Kodėl mūsų verslus reikia išvyti iš Kinijos?

Nes mūsų verslai sėdi ant didelių Kinijos pinigų adatos ir todėl verčia mūsų valstybes vykdyti labai blogą mums, bet gerą Kinijai politiką.

"Kinijos Liaudies Respublika yra didžiausia, galingiausia ir, be abejonės, žiauriausia totalitarinė valstybė pasaulyje. Ji paneigia visų beveik 1,4 milijardo piliečių pagrindines žmogaus teises. Kinijoje nėra žodžio, minties, susirinkimų, religijos, judėjimo ir kitų politinių laisvių. Kinijos komunistų partija, vadovaujama Xi Jinpingo, „prezidento visam gyvenimui“, sukūrė technologiškai moderniausią represijų aparatą, kokį bet kada matė pasaulis. Xinjiange, Vakarų Kinijoje, vyriausybė naudoja technologijas kultūriniam genocidui prieš musulmonų uigūrų mažumą rengti, kuris yra netgi išsamesnis nei tas, kurį Kinija įvykdė Tibete. Žmogaus teisių ekspertai sako, kad daugiau nei milijonas žmonių yra laikomi kalinimo stovyklose Sindziange, dar du milijonai yra priversti „persiauklėti“, o visi kiti yra invaziškai prižiūrimi visur esančiomis kameromis, dirbtiniu intelektu ir kitomis aukštųjų technologijų priemonėmis. Nė viena iš šių aplinkybių yra paslaptis. Valdant Xi, Kinija tapo žymiai labiau orveliška; ji ne tik tvirčiau spaudžia savo kulnus ant savo piliečių, bet ir eksportuoja savo skaitmenines priespaudos priemones autoritarams visame pasaulyje.
Vykdydama internetinį stebėjimą, veido atpažinimą, dirbtinį intelektą ir propagandinę socialinės žiniasklaidos aukso kasyklą, Kinija sutelkė priemonių rinkinį, leidžiantį nepastebimai, reguliariai represuoti Kinijos piliečius ir formuoti politinę nuomonę, manipuliuojant jų jausmais ir nuoskaudomis dėl bet kokių ginčų.

Ateinančius dešimtmečius vietoj demokratijos, kuri, galbūt pastebėjote, nėra taip jau karštai remiama iš abiejų Atlanto pusių, kinų stiliaus techniniu požiūriu pritaikytas stebėjimo autoritarizmas gali tapti šablonu, kuriuo remiantis, veikia visas pasaulis."

Kas tinka kvailiausiems iš mūsų?

Mus neva tai valdyti ir švaistyti mūsų pinigus. Prisimenate, juk turime specialų ambasadorių trukdyti baltarusių atominės elektrinės statybą. Su ambasadorišku atlyginimu. Rezultatai: mes pirksime tą baltarusių elektrą, tik per Latviją.

"Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas sako, kad Latvija nori atnaujinti tarpusavio prekybą elektros energija su Rusija. „Pasak viešų pranešimų, Astravo atominė elektrinė yra jau vykdomas projektas, ketina pasileisti, tačiau kada – informacijos neturiu. (...) Iš pokalbių su latviais jie sako, kad, kas yra skelbta apie Vyriausybės sprendimus, tai yra tiesa, Vyriausybė nori atnaujinti prekybą tarp Latvijos ir Rusijos. Latvija tiesiogiai sienos (prekybos elektros energija. – ELTA) su Baltarusija neturi. Tiesiogiai elektros baltarusiai parduoti į Baltijos rinkas negalės. Latvija su Rusija, jei atidarys sieną, prekybą galės turėti. Iš kur Rusija suformuos savo portfelį prekybai, aš tokios informacijos neturiu,“ – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje sakė D. Virbickas."

Akivaizdu, iš kur Rusija suformuos savo portfelį prekybai: iš baltarusių atominės. Juk ten ruošiami didžiausi pajėgumai. Kas grąžins mums pinigus, išleistus to ambasadoriaus atlyginimui?

Kas tinka gabiausiems iš mūsų?

Gabiausieji iš mūsų gali nemokamai studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose, turėdami apmokėtas visas gyvenimo išlaidas. Kodėl?

"2004 m. vasario mėn. Lawrence'as H. Summersas, tuo metu Harvardo universiteto prezidentas, paskelbė tarptautinių antraščių vertą naujieną, sakydamas, kad Harvardas visiškai padengs studijų ir kitas išlaidas bakalaurams, kurių tėvai uždirba mažiau nei 40 000 USD per metus. Žinių pranešime spaudai apie naują politiką buvo pateikta daugybė statistinių duomenų, rodančių, kad akademiškai atrankiniuose universitetuose, tokiuose kaip Harvardas, tarp studentų vyravo jauni žmonės, užaugę pasiturinčiose šeimose. Tai reikėjo pakeisti, teigė Lawrence'as H. Summersas, ir naujoji Harvardo politika buvo sukurta, siekiant padėti sukurti demokratiškesnę ir egalitaringesnę elitinio aukštojo mokslo erą. Kiti labai atrankūs koledžai, įskaitant Amherstą, Vassarą ir Prinstoną, netrukus sekė Harvardo pavyzdžiu ir paskelbė įvairius jų priėmimo politikos pokyčius, skirtus pagerinti jų socialinę ir ekonominę įvairovę.

Yra maža dalis Amerikos universitetų, kurių pajamos už mokslą neturi daug reikšmės įstaigos finansinei būklei. Harvardas, Prinstonas ir Stanfordas turi tokias milžiniškas sankaupas ir tokius patikimus alumnų aukotojus, kad gali dosniai išleisti pinigus savo studentų švietimui, ir tik nedidelę dalį tų lėšų suneša pasiturintys studentai."

Jeigu žinote jūsų tarpe gabaus jaunimo, patarkite. Tai yra pigiausias ir geriausias būdas pasaulyje. Kokia nauda Lietuvai? Turėti gabių lietuvių tarp pasaulio elito yra neabejotinai gerai mūsų tautai. Bet kokrečią naudą nuspėti kiekvienu atveju neįmanoma.

Kas yra pavežėjimo paslaugos Uber ir kitų panašių verslų dirbantieji - nepriklausomi verslininkai ar samdomi darbuotojai?

Jei jie yra samdomi darbuotojai, tai jie turi teisę į minimalų valandinį atlyginimą, atostogas ir kitas samdomų darbuotojų teises. Lietuvai tai yra labai svarbu, nes visi nauji būdai išnaudoti žmones labai greitai įvedami Lietuvoje. Juk mūsų valdžia yra mūsų verslo nupirkta (ar ne Eligijau Masiuli?). Atrodo, kad Kalifornija sustabdys godžius verslininkus pirmiausia.

"Naujai priimamu Kalifornijos įstatymu siekiama kodifikuoti ir pratęsti 2018 m. Kalifornijos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kuria pateiktas naujas darbuotojų klasifikavimo testas. Pagal šį testą dirbantieji yra labiau laikytini samdomais darbuotojais, jei jie atlieka pagrindinę įmonės verslo funkciją.

Tikimasi, kad įstatymų leidėjai priims įstatymo projektą iki šios sesijos pabaigos iki šios savaitės, pateikdami kol kas didžiausią iššūkį „Uber“ ir „Lyft“ verslo modeliui, kuris remiasi vairuotojų, kurie gali būti įdarbinti ir dislokuoti, kaip laisvai samdomi nepriklausomi verslininkai, korpusu.

 Priemonė galėtų paveikti milijonus kaliforniečių, neapsiribojant tik pavežėjimo automobilių vairuotojais, įskaitant valytojus, nagų salonų darbuotojus ir kabelinės televizijos montuotojus. Tai suteiktų impulsą kylančiam centro kairiųjų sutarimui, kad darbuotojai turi teisę į pagrindinį ekonominio saugumo lygį, be kurio dabar gyvena daugelis Vakaruose."

Taigi, šie dirbantieji yra samdomi darbuotojai.

Lietuva yra skurdi valstybė, nepaisant aukšto BVP (80 proc. nuo ES vidurkio)

Nes pusė Lietuvos pensininkų gyvena skurde. Kodėl? Yra daug gudruolių, nukreipiančių tą BVP į jų kišenes. Tame tarpe ūkininkai Lietuvoje gauna dyzeliną pigiau, negu rinkos kaina. Todėl jie tuo dyzelinu prekiauja ir perka butus vaikams Vilniuje. Mes ir nežinotume, jei Prezidentas G. Nausėda apie tai neužsimintų.

Didelės nuolaidos maisto kainoms Suomijoje

"HELSINKI, Suomija. „Laiminga valanda“ „S-market“ parduotuvėje, Vallila darbininkų klasės kvartaluose, vyksta toli nuo alkoholinių gėrimų ir nėra visiškai linksma. Niekas čia negeria gėrimų ir nepraleidžia linksmai laiką. Žmonės čia ieško didelės nuolaidos kiaulienos gabaliukui.Arba vištienai, arba lašišos filė, arba bet kuriam iš kelių šimtų daiktų, kurie yra tik keletą valandų nuo jų vidurnakčio galiojimo laiko pabaigos. Maistas, kuris dažnai lieka neparduodamas, parduodamas kiekvienoje iš „S-market“ 900 parduotuvių Suomijoje. Kainos, kurios jau sumažintos 30 procentų, yra sumažintos iki 60 procentų, esant lygiai 9 val. Tai dvejų metų kampanijos maisto švaistymui mažinti dalis, kurią šios garsiai ir linksmai išgeriančios šalies įmonių vadovai nusprendė vadinti „laiminga valanda“, tikėdamiesi pritraukti nuolatinius klientus, kaip ir bet kuris tinkamas baras."

Kompiuterių laikais lengva organizuoti tokius išpardavimus. Jie yra geri mūsų aplinkos išsaugojimui. Mane seniai stebina mažos nuolaidos pasenusiam maistui Maximose Lietuvoje. Šlykštūs lietuviškų Maximų prekiautojai degtine nebijo išmesti lauk tonas maisto.

Lietuva?

Jaunimo emigracija, alkoholizmas, dažnos savižudybės, kaimų ir jų kultūros išnykimas yra tragiški Lietuvos gyvenimo faktai. 

"Tuo pat metu skirtingų savęs naikinimo tendencijų vienalaikiškumas yra žiauri mūsų gyvenimo realybė. Ir tai, kad vienalaikiškumas nėra tik atsitiktinumas, tiesiog koreliacija be įsipainiojimo - ypač kai įtraukiate kitus rodiklius, kaip mažėjančius gimstamumo rodiklius ir mažėjantį santuokų skaičių bei mažėjantį socialinį pasitikėjimą, tai rodo, kad visuomenė kenčia nuo prasmės, tikslo praradimo ir optimizmo nebuvimo ir ši kryptis yra švelniai tautą dehumanizuojantis dreifas."