Karingiesiems tautiečiams

Lietuvoje dabar dominuoja dvi pavojingos idėjos. Viena, kad kilus karui su Rusija, mes kaip nors pašaudysime ir apsiginsime. Antra, kad, reikalui esant, mes užpulsime Rusiją ir ją užkariausime. Abi idėjos yra grynos fantazijos. Realybė tokia, kad joks mūsų (NATO) karas su Rusija neįmanomas be branduolinių ginklų panaudojimo iš Rusijos ir iš NATO pusės. O kas bus toliau?

"Ribotas branduolinis karas, apimantis mažiau nei 0,03 proc. pasaulio branduolinio ginklo, gali sukelti visuotinį badą, dėl kurio kiltų pavojus dviejų milijardų žmonių gyvybėms. Didelis branduolinis karas sukels momentinį ledo amžių, kuris nužudys daugumą žmonių.Daugiau nei penkis kartus mes išvengėme tokio likimo, nes, kaip kartą Robertas McNamara pasakė: "Mums pasisekė. Tai buvo grynas pasisekimas, sutrukdantis kilti branduoliniam karui "."

Kartoju dar kartą: žus dauguma žmonių. Šansus išlikti turi nedaug laimingųjų atokiausiuose Žemės kampeliuose. Lietuva raketų prikimštame Baltijos regione nepaliks nė vieno žmogaus. Tai, ką jūs dabar darote, veda prie jūsų visų skaumingiausios mirties. Jūs esate avigalviai. Perduokit mano linkėjimus Vytautui Landsbergiui.

Kodėl Lietuvos universitetai priima kiekvieną, kas turi pulsą?

Kodėl Lietuvos universitetams mokslas nereikalingas? Kodėl studijų kokybė mažinama? Nes Lietuvos universitetai daro pinigus, o visa kita trukdo pinigų darymui. Kaip mes atėjome prie tokio gyvenimo?

„Visa Lietuvos aukštųjų mokyklų sistema „patupdyta ant Steponavičiaus krepšelių“. Jei yra studentų, jie „atsineša“ pinigus, tada gauni valstybės finansavimą. Ko daugiau studentų, tuo universitetas gauna daugiau pinigų. Kai švietimo ir mokslo ministru dirbo Gintaras Steponavičius, aukštosios mokyklos buvo paverstos „firmomis“, kurios gaudavo pinigų už klientus – studentus. Universitetai buvo įmesti į rinką kaip paslaugų teikimo įmonės. Jei susikuri darbo vietą, tai ir turi, nesusikuri – tavo problema. Mokslas pasitraukė į antrą planą. Turėtum būti labai patrauklus, kad pas tave pultų studentai“, –  aiškina mokslininkė, profesorė, D. Kiseliūnaitė.

Ar kas susigriebė už galvos ir bando gelbėti nykstantį Lietuvos mokslą? Ne. Šalyje nepakanka kultūringų žmonių net tam, kad susigaudytume, ką mes čia naikiname.

Kuriose Amerikos vietose startuoliai auga greitai (pagal pajamas ir darbo vietas)?

Kuo tamsesnė spalva, tuo šiame mieste greičiau auga startuoliai. Nereikia nei A.Kubiliaus hub'ų, nei dramblių, nei begemotų.

Šaunuoliai Lietuvos rinkėjai, sustabdę lietuviškos atominės elektrinės statybą

"Fukušimos apylinkės teismas, nagrinėdamas valstybės ir verslo atsakomybę už 2011 metais įvykusią branduolinę avariją Fukušimoje, dėl kurios tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus, antradienį nusprendė, kad Japonijos vyriausybė ir bendrovė, eksploatuojanti "Fukushima Daiichi" atominę elektrinę, privalo žmonėms kaimynystėje kompensuoti žalą, kuri yra maždaug 4,4 mln. dolerių."

Gerai, kad mes nestatome atominės elektrinės Lietuvoje.

Kur eini, Lietuva?

Kaip mes rūpinamės Lietuvos ateitimi, jaunimu, vaikais? Prastai rūpinamės. Trečdalis mokytojų, tai yra apie 10 tūkstančių mokytojų, per mėnesį uždirba iki 420 eurų, o vidutinis atlyginimas siekia 520 eurų „į rankas“. Atsakinga už mokytojus ministrė J. Petrauskienė atrodo pasimetusi. 

Kaip mes rūpinamės tais, kuriais mes visi tapsime ateityje - pensininkais? Prastai rūpinamės. Praėjusiais metais vidutinė pensija siekė 255 eurus, šiais metais – tik 273 eurus, o kainos auga septynmyliais žingsniais.


Kur nueina mūsų pinigai?  Lietuvos gynybos biudžetas kitąmet  siekia net 2,06 procentų bendrojo vidaus produkto,  šauniai raportuoja krašto apsaugos ministras R. Karoblis.  (Primenu, kad NATO rekomenduoja skirti tik 2 procentus, visa kita yra mūsų valdžios saviveikla). Ponas Karoblis kovoja už tuos pinigus ryžtingai, žiūrint į jį, nepalieka mintis apie didelius auksinius šaukštus, kuriuos dalinasi šioje srityje veikiantys lietuviai. Pono Karoblio šaukštas gal ne pats didžiausias, bet tikrai didelis.


Kokią Lietuvą mes kuriame? Ar verta tokioje Lietuvoje, su tokiais karobliais, gyventi?
   

Jokių Landsbergių, jokių mokesčių, jokių biurokratų ir jų absurdiškų reikalavimų

Nejaugi tai įmanoma? Turtingi žmonės iš Silicio slėnio bando padaryti plaukiojančias dirbtines salas Polinezijoje su panašia tvarka jau 2018 metais [1]. Jei tokie bandymai pasiseks, tai mes, lietuviai, galėtume pabandyti panašią tvarką Baltijos jūroje. Su sąlyga, kad neįsileisime nei vieno Landsbergio ir nei vieno Landsbergiams pataikaujančio durniaus.

1. Nature
    550,
    22–24
    (05 October 2017)

"Patriarchas" Vytautas Landsbergis - nusikaltėlis, neteisėtai užgrobęs svetimą žemę

"STT atskleidė, kad nuosavybės teisės atkurtos ar sklypai suteikti pažeidžiant įstatymus tuometinės kadencijos Seimo nariams socialdemokratams Vytautui Einoriui, Broniui Bradauskui, Mykolui Pronckui, Edvardui Karečkai bei jo žmonai, taip pat Visvaldo Nekrašo, konservatoriaus Vytauto Landsbergio bei Algimanto Matulevičiaus žmonoms".

Ar tai svarbu? Taip. Vilniaus regiono žemių atėmimas iš teisėtų savininkų lenkų yra pagrindinė problema, kodėl Lietuva negali gauti užtikrintą paramą iš Lenkijos saugumo srityje. Vytauto Landsbergio ir kitų žemgrobių nusikaltimų dėka pats nepriklausomos Lietuvos egzistavimas yra pavojuje. Kodėl Landsbergiai darė šį nusikaltimą? Tikriausiai, Landsbergiai netikėjo, kad nepriklausoma Lietuva išliks, todėl rūpinosi tik turto grobstymu.

Kartu su Landsbergiais į viršų Lietuvoje išplaukė ir kiti nieko neverti ir nieko nesugebantys veikėjai. Todėl mūsų iki šiol verslai silpni, todėl mūsų atlyginimai menki, todėl skurstame. Turtai atsidūrė nevertose tų turtų rankose.