Ar ši ekonomika gera?

Ponas Rattneris, kuris ėjo Obamos administracijos pirmininko iždo sekretoriaus patarėjo pareigas ir yra „Willett Advisors LLC“ - privačios investicinės grupės, valdančios buvusio Niujorko mero milijardieriaus Michaelo Bloombergo asmeninį ir filantropinį turtą, generalinio direktorius. Ponas Rattneris mano:

  „„ Aš turiu tam planą “tapo kairiosios JAV kandidatės į prezidentus ponios Warren charakteristika. Tai gali būti, bet per daug ponios Warren planų sugadins ekonomiką, kuriai ji bando padėti.“  

Šios idėjos problema yra ta, kad dabar turima ekonomika yra sugadinta daugumai žmonių. Ekonomika yra gera tik milijardieriams. Taigi rinkėjų požiūriu čia nieko blogiau nesugadinsi. Šiandien svarbus tik rinkėjų požiūris.

Is this economy good?

Mr. Rattner, who served as counselor to the Treasury secretary in the Obama administration  chairman and is chief executive officer of Willett Advisors LLC, the private investment group that manages billionaire former New York mayor Michael Bloomberg's personal and philanthropic assets. Mr. Rattner thinks:

"“I have a plan for that” has become US presidential candidate's Ms. Warren’s signature campaign rallying cry. That may be, but too many of them would damage the very economy she is trying to help." 

The problem with this idea is, that the economy we have right now is already damaged for most people. The economy is good only for billionaires. So nothing to damage here from the voters' point of view. The voters' point of view is the only one that matters today.

Kas jūsų laukia Lietuvoje

"Kad džiaugtis šalyje mažėjančiu skurdu neverta, rodo ir kitas – santykinis skurdo – rodiklis, kuris pagal tą pačią metodiką matuojamas visose Europos Sąjungos šalyse. „Gyventojų pajamos (atskaičius mokesčius) išdėstomos didėjimo tvarka. Randama vidurinė reikšmė (mediana) ir apskaičiuojama 60 proc. nuo šios reikšmės. Tai ir yra laikoma skurdo rizikos riba“, – kaip šalyse nustatomas šis rodiklis, aiškinama NSMOT apžvalgoje. Eurostat duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2017 m. buvo vienas didžiausių ES, žemiau skurdo rizikos ribos gyveno net 22,9 proc. Prasčiau už mus atrodė tik Bulgarija (23,4 proc. gyventojų) ir Rumunija (23,6 proc. gyventojų). 2018 m. skurdo rizikos riba siekė 345 eurus.

2017 m. žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje gyveno 36,7 proc. pensininkų. 2018 m. šių asmenų skaičius išaugo dar 5 proc. punktais ir pasiekė 41,7 proc."

 Kadangi pensininkų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje taip greitai auga, tai jūs visi, sulaukę pensijos, gyvensite žemiau skurdo rizikos ribos, t. y. gausite šiandienos pinigais mažiau, negu 345 eurų. Ar verta pasilikti tokioje Lietuvoje, spręskite savarankiškai.
 

Kaip Lietuvoje (ir kitur Rytų bei Centrinėje Europoje) sukaupiami didžiuliai turtai

Tam naudojamos Europos Sąjungos subsidijos stambiems ūkininkams ir jų politiniai ryšiai.

"1. Subsidijos ūkininkams padėjo sukurti šiuolaikinės Europos Sąjungos pagrindą. Šiandien jos padeda užmegzti savotišką feodalizmą, kai smulkieji ūkininkai, bijodami prarasti jų mažas subsidijas, pasisako už turinčius ryšių politikų tarpe stambius žemvaldžius - žemės baronus.

2. Europos Sąjunga kiekvienais metais ūkininkams skiria 65 milijardus dolerių. Tai didžiausias eilutės elementas E.S. biudžete ir viena didžiausių subsidijų programų pasaulyje.

3. Programos esmė yra ta, kad žmonėms mokama, atsižvelgiant į tai, kiek žemės jie apdirba. Manoma, kad sistema padės sunkiai dirbantiems ūkininkams ir stabilizuos Europos maisto tiekimą.

4. Tačiau buvusiose sovietinio bloko šalyse, įskaitant Lietuvą, kur vyriausybei priklausė daug dirbamos žemės, politikai,  pardavė tą žemę politiniams sąjungininkams ir šeimų nariams. Ir subsidijos seka žemę."

Lietuvoje brangiausia žemė Vilniaus mieste ir Vilniaus apylinkėse yra atimama iš lenkų ir atiduodama Landsbergių pakalikams (gal kam reikėtų tvartelio?).

Kiek kainuoja 5G interneto paslauga Kinijoje?

"Nepaisant sėkmingo 5G komercinio pasirodymo Kinijoje, ši technologija vis dar turi nemažai problemų, kurias reikia išspręsti, siekiant optimaliai veikti. Visų pirma, analitikai mano, kad nustatyta kaina (mažiausiai 18 JAV dolerių per mėnesį) gali būti per didelė, kad būtų galima platinti tokį produktą.

Investicijų bendrovės „Jefferies Group“ analitikas Edisonas Lee pabrėžia, kad 5G kaina Kinijoje yra beveik tokia pati kaip Pietų Korėjoje, tačiau Kinijos piliečių pajamos yra daug mažesnės.

„Kadangi pajamos vienam gyventojui Kinijoje yra 69% mažesnės nei Korėjoje, vienodos paslaugų kainos gali reikšti, kad [technologijos] skvarba Kinijoje bus mažesnė nei Korėjoje“, - teigė Li."

Atsimenate skalūnų istoriją Žemaitijoje?

Lengvai paperkami, skurdūs, Lietuvos mokslininkai sakė, kad skalūnai yra gerai. Visos Lietuvos partijos buvo už skalūnus. (Kas atsisako nuo didelių otkatų alkoholinių gėrimų dėžutėse?) Tik žemaičiai buvo prieš. Žemaičiai nugalėjo Lietuvos mokslininkus, partijas ir valdžią. Pasirodo, žemaičiai buvo teisūs.

"Įvykus dideliam posūkiui į priešingą pusę, Jungtinėje Karalystėje pono Johnsono vyriausybė šeštadienį paskelbė, kad laikinai sustabdys skalūnų dujų projektą vienintelėje veikiančioje skalūnų dujų gamybos Britanijoje vietoje, šiaurės vakarų Anglijoje. Šis žingsnis įvyko po to, kai vyriausybinė agentūra, Naftos ir dujų tarnyba, praėjusią savaitę padarė išvadą, kad ji negali atmesti „nepriimtinų“ padarinių žmonėms, gyvenantiems netoli skalūnų dujų išgavimo vietų, įskaitant taršos riziką ir su žemės drebėjimais susijusią žalą.

Nyderlanduose šimtai su skalūnų dujų gamyba susietų žemės drebėjimų sugadino tūkstančius namų ir pastatų. Prancūzija ir Vokietija uždraudė šią techniką. Škotija ir Velsas jau seniai turėjo savo moratoriumus skalūnų dujų gamybai."

„Nepriimtinų“ padarinių žmonėms, sakote? Gaila, kad Lietuvoje nėra gėdos stulpo tradicijos. Labai tiktų Lietuvos mokslininkams ir Lietuvos partijoms.

Valstiečiai švaisto mūsų visų turtus ir naikina mūsų ir mūsų vaikų ateitį

Lietuvoje lobsta stambūs chemizuoti ūkiai, naikinantys dirvožemį ir išvežantys į užsienį grūdus. Papigintą jiems skirtą dyzeliną jie pila į jų lengvas mašinas, kad atsivežti normalaus maisto iš Lenkijos. Grobikiškas jų elgesys mūsų visų atžvilgiu tuo nesibaigia. 

"Trečdalis viso pagaminamo maisto sunaikinama atliekų pavidalu, tačiau vyriausybės ir kiti maisto sistemos dalyviai nesugeba sutrukdyti 820 milijonų žmonių pasauly reguliariai kentėti alkį. Žemės ūkio gamyba yra atsakinga ir už tai, kad nutukę 680 mln. žmonių (visi tie produktai iš grūdų nueina į storumą), tačiau gydymo išlaidas padengia vėl daugiausia vyriausybės ir jų valdomi piliečiai.

Kai pramoninio masto ūkiai sunaudoja didelius kiekius vandens drėkinimui pasėliams, vėlgi mokesčių mokėtojai yra atsakingi už vandens trūkumą. Jei sausra - valstybė turi mokėti kompensacijas. Tas pats yra ir su agrocheminėmis medžiagomis bei jų žalingu poveikiu žmonių ir ekosistemų sveikatai (glifosfatas javų džiovinimui Lietuvoje). Vyriausybės patiria biologinės įvairovės nykimo ir žemės ūkio indėlio į šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą (tas papigintas dyzelinas) išlaidas.

Šios paslėptos išlaidos arba išorės veiksniai turi būti padengti, o praėjusį mėnesį orientacinėje ataskaitoje numatoma, kad jos yra maždaug 12 trilijonų JAV dolerių per metus, o iki 2050 m. padidės iki 16 trilijonų dolerių. Tai stulbinantis skaičius - lygus bendram vidaus produktui Kinijoje. [1]"

Laikas mūsų valstiečius prispausti, kad tas jų lengvas, bet grobuoniškas, biznis pasibaigtų.

1. Nature 574, 296 (2019)