2017 m. spalio 29 d., sekmadienis
Lietuvos valstybė yra laikinas darinys
Vėl atidaryta artimiausia prie Lietuvos populiari maisto parduotuvė Seinuose, Lenkijoje. Iš anksto išsikeitę eurus į zlotus ir paskaičiavę kainas, mes prisiperkame ten maisto net ir dukart pigiau, negu Lietuvoje. Atvažiuoja žmonės net iš Vilniaus. Mūsų atlyginimai maži, maistui išleidžiame liūto dalį. Pirkdami Lenkijoje, galime sveikiau ir sočiau pavalgyti, pataupydami ir sveikatą, ir pinigus.
Lietuvos verslininkai negali daugiau nebekelti atlyginimus, nes dirbančiųjų pradeda trūkti. Todėl kelia kainas. Aišku, jie nori išlaikyti aukštus pelnus. Taip išvaro iš Lietuvos į Lenkiją mūsų pinigus, o mus pačius - į emigraciją. Blogai Lietuvai. Matyt, nerūpi mūsų verslininkams Lietuva. Verslininkai dalinasi pinigais su valstybės žmonėmis Eligijaus Masiulio stiliaus kartoninėse dėžutėse, todėl sanitarinės normos ir kitos valstybės nustatomos taisyklės naudojamos naikinti konkurentus. Siauras draugų ir giminių ratelis daro Lietuvoje, ką nori. Tai yra lietuviška nusikaltėlių mafija, užgrobusi valdžią ir turtus Lietuvoje.
Kai mūsų čia liks visai nedaug, teks vėl referendumu jungtis prie Lenkijos. Lietuviškai kalbėti bus sunkiau, bet nors vėl atsidursime tikroje valstybėje ir liksime gyvi.
2017 m. spalio 26 d., ketvirtadienis
Ar mes tampame Švedija?
Ne. Švedijoje galima paskambinti į mokesčių inspekciją ir sužinoti, kiek uždirba bet koks jums įdomus Švedijos pilietis, net jei jūs tą pilietį šiandien pirmąkart pamatėte. Tai puiku. Saulės šviesa geriausiai dezinfekuoja. Jei jūs matote, kad tas naujai sutiktas žmogus nieko gero nedaro, o labai daug gauna, pradedate galvoti, kodėl? Giminės įtakingose pareigose? Miega su Seimo Kultūros komiteto pirmininku, bet nėra jo žmona? O gal praneša mokesčių inspekcijai labai mažas pajamas, o važinėja su naujausiu BMW? Kaip dabar madinga Lietuvoje sakyti, kad vagia mokesčius? Beje, tokia tvarka trukdytų ir mokėti idiotiškai mažus atlyginimus, kaip tai daroma dabar Lietuvoje. Būtų tiesiog gėda. Jauni stengtųsi mokytis, kad gautų daugiau, kaip gauna tie, kurie turi geresnius įgūdžius.
Labai įdomu. Ar Lietuvoje tokia tvarka irgi jau įvesta? Ne, ką jūs. Ar ruošiasi greitai įvesti? Ne ką jūs. Pati didžiausia Seimo revoliucionierė Aušra Maldeikienė siūlo pranešinėti įmonių atlyginimų medianą (neklausk) ir iš jos ištraukti kvadratinę šaknį (neklausk), ir tai tik tokiu atveju, jei įmonėje dirba daugiau negu dvidešimt žmonių. Taigi, Dievuli tu mano, žmonės kitokiu atveju dasiprotėtų, kiek tu čia uždirbi. Tai būtų didžiausias privatumo pažeidimas pasaulyje. O mums čia net pinigų nereikia, mums reikia tik to privatumo, nors mes nežinom, su kuo jį valgyti.
Tai kodėl mes esame didesni kovotojai už privatumą, negu seniai demokratiški švedai? Ar jau viskas Lietuvoje tvarkoj ir gyvenam geriau, negu švedai? Ne. Mes tik esame didžiausi kvailiai pasaulyje ir niekam šio titulo niekada neužleisime. Nesakykit šito niekam, tai mūsų didžiausia paslaptis.
Labai įdomu. Ar Lietuvoje tokia tvarka irgi jau įvesta? Ne, ką jūs. Ar ruošiasi greitai įvesti? Ne ką jūs. Pati didžiausia Seimo revoliucionierė Aušra Maldeikienė siūlo pranešinėti įmonių atlyginimų medianą (neklausk) ir iš jos ištraukti kvadratinę šaknį (neklausk), ir tai tik tokiu atveju, jei įmonėje dirba daugiau negu dvidešimt žmonių. Taigi, Dievuli tu mano, žmonės kitokiu atveju dasiprotėtų, kiek tu čia uždirbi. Tai būtų didžiausias privatumo pažeidimas pasaulyje. O mums čia net pinigų nereikia, mums reikia tik to privatumo, nors mes nežinom, su kuo jį valgyti.
Tai kodėl mes esame didesni kovotojai už privatumą, negu seniai demokratiški švedai? Ar jau viskas Lietuvoje tvarkoj ir gyvenam geriau, negu švedai? Ne. Mes tik esame didžiausi kvailiai pasaulyje ir niekam šio titulo niekada neužleisime. Nesakykit šito niekam, tai mūsų didžiausia paslaptis.
Ar galima Lietuvoje sukurti ekosistemą aukštų technologijų verslui?
Ne. Nėra pakankamai išlavintų žmonių, kurių idėjos ir kiti darbai tą ekosistemą maitintų. Lietuvos profesoriai dirba pilną laiką, bet jiems mokama už dalį etato, daugeliu atvejų apie 500 eurų per mėnesį. Kodėl taip vargingai? Nepakanka pinigų. Kodėl? Skiriame mokslui mažiau pinigų, negu dauguma konkurentų:
"Mokslo finansavimas ES ir Rusijoje (proc. nuo BVP)
1. Švedija – 3,26 proc. (2015 m.)
2. Austrija – 3,07 proc. (2015 m.)
3. Danija – 3,03 proc. (2015 m.)
4. Suomija – 2,9 proc. (2015 m.)
5. Vokietija – 2,87 proc. (2015 m.)
...
16. Estija – 1,5 proc. (2015 m.)
...
23. Rusija – 1,13 proc. (2015 m.)
24. Lietuva – 1,04 proc. (2015 m.); 0,74 proc. (2016 m.)
...
30. Latvija – 0,63 proc. (2015 m.)
31. Rumunija – 0,49 proc. (2015 m.)
32. Kipras – 0,46 proc. (2015 m.)"
Ginklavimuisi skiriame du procentus BVP, bet vistiek visos vištos juokiasi iš mūsų mažos armijos, primenančios Liuksemburgą. Išeina brangus vištų juokinimo būdas. O kad nekuriame gerai apmokamų darbo vietų - blogai, nes tai žemina pragyvenimo lygį, mažina gimstamumą ir veda prie mūsų tautos išnykimo. Raketų ir branduolinių ginklų laikais visi mes lengvai pasiekiami. Mes maitiname mūsų kariuomenę geriau, negu vokiečiai. Todėl studentus ir universitetus maitiname prastai. Todėl turime juokingą, beveik Liuksemburgo dydžio, kariuomenę ir pasitraukiantį iš Lietuvos jaunimą. Tai beviltiškas elgesys.
"Mokslo finansavimas ES ir Rusijoje (proc. nuo BVP)
1. Švedija – 3,26 proc. (2015 m.)
2. Austrija – 3,07 proc. (2015 m.)
3. Danija – 3,03 proc. (2015 m.)
4. Suomija – 2,9 proc. (2015 m.)
5. Vokietija – 2,87 proc. (2015 m.)
...
16. Estija – 1,5 proc. (2015 m.)
...
23. Rusija – 1,13 proc. (2015 m.)
24. Lietuva – 1,04 proc. (2015 m.); 0,74 proc. (2016 m.)
...
30. Latvija – 0,63 proc. (2015 m.)
31. Rumunija – 0,49 proc. (2015 m.)
32. Kipras – 0,46 proc. (2015 m.)"
Ginklavimuisi skiriame du procentus BVP, bet vistiek visos vištos juokiasi iš mūsų mažos armijos, primenančios Liuksemburgą. Išeina brangus vištų juokinimo būdas. O kad nekuriame gerai apmokamų darbo vietų - blogai, nes tai žemina pragyvenimo lygį, mažina gimstamumą ir veda prie mūsų tautos išnykimo. Raketų ir branduolinių ginklų laikais visi mes lengvai pasiekiami. Mes maitiname mūsų kariuomenę geriau, negu vokiečiai. Todėl studentus ir universitetus maitiname prastai. Todėl turime juokingą, beveik Liuksemburgo dydžio, kariuomenę ir pasitraukiantį iš Lietuvos jaunimą. Tai beviltiškas elgesys.
2017 m. spalio 24 d., antradienis
Politika, skirta sukurti sąlygas, kurios palaiko tvirtą, plačiai darbo jėgoje paskirstytą, darbo užmokesčio augimą
"Vienos
darbo užmokesčio augimo panacėjos nėra, tačiau tam galėtų padėti
daugelis politikos krypčių, įskaitant:
minimalaus darbo užmokesčio didinimą;" (Lietuvoje tai darom, bet vangiai)
"didinti darbuotojų derybinę galią (taip pat mažinant nekonkuravimo sutartis arba įmonių tarpusavio susitarimus);" (Lietuvoje tokios sutartys neuždraustos, todėl Lietuvoje Silicio slėnio analogų mes nematysime, kaip savo ausų be veidrodžio)
"užtikrinti pakankamą darbo jėgos paklausą pasitelkiant laisvesnę fiskalinę arba pinigų politiką;" (Lietuvoje surenkame pernelyg mažai mokesčių, todėl pinigų politikos svertų nėra)
"didinti dinamiškumą per darbuotojų mobilumo ir verslumo politiką; ir plačiai tobulinant švietimo ar produktyvumo politiką" (Lietuvoje šitos politikos sritys sudarkytos) (plačiau apie tai - čia).
Svarbiausia, reikia įvesti muitus, kad bent didesnė gamybos dalis sugrįžtų iš komunistinės Kinijos į demokratinius Vakarus. Kaip sako Prezidento Trumpo komandos Amerikoje nariai, "truputį sumažinti cukraus darbdaviams" (dabar su entuziazmu išnaudojantiems Kinijos gyventojus), kad dirbantieji Vakaruose turėtų daugiau gerai apmokamų darbo vietų, ypač jei nenorime, kad komunistinės Kinijos karo laivai stovėtų Klaipėdoje ir diktuotų Vilniui, ką reikia daryti (naujoji era).
minimalaus darbo užmokesčio didinimą;" (Lietuvoje tai darom, bet vangiai)
"didinti darbuotojų derybinę galią (taip pat mažinant nekonkuravimo sutartis arba įmonių tarpusavio susitarimus);" (Lietuvoje tokios sutartys neuždraustos, todėl Lietuvoje Silicio slėnio analogų mes nematysime, kaip savo ausų be veidrodžio)
"užtikrinti pakankamą darbo jėgos paklausą pasitelkiant laisvesnę fiskalinę arba pinigų politiką;" (Lietuvoje surenkame pernelyg mažai mokesčių, todėl pinigų politikos svertų nėra)
"didinti dinamiškumą per darbuotojų mobilumo ir verslumo politiką; ir plačiai tobulinant švietimo ar produktyvumo politiką" (Lietuvoje šitos politikos sritys sudarkytos) (plačiau apie tai - čia).
Svarbiausia, reikia įvesti muitus, kad bent didesnė gamybos dalis sugrįžtų iš komunistinės Kinijos į demokratinius Vakarus. Kaip sako Prezidento Trumpo komandos Amerikoje nariai, "truputį sumažinti cukraus darbdaviams" (dabar su entuziazmu išnaudojantiems Kinijos gyventojus), kad dirbantieji Vakaruose turėtų daugiau gerai apmokamų darbo vietų, ypač jei nenorime, kad komunistinės Kinijos karo laivai stovėtų Klaipėdoje ir diktuotų Vilniui, ką reikia daryti (naujoji era).
"Uber" laikai baigiasi. Laikas ir Lietuvos elitui pas protėvius...
Kas yra Lietuvos elitas? Tai tokie, kaip buvęs liberalas Eligijus Masiulis ir dalinusios kyšius "MG Baltic" vadovas Darius Mockus, tai yra, tie lietuviai, kurie duoda ir ima didžiausius kyšius. O, paklaustų Prezidentė Dalia Grybauskaitė, prie ko čia "Uber"? Lietuvos elitui svarbu, kad "Uber" dvėsta. Uber kanopų kratymas vos pastebimas.
* Tai išplepėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
""Uber" savo rinkos dalį sumažino nuo 55% iki 54% paskutinį ketvirtį. Priešingai, "Lyft", konkurentas "Uberiui", savo rinkos dalį padidino tris procentus iki 11%. Kodėl tokie maži pokyčiai yra reikšmingi? "Uberio" pozicija rinkoje gali pasirodyti pavydėtina, tačiau ji atskleidžia riziką bendrovės strategijoje. "Uber" nuosekliai darė nuostolius kasmet, siekdamas užimti didelę rinkos dalį ir po to (o siaube) pakelti kainas. Bet tai veiks tik tada, jei "Uber" išliks labiausiai dominuojančiu žaidėju vežiotojų pasaulyje ir neleis pakilti konkurentams nuo žemės."Lietuvos elitas įsileido tą dvėstantį grobuonį "Uber" patyliukais, tikėdamasis, kad tai visos Lietuvos ekonomikos uberizacijos pradžia*, kad beveik visi mes būsime paskelbti nepriklausomais kontraktininkais, dirbančiais dieną naktį už grašius. Bet "Uber" dvėsta, kaip dinozauras. O kaip begėdis Lietuvos elitas? Juk ir ne tokie dinozaurai išnykdavo...
* Tai išplepėjo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė.
Kaip kinta pigių skrydžių po Europą kainos?
"Vieną mėnesį prieš skrydį bilietai kainuoja ne ką daugiau, nei užsakant prieš tris mėnesius. Bet nuo tada kainos pakyla. Likus savaitei iki skrydžio, bilietas kainuoja vidutiniškai du kartus arba net keturis kartus daugiau, negu kainavo, likus mėnesiui iki skrydžio" (čia yra ir grafikas, kad tą grafiką pamatyti, reikia pavedžioti kompiuterio kursorių to grafiko paviršiumi).
Išvada paprasta: norint sutaupyti, reikia kiek galima dažniau planuoti keliones iš anksto, nors prieš mėnesį.
2017 m. spalio 23 d., pirmadienis
Lietuvos verslo pradžiamokslis trumpai ir aiškiai
Prekes ir paslaugas parduoda daugiausia Vakaruose, bet dalinai jau ir Lietuvoje, už tikrą kainą. Atlyginimus Lietuvoje moka katastrofiškai mažus. Susidariusius gigantiškus pelnus išveža į Londoną.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)