Klausykite ne storų savanaudžių generolų, klausykite mokslininkų

"Dabartinis branduolinis arsenalas, naudojamas kare tarp JAV ir Rusijos, galėtų išmesti 150 Tg suodžių iš branduolinių sprogimų sukeltų gaisrų ugnies į viršutinę troposferos ir apatinę stratosferą. Branduolinė žiema, kai vasarą daugumoje šiaurinio pusrutulio temperatūra yra žemesnė už nulį yra neišvengiama, kadangi dėl stratosferoje esančių dūmų sumažėja ateinanti iki Žemės paviršiaus saulės spinduliuotė. Čia atlikti tyrimai paremia Turco et al. (1983), Sagan (1984), Pittocket al. (1986), Robockas, Omanas ir Stenchikovas (2007), Mills ir kt. (2008), Robockas ir Toonas (2012) ir Mills et al. (2014), kad visuotinio masto branduolinė ataka būtų savižudiška šaliai, nusprendusiai įvykdyti tokią ataką. Tokiu būdu branduolinius ginklus naudodamos JAV ir Rusija turėtų skaudžių padarinių visame pasaulyje. Norėdami visiškai pašalinti aplinkos katastrofos, kaip visuotinio masto branduolinio karo pasekos, galimybę, sprendimų priėmėjai turi išmanyti sunkias branduolinio karo klimato pasekmes ir atitinkamai elgtis." 

JAV prezidentas Trumpas tai supranta, sakydamas, kad jis negali duoti saugumo garantijų Rytų Europos šaliai (pvz. Lietuvai), užpuolusiai Rusiją, nes Trečiasis pasaulinis karas yra savižudiškas. O Vakarų generolai, aplankantys Lietuvą, ir Lietuvos generolai mums seka pasakas, kad išsaugotų tų generolų gerai apmokamas darbo vietas, dalyvaudami beprasmiuose karo žaidimuose. Karo negali būti.

Lietuvoje sukūrėme žemo lygio kapitalistinę visuomenę, nieko bendro su Skandinavija

 Lietuvoje pastoviai samdomų darbuotojų darbo sąlygos prastesnės, negu Rusijoje. Ir išvyti iš darbo Lietuvoje lengviau, negu Rusijoje [1]. Neveltui gražiausia tulpė oligarcho Mockaus puokštėje, Grybauskaitė, tiesiog klykė apie neva tai teroristinę Rusijos visuomenės prigimtį. Reikia kaip nors apjuodinti kaimynus, kurie gyvena geriau, negu mes ir džiaugiasi daug mažesnėmis kainomis (ar ne, brangių netikusių koldūnų pardavėjau, apsiėdėli, Užkalni?)

"Žemo lygio lietuviškoje kapitalistinėje visuomenėje atlyginimai mažėja kainų atžvilgiu, nes verslai konkuruoja dėl prekių kainos, o ne kokybės, todėl neinvestuoja į darbuotojus; vadinamieji nekvalifikuoti darbuotojai paprastai skatinami bausmėmis, o ne paaukštinimais; viešpatauja nelygybė ir plinta skurdas.

Tai yra turto įgijimo be darbo, augimo bet kokia kaina ir piktnaudžiavimo bejėgių išnaudojimu kultūra. Būtent tokia kultūra sukūrė stulbinančią, didžiausią Europos Sąjungoje po Rumunijos [2], nelygybę ir negarbingas darbo sąlygas Lietuvoje."

"1. Lithuania
Indicator    2015

Permanent workers    2.4

Temporary employment    3.3

Individual dismissal    2.2

Russia

Indicator    2015

Permanent workers    2.5 (2012)

Temporary employment    1.3 (2012)

Individual dismissal    2.9 (2012)"

2. Aprašyta čia.

Kaip tinkamai pasitikti robotus ir elektromobilius?

"Tik kai valstybė, profsąjungos, įmonės ir asociacijos bendradarbiauja, skatindamos tai, kas neatsitiks savaime, šalis turi galimybę pavirsti namais ateities pramonės įmonėms. Kodėl vis dar nėra bendro visų automobilių elektroninio įkrovimo tinklo po daugiau nei dešimt metų trukusių pagraudenimų? Šiuo klausimu valstybė ir verslas kartu patyrė nesėkmę.

Valstybė turi numatyti mokesčių paskatas moksliniams tyrimams ir plėtrai tose srityse, kurios dar nėra perspektyvios. Ekonominei tautos plėtrai reikalinga skatinimo politika, suteikianti investuotojams galimybę patekti į neatrastą ir rizikingą reljefą, ir jai reikalingas mentalitetas, vertinantis ateities technologijas aukščiau nei finansinės apskaitos skaičiavimai. Ten, kur juodas nulis valstybės biudžete yra svarbesnis už technologijų skatinimą, geros ateities nėra ko laukti."

Kodėl pasaulinė prekybos sistema paseno?

"Prekybos paktai leisdavo užsienio gamintojams užtvindyti Vakarų rinkas savo daiktais ir pamiršti darbo pažeidimus tokiose šalyse kaip Vietnamas ir Malaizija.

Prekybos sandoriai „tapo milžiniškų tarptautinių bendrovių būdu pakeisti norminę aplinką, kad jie galėtų išsiurbti daugiau pelno sau ir palikti Vakarų gyventojus be gerai apmokamų darbų“, - diskusijose sako JAV politikai.

Jų nuomone, Jungtinės Valstijos turėtų veikti kaip globalių pokyčių agentė, sudarydamos prekybos sandorius tik su tomis šalimis, kurios turi stiprią darbo, aplinkos ir kitokią apsaugą."

Nausėda: Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir Vilniuje

Nausėdai, stambaus skandinavų banko atstovui, patinka lietuviškas fašistas-diktatorius [1] Smetona? Taip ir turi būti, juk skandinaviški degtukai Smetonos laikais Lietuvoje buvo skandinavų monopolija ir kainavo fantastiškai brangiai. Kad dabar Dievas Nausėdai tokį karvelį atsiųstų...

1. "A.Smetona kartu su tautininkais jau 1920-25 m. propagavo diktatūrą. Be to, jie labai žavėjosi Italijos fašizmu, apie tai rašė ,,Vairo” llaikraštyje: ,,Fašistų perversmas atnešė Italijai tikrą išvadavimą, pakėlęs italų prestižą užsieny ir ekonominę krašto gerovę viduje”12. Pats A.Smetona tautininkų polinkį diktatūrai aiškino taip: ,,Jie ne revoliucionistai, o evoliucionistai; būdami beribės laisvės priešininkai, jie yra griežtai teisėtos tvarkos šalininkai”."

G. Nausėda: A. Smetonos atminimas turėtų būti deramai įamžintas ir Vilniuje

Skaityti daugiau: https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/g-nauseda-dalyvaus-paminklo-smetonai-atidengimo-ceremonijoje-925875#comment-3690159

Kodėl Lietuvos dauguma nekenčia Lietuvos stambaus verslo atstovų?

Nes visas Lietuvos stambus verslas yra Tarybų Sąjungos palikimas, nepritaikytas prie šiandienos, kyšininkaujantis (visi žiūri į tave, Mockau), nekonkurencingas ir todėl vedantis lietuvių tautą į pražūtį mažomis algomis. Tik smulkus verslas yra pakankamai judrus, todėl gali kada nors sukurti ką nors naujo, pritaikyto šiandienai, ir pabaigti šią tautos krizę.

Kur mūsų pinigai?

"Edis - Valdžia Lietuvoje turi tik vieną įsipareigojimą , tai kasmet didinti biudžeto lėšas Krašto apsaugai ir nesvarbu ar surenki daugiau mokesčių, ar ne . Nes tik nuo BVP augimo priklauso, kiek turi didėti. O štai visos kitos sferos - valdžiai nusičiaudėt. Visą žmonių skurdo mažinimą sunaikino 3 kartus padidėjęs Krašto apsaugos biuidžetas. Nuo 367 milijonų eurų 2014 metais, iki 1,03 milijardo eurų 2019 metais. Štai tie 660 milijonų eurų kasmet, labai ženkliai prisidėtų prie skurdo mažinimo Lietuvoje."