"Lietuvoje paklausiausia specialybė yra švogeris."
"Pirma, atkreipkite dėmesį į tai, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai jūsų potencialus mokytojas išnagrinėjo medžiagą. Elitiniai universitetai mėgsta pasigirti tuo, kaip daugumoje jų moko aukščiausio lygio profesoriai. Tačiau dauguma mano puikių mokytojų buvo doktorantai. Kadangi jie ką tik išmoko medžiagą patys, jiems buvo lengviau prisiminti, kas buvo pradedantiesiems. Užuot mokytis iš žmonių, kurie išmoko daugiausiai, gali būti protinga mokytis iš žmonių, kurie išmoko neseniai.
Antra, pagalvokite, kaip mokytojui sunku buvo įvaldyti medžiagą. Mes dažnai gravituojame į tokius talentus iš prigimties, kaip Einšteinas, nes jų patirtis atrodo taip lengva. Tai klaida. Mes turėtume mokytis iš žmonių, kurie turi mažiausiai natūralių talentų ir galimybių. Tokie gerai susigaudo, kokie realūs maži žingsneliai atveda prie didelės sekmės.
Trečia, atkreipkite dėmesį į tai, kaip gerai mokytojas išpasakoja medžiagą, greta to, kaip gerai mokytojas žino medžiagą. Komunikacija yra ypač sunki ekspertams, dėstantiems pradmenis. Tai gali būti viena iš priežasčių, dėl kurių aptinkama, kad kai universiteto studentai mokosi pas dėstytoją, kuris pasamdytas laikinai, tai tie studentai gauna geresnius pažymius vėliau, aukštesnio lygio studijose toje temoje. Štai kodėl aš rekomenduoju kurti atskirus karjeros kelius pedagogams ir tyrėjams."
"Italijos populistai yra teisūs. Jie suvokia kažką tokio, kame kiti nesusigaudo, ir dėl to populistai laimėjo, taip pat, kaip JAV prezidentas Trumpas laimėjo, nes jis pajuto eilinių žmonių pykčio lygį, kurį per daug liberalų ignoravo.
Italijos populistai teisūs, kad beveik trys dešimtmečiai globalizacijos nuo šaltojo karo pabaigos daugybėje Vakarų demokratijų paliko pernelyg daug žmonių, netekusių vilties ar net galimybės pasisakyti, ir šiems žmonėms susidaro įspūdis, kad šią sistemą sau sukūrė elitas Briuselyje ar kituose didmiesčių centruose. 2008 m. finansų krizė ir vėlesnė euro krizė atėjo, išėjo ir paliko beveik visiškai nebaudžiamus už tas krizes atsakingus asmenis. Iki tol, kol Vakarų demokratijos nesugebės susidoroti su tokiomis didelėmis jų nesėkmėmis, populiariojo pykčio bangą nebus įmanoma sumažinti."Anksčiau ar vėliau ta pykčio banga atsiris ir iki Lietuvos.
"Dirbtinio intelekto srityje Vokietija gali atsilikti nuo Kinijos. Norėdami to išvengti, Vokietijos federalinė vyriausybė nori kuo greičiau pateikti pagrindinį planą. Remiantis kanclerės kanceliarijos informacija, federalinė vyriausybė nori prieš vasaros pertrauką priimti svarbiausius nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos punktus. Ši strategiškai svarstoma technologijų politikos dalis turėtų būti sprendžiama rudenį, sakoma penktadienį.
Kanclerė Angela Merkel antradienį kanceliarijoje susitiko su keliais ministrais ir AI ekspertais iš verslo ir mokslo. Vyriausybės apygardose buvo pažymėta, kad Vokietija ir Europa yra spaudžiamos griežtos konkurencijos su Amerika ir Kinija. Pavyzdžiui, Kinija artimiausiais metais ketina investuoti dešimtis milijardų dolerių dirbtinio intelekto srityje. Su šia technologija mašinos ir sistemos išmoksta patobulinti save ir veikti savarankiškai.
Pokalbyje su ekspertais buvo nustatytos įvairios programos, sakoma vyriausybės aplinkoje. Taigi, turime sukurti galimybes, kad AI tyrinėtojams būtų suteikta perspektyva Vokietijoje ir būtų sustabdyta emigracija. Prieš keletą dienų Merkel apie "protų nutekėjimą" įspėjo jos pasisakymuose publikai. Be to, reikia ieškoti būdų, kuriais dirbtinio intelektopasiekimai gali būti naudojami daugiau vidutinio dydžio įmonėse arba jei tos įmonės galėtų įsijungti į mokslinius tyrimus šioje srityje.
Tikslas turi būti toks, kad Vokietija būtų viena iš pasaulio rinkos lyderių dirbtinio intelekto srityje. Federalinė vyriausybė taip pat norėjo išnagrinėti, ar užsienio prekybos teisė turi būti sugriežtinta, kad būtų užkirstas kelias nepageidaujamam Amerikos ar Kinijos bendrovių atliekamam vokiečių įmonių perėmimui."Taigi, kaip matote, dabar įdomu Kinijos, Amerikos ir Vokietijos tarpusavio konkurencija dirbtinio intelekto srityje. Kas čia laimės, tam priklausys didžiausi ateities pasaulio turtai. O Jungtinės Karalystės, Ukrainos ir kitų šalių žvalgybų žaidimai su užmušamais ir atsikeliančiais iš numirusių žurnalistais ir buvusiais ar esamais šnipais įdomu tik tiems, kurie gyvena fantazijų pasaulyje ir neturi ką veikti.
"Amerikos prezidento Trumpo administracija teigia, kad importas susilpnina Amerikos pramoninę bazę ir, be to, jos gebėjimą gaminti tankus, ginklus ir šarvuotas transporto priemones. "Mes manome, kad be stiprios ekonomikos negalime turėti stipraus nacionalinio saugumo", - sakė Amerikos prekybos sekretorius Wilbur Rossas ketvirtadienį."Paprasčiau pasakius, didelio karo atveju nelengva būtų plieną ir aliuminį tankams atgabenti iš Vokietijos į Ameriką.
"Kadangi Amerika teigia, kad jos įvesti muitai ES prekėms yra nacionalinio saugumo vardan, todėl ES įvedami keršto pagrindu muitai Amerikos prekėms yra nepagrįsti. Taigi, kyla pavojus, kad Amerika gali pasipriešinti ir įvesti dar daugiau muitų ES prekėms."Vokietija žymiai priklauso nuo eksporto, todėl nelinkusi rizikuoti muitais visai sugriauti tarptautinę prekybą.
"Be to, pasak LRT.lt kalbinto NSGK nario „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko, pats A. Kubilius apklausų NSGK metu patvirtino lankęsis koncerne „MG Baltic“. „Valstietis“ priminė, kad su minėto koncerno vadovais ne kartą prisipažino bendravęs ir dabartinis konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Ko partijai vaikščioti į vieną koncerną? Buvo derinami tam tikri veiksmai. G. Landsbergis pasakė, kad reikėjo dėl žiniasklaidos priemonių palankumo pasitarti, o NSGK tyrimas ir parodo, kad koncernas „MG Baltic“ kaip vieną iš poveikio priemonių naudoja savo valdomą žiniasklaidą, naudojant informaciją, kad vienus sunaikinti, o kitus išaukštinti“, – aiškino D. Gaižauskas.
Be to, pašnekovas neslėpė nuostabos dėl A. Kubiliaus liudijimų NSGK tyrimo metu. Anot D. Gaižausko, ekspremjeras pripažino gavęs informaciją apie „MG Baltic“, „Rosatom“ ir kitų interesų grupių pavojingą įtaką, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.
„A. Kubilius tiesiai šviesiai atsakė, kad gavo informaciją apie tai, net patvirtino gavęs informaciją, kad skirta milijoninė suma daryti vienokį ar kitokį poveikį. Tada į mano klausimą „kodėl, kaip premjeras, jūs nieko nedarėte?“ jis atsakė, kad nieko negalėjo padaryti“, – pasakojo D. Gaižauskas."
