų problemų tikrai gali būti, todėl  nesinori kalbėti pernelyg optimistiškai, nes susidėjus visus skaičius – prekybos apimtis, matosi, kad atskiri sektoriai be abejo gali nukentėti (vežėjai, Lietuvos geležinkeliai, uostas)."

Tai kaip čia išeina, ponai? Pasinaudojome žmonių nepasitenkinimu dėl koronaviruso, vertėme valdžią Baltarusijoje. Nenuvertėme. Tik patys sau įsikirtome į koją. Visai, kaip su ta nelemta dujų gelda. Gal tą uostą vėl atiduokime vokiečiams. Tie dar turi proto, perka pigesnes dujas iš rusų, o mes jau proto visai nebeturime.

Kas trukdo valstiečiams pasiekti daugiau, įvedant pagaliau tvarką Lietuvoje?

 Landsbergiai. Pasinaudodami KGB jiems perduota valdžia Lietuvoje, šios valdžios pagalba atlikta prichvatizacija ir Lietuvos turtų išdalinimu saviesiems, Landsbergiai sukūrė biurokratinį aparatą ir verslą, kurie dabar efektyviai kaišioja pagalius į valstybės ratus su vienu siekiu - išlaikyti Landsbergių įtaką valstybėje. Landdsbergiai rėkia apie tai, kad jie gina demokratiją, nors visuotinio sekimo apimtoje Lietuvos valstybėje, paramstytoje guminėmis kulkomis, demokratija jau seniai net ir nekvepia. Štai ką apie tai ciniškai atvirai, su lietuvišku pasityčiojimu, sako patys Landsbergiai:

"Vienas dalykas Lietuvoje nebuvo stipriai akcentuotas, koks iš tiesų yra landsberginės opozicijos vaidmuo. Landsberginės opozicijos vaidmuo demokratinėje valstybėje turi užtikrinti, kad reali valdžia liktų mūsų, Landsbergių, rankose. Demokratiškai išsrinkta valdžia, kuri nori būti hiperaktyvi ir nori perimti į savo rankas viską, kas ją supa, pavyzdžiui, nacionalinį transliuotoją, žvalgybą, valstybės institucijas ir t. t. Tik tada jie manys, kad gali įgyvendinti visą valstiečių politiką. O veiksmingos landsberginės opozicijos vaidmuo yra tai stabdyti. Matome, kad didžiausios kovos įvyko tokiuose keliuose ryškiausiuose taškuose.

FNTT atlieka tyrimą būtent dėl premjero artimiausios aplinkos žmonių, kai jie kažkaip susiję greitųjų testų pirkime. Tai, manau, ši vieta nebuvo peržengta.

 Dalia Grybauskaitė, KT, nacionalinis transliuotojas yra mūsų, Landsbergių, nupirkti.

Ko gero, mažiausiai pastabų mes, Landsbergiai, turėtume ministrui Raimundui Karobliui. Gal tas ir nėra keista, nes gynyba yra aktuali sritis TS-LKD. Kita vertus, Karoblio kryptis labai aiški ir jis savo konkrečių tikslų siekia. Taip pat didelis jo atskaitingumas Seimo komitete. Jis statė tiltus ir su mumis, Landsbergiais, nepaisant to, kad gavo daug kritikos iš Vyriausybės vadovo."

Kiek daug dar visko yra Landsbergių įtakoje: Prezidentė, Konstitucinis teismas, žvalgyba ir sekimo aparatas, nacionalinis transliuotojas, auksinių šaukštų gynybos srityje įsisavinimas. Ir tai yra sąrašas tik tos įtakos, kurią jie jau negali nuslėpti. Vienykimės prieš šią Landsbergių savivalę. Išvaduokime Lietuvą nuo šio anachronistinio sovietinių laikų plėšikų voratinklio.

Kodėl Lietuvos ligoninės pastoviai tampa koronoviruso platinimo židiniais?

 Kodėl reikia vengti eiti į Lietuvos ligonines? Nes koronavirusas plinta oru dideliais atstumais, o ne tik keletą metrų, todėl ligoninės turi būti specialiai paruoštos dirbti su tokiais ligoniais. Lietuvos ligoninės nėra paruoštos dirbti su oru plintančiu dideliais atstumais virusu.

"Ore plintantys virusai gali pareikalauti, kad pacientai būtų izoliuoti vadinamosiose neigiamo slėgio patalpose, kurios trukdo virusui pabėgti, o sveikatos priežiūros darbuotojai visą laiką dėvėti FFP2 kaukes.

"Tada iššūkis būtų tas, kad mes negalime paguldyti kiekvieno paciento į neigiamo slėgio patalpas", - sakė dr. Popescu.

Jei ventiliacijos ir infekcijų kontrolės sistemos ligoninėse būtų nepakankamai apsaugančios nuo viruso, ligoninės inicijuotų daug daugiau infekcijų, pridūrė ji.

Moksliniai tyrimai iki šiol rodo, kad aerozoliai pirmiausia yra svarbūs tam tikrose vietose - dažniausiai sausakimšose vidaus patalpose su prasta ventiliacija, pavyzdžiui, daugelyje barų, klubų, sporto salių ir restoranų.

Šiose erdvėse virusas gali likti pakibęs ore ilgą laiką ir nuskristi daugiau nei kelis metrus.

Šios vasaros pradžioje mokslininkai izoliavo gyvą virusą iš aerozolių, surinktų septynių ir 16 pėdų atstumu nuo užkrėstų ligonių ligoninėse. Oro sklidimas gali paaiškinti daugelį vadinamųjų „superplatintojų“ įvykių, sakė mokslininkai, pavyzdžiui, atvejų grupę, vykusią po chorų praktikos Vašingtono valstijoje, ir kodėl JAV Pietų valstijos šią vasarą matė infekcijų šuolį, kai žmonės liko patalpose su oro kondicionieriais."

Kaip panaudoti apšvietimą svarbiam pokalbiui su Zoom pagalba

 "Fotoaparatą ar nešiojamąjį kompiuterį pastatykite šiek tiek aukščiau. Tada apšvieskite iš užpakalio plaukus apšvietimu, kuris gali būti malonus. Ir priešais jus, padėkite žvakę. Be to, nebūkite pernelyg arti ekrano."

Godumas naikina Kaliforniją. Godumas sunaikins ir Lietuvą

 Kai bendrauji su liberaliu Viniaus jaunimu, tai tas jaunimas sako, kad Lietuvos miškų kirtimas yra gerai. Iškart atsodina. Kalifornija irgi iškart atsodina. Bet tie nauji atsodinti ir jau išaugę homogeniški miškai dega, kaip degtukai. Kodėl?

"1850-ųjų nuotraukose matyti Sieros kalnų pluoštai, kuriuose išsibarstę tik reti medžiai. Šiandien tai, kas kažkada buvo nedaug užleista mišku, dabar yra gerai užsodinta su pušimi, egle, kedru ir manzanita - visžaliu nykštukiniu krūmu, giminingu meškauogei, kilusiu iš Kalifornijos. Miškas, kuriame iki mūsų apsigyvenimo laikų buvo 64 medžiai  akre, dabar gali pasigirti 160 medžių. Gamta buvo perdaryta, kad atitiktų medienos prekiautojų dizainą. „Šiandieniniai kraštovaizdžiai gali atrodyti patraukliai vešlūs, - rašo p. Gruellas, - bet tankėjantis miškas mums kelia grėsmę su keliomis problemomis.

Indėnai mums atidavė sveiką mišką, jis man pasakė. "Didžioji jo dalis buvo netolygi, o medžiai išaugdavo į skirtingą aukštį." Šis atviros grunto ir nelygaus baldakimo derinys neleido siautėti gamtos gaisrams. Liepsnos sudegindavo krūmus ir apatines šakas, o paskui prarasdavo vėją, kurį užstodavo aukštesni medžiai. Taip kitas gaisras išlikdavo sutramdomas. 

Tačiau devintajame dešimtmetyje didžiosios medienos įmonės sustiprino plynų kirtimų senų medžių ir naujų medžių sodinimo modelį, todėl, kilus gaisrui, jis tapdavo degikliu. "Tokie medžiai yra ne kas kita, kaip degtukai", - sakė ponas Wilsonas. "Įžiebk, ir jų nebėra"."

Tas bus ir su šiandieniniais atsodinamais miškais Lietuvoje. Mūsų durnumui Lietuvoje ribų nėra. 

Kolkas mes atsiliekame nuo Kinijos. Kodėl?

 "Du sėkmingiausi Kinijos universitetai - Pekino ir Tsinghua universitetai - gerokai lenkia geriausią Vokietijos universitetą - Miuncheno LMU. Tai yra realybė, su kuria turi kovoti ES."

Tvarų žemės ūkį galima pasiekti tik laikantis geresnių standartų: gėris turi būti norma

 "Gyvulininkystė importuoja pašarus iš Pietų Amerikos, eksportuoja mėsą, tačiau leidžia skysto mėšlo pertekliui prasiskverbti į vietinius laukus. Gyvulininkystėje rasi viską, kas XXI amžiuje sukuria konkurencingą žemės ūkį. Jis yra persipynęs pasaulinėse vertės grandinėse, tačiau generuoja didžiules išorines išlaidas. Geriamojo vandens pavyzdys: jis turi būti sunkiai ir brangiai išvalomas nuo skysto mėšlo likučių. Šiaip ar taip nenorite sąlygų kiaulėms, kurias jos dabar turi kiaulidėse.

Šio konkurencingo žemės ūkio norima dar labiau pasaulinėse rinkose, kurios neturi bendrų standartų, todėl atrodo, kad nėra alternatyvos. Netrūksta nedirbamo pūdymo ir tuščių arklidžių, kai tai apleidžia konkurenciniam spaudimui pasidavę ūkininkai. Tradiciniam ūkiui išmirštant, maisto produktų tektų importuoti vis daugiau, nebeliktų „savarankiškumo“. Ūkininkų, bet ir chemijos pramonės, lobistų asociacijos sunkiai išvedė šias baisybes. Šiame pasaulyje, kaip ir daugelyje kitų pramonės šakų, kiekviena naujovė kelia grėsmę bendruomenei. Ji kelia grėsmę pačiam vietos gyvenimui: dirvožemiui, pavyzdžiui, biologinei įvairovei, klimato sąlygoms; trūksta reguliavimo, todėl viskas vyksta gyvūnų gerovės ir žemės ūkyje dirbančių žmonių sąskaita.

Tai niekaip negali likti taip, kaip yra. Jei konkurencija verčia intensyvėti, tačiau tai pasiekia ekologines ribas, jei tuo pačiu auga socialinė tvaraus, gyvūnams draugiško žemės ūkio paklausa, ūkininkams kyla neišsprendžiama dilema. To išvengti galima tik tuo atveju, jei intensyvėjimo slėgis sumažėja.

Lėšos galėtų būti perskirstytos paslaugoms, kurios galiausiai palaiko žemės ūkio pagrindus: dirvožemiui, biologinei įvairovei, gyvūnų gerovei. Turi būti verta kruopščiai išsaugoti žolynus ir tvariai įdirbti laukus; priešingai, nei šiandien, vertėtų sodinti medžių juostas, kurios apsaugo nuo erozijos ir suteikia prieglobstį gyvūnams. Galima būtų net paaukštinti poreikį darbuotojams, nes tai visų pirma būtų naudinga tvariems ūkiams, bet ne tiems ūkiams, kurie didžiule technika kultivuoja daugiausia primityvizuotą žemės ūkio kraštovaizdį. Kai reikia nutraukti klaidingą paskatų, kapitalo interesų ir augančio konkurencinio spaudimo ūkiams ratą, daug kas priklauso nuo būsimos Europos žemės ūkio politikos.

Tai galima pasiekti tik laikantis geresnių standartų: gėris turi būti norma. Galų gale, tai galima įgyvendinti tik Europoje, kartu būtinai sudarant tinkamus tarptautinius prekybos susitarimus."

Priešingu atveju kapitalas bėgios po pasaulį, ieškodamas, kur mažiau suvaržymų, ir vėl viską naikindamas savo kelyje, bei užversdamas mūsų rinką pigiu ir chemikalais užterštu maistu.

„Airbus“ Tulūzoje pristatė pirmąjį pasaulyje lėktuvą, turintį vandenilio variklį be išmetamųjų teršalų.

 "Jis galėtų pradėti veikti 2035 m.

Kiekvienas iš pateiktų lėktuvo variantų atspindi skirtingą požiūrį į skrydį be teršalų, naudoja skirtingą technologinį kelią ir suteikia skirtingą aerodinaminę konfigūraciją. Visi variantai apima vandenilio, kaip pagrindinio energijos šaltinio, naudojimą. „Airbus“ mano, kad vandenilis yra labai patrauklus švarus aviacinis kuras, kuris bus naudojamas ne tik aviacijoje, bet ir daugelyje kitų pramonės šakų siekiant klimato neutralumo tikslų."

Europos Sąjunga aptaria ir ruošiasi keisti minimalią mėnesinę algą

 "Darbo santykių ekspertai Torstenas Mülleris ir Thorstenas Schultenas teigia, kad minimalios mėnesinės algos nustatymui dažniausiai naudojamas Kaitzo indeksas, kuris MMA susieja su nacionaline atlyginimų mediana. Pasak ekspertų, minimali mėnesinės alga yra adekvati ir leidžia išvengti skurdo, kai siekia 60 proc. atlyginimų medianos (atlyginimų sąrašo, sudaryto pagal dydį, vidury esančio atlyginimo). 2019 m. ši rodiklį atitiko tik Prancūzija, Portugalija, Slovėnija ir net Bulgarija. Tiesa, darbo ir socialinių reikalų komisaras Nicolas Schmitas vasarį pareiškė, kad ES minimalios mėnesinės algos kriterijus turėtų būti 70-80 proc. atlyginimų medianos. Ekspertai primena ir kitą kriterijų – skaičiuoti minimalią mėnesinę algą pagal vidutinį atlyginimą, t.y. minimumas turėtų būti 50 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Šį kriterijų, kaip ir medianą bei kitus, mini ir Europos Komisija savo diskusijų pasiūlyme. Idėją skaičiuoti minimalią mėnesinę algą nuo vidutinio atlyginimo, palaiko ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas, nes esą mediana Lietuvoje skaičiuojama tik kartą į ketverius metus, todėl nėra patikima. Minimali mėnesinė alga, siekianti 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, yra tik Prancūzijoje ir Slovėnijoje.

Verslininkų gobšumo ruporo, Lietuvos laisvosios rinkos instituto, analitikas Lukas Stravinskas pasisako už keistą 40 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio kriterijų ir tuomet minimali mėnesinė alga Lietuvoje būtų 552,4 euro."

 Penktadaliu mažesnė, negu pasaulinėje praktikoje rekomenduojama, minimali mėnesinė alga nėra adekvati ir neleidžia išvengti skurdo. Kam to reikia Lietuvos verslininkams? Kad ir toliau dempinguoti jų kainas Europos rinkose ir išsilaikyti konkurencinėje kovoje, nieko nemokant daryti ir nieko nedarant, tik lobstant ir toliau Lietuvos žmonių skurdo sąskaita. Mobilumo paketas jau parodė, kad Europos Sąjunga daugiau nebenori kentėti tokią Lietuvos verslininkų ir Lietuvos valdžios nesąžiningą veiklą.

Kodėl lietuviškas verslas yra toks siaubingas?

 "Agentūrų „INK agency“ ir „bigNow“ vadovas K. Gečas sako, kad lietuviško verslo vystymosi istorija dar pakankamai trumpa, o tai lemia mažesnius resursus, prastesnę patirtį ir menkesnį išsivystymą. Dėl šios priežasties užsienio įmonės Lietuvoje sutinkamos itin palankiai, o lietuviški verslai nesulaukia tiek visuomenės palankumo ir liaupsinami kur kas rečiau. „Vakarietiški verslai turi dešimtmečių ar šimtmečių istoriją ir šimtmečiais kauptus resursus. O lietuviškas verslas prasidėjo Gariūnuose, automobiliuose, namuose, komercinėse parduotuvėse. Šie verslai turi užsidirbti daug pinigų. Tad natūralu, kad jie yra piktesni ir mažiau dėmesio kreipia į žmones ir ilgalaikę perspektyvą“, – sako jis. Beatodairiškas pelno siekis lemia, kad lietuviškas verslas nėra suinteresuotas ugdyti socialinę atsakomybę ir mąstyti ne tik apie tai, kaip uždirbti pinigus. To dėka nėra auginama teigiama reputacija, o visuomenės požiūris į lietuviškus verslus yra niūrus. Štai vakarietiškas verslas, pasak K. Gečo, atsižvelgia į tai, kokioje visuomenėje vystosi, koks jo kaip organizacijos santykis su visuomene ar darbuotoju, todėl jis itin laukiamas ir šiltai priimamas."

Dabar supratote, iš kur tos brangios mašinos Vilniaus gatvėse? Supratote, kodėl Lietuvoje kainos yra nerealiai didelės, o algos ir pensijos, kaip reta, mažos? Kodėl lietuviškas verslas nieko neinvestuoja į mokslinius tyrimus? Kodėl visa Lietuvos valdžia yra verslo nupirkta, kodėl visos Lietuvos partijos yra aršūs liberalai, ieškantys, kaip dar labiau prispausti darbuotojus ir išlaisvinti narkotikų prekybą?

Dauguma Lietuvos gyventojų galvoja, kad Lietuvos valdžia ėmėsi Lietuvai kenksmingos politikos Baltarusijoje

 "Net keturi iš dešimties (41%) 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad net ir vykstant politiniams neramumams Baltarusijoje, Lietuva turėtų siekti glaudesnio politinio dialogo su dabartine Baltarusijos valdžia (12% visiškai sutinka ir 29% greičiau sutinka), tik penktadalis (22%) su tokiu teiginiu nesutinka (9% visiškai nesutinka ir 13% greičiau nesutinka), ir tik ketvirtadalis (26%) su šiuo teiginiu nei sutinka, nei nesutinka. Vos dešimtadalis (11%) respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu."

Kas ponams Linkevičiui, Nausėdai ir kitiems aršuoliams sakė, kad Lukašenka pralaimėjo rinkimus Baltarusijoje? Jūs ką, ten sėdėjote prie kiekvienos urnos ir balsus skaičiavote? Nerealu. Tikrai sugalvojote melą ir jį skleidžiate, nes jums prieš rinkimus Lietuvoje naudinga kurstyti aistras.  Dauguma Baltarusijos kaimiečių ir šį kartą vėl išrinko Lukašenką. O tos išsipusčiusios Minsko miesto bobos, su kuriomis dabar žaidžiate, yra taip pat melagės, apgavikės ir perėjūnės, išdavusios jų Tėvynę.