Nauja technologija nuspėja mirties tikimybę

"Žmonės visada bandė išsiaiškinti, kiek gyvens. Anksčiau žmonės tai bandė išsiaiškinti, spėdami, skaitydami iš kaulų, iš gyvūnų vidurių ar žvaigždžių išsidėstymo. Dabar naudojami daugiau mokslinių metodų. Islandijos genetinių tyrimų bendrovė teigia galinti tiksliai numatyti konkretaus žmogaus gyvenimo trukmę. Reikjavike, Islandijoje, deCODE Genetics dirbantys mokslininkai sukūrė mirties laiko prognozę, konkrečiai – metodą, leidžiantį patikrinti, „kiek liko žmogaus gyvenimo“. Tyrimas buvo pagrįstas daugiau, nei 5 000 kraujo mėginių, paimtų iš daugiau, nei 35 000 islandų – rašo portalas wired.com.

Tiksli mirties prognozavimo technologija žada pakeisti mūsų požiūrį į mūsų mirtingumą. Daugeliui žmonių mirtis dažniausiai lieka neaiškia problema, persekiojanti tamsiose mūsų proto užkampiuose. Tačiau žinodami, kada baigiasi gyvenimas, galime labiau džiaugtis kiekviena diena, kitaip pažvelgti į savo egzistencijos ir sveikatos riziką ir galbūt net priversti daugumą užkirsti kelią neišvengiamiems dalykams.

Tačiau žmonėms su negalia mirties prognozavimo technologija gali priminti, kad jie laikomi mirusiais arba iš dalies mirusiais, kol jie dar gyvi. Mokymasis numatyti gyvenimo trukmę taip pat vilioja įvertinti jo vertę: daugiau gyvenimo prilygsta geresniam ar vertingesniam gyvenimui.

Islandų mokslininkai Kari Stefansson ir Thjodbjorg Eiriksdottir nustatė, kad atskiri mūsų kraujo plazmos baltymai yra susiję su mirtingumu ir kad skirtingos mirties priežastys turi panašius „baltymų profilius“. Eiriksdottir teigia, kad jie gali ištirti ir išmatuoti šiuos profilius per vieną kraujo paėmimą, nustatydami specifinius baltymų žymenis plazmoje. Šiuos mirtingumo sekimo rodiklius mokslininkai vadina biomarkeriais, o jų yra 106. Jie padeda prognozuoti mirtingumą, įvertinus visas galimas fizines individo priežastis. Jų procesas vadinamas „SOMAmer-Based Multiplex Proteomic Assay“ ir gali vienu metu išmatuoti tūkstančius baltymų.

Laboratorijose Silicio slėnyje dirbama su iš pažiūros neįmanomu – amžinuoju gyvenimu. Pinigai teka, be kita ko iš „Google“ ir Jeffo Bezoso.

Visi šie matavimai lemia ne tikslią tiriamųjų, kurių mėginiai tiriami, mirties datą ir laiką, o gali tiksliai numatyti didžiausią procentą pacientų, kuriems yra didžiausia mirties tikimybė, ir didžiausią procentą pacientų, kurių mirties tikimybė yra mažiausia. DeCODE mokslininkai planuoja patobulinti procesą, kad jis būtų „naudingesnis“, pavyzdžiui, paremti dirbtinio intelekto algoritmą, kuris analizuoja, kada pacientą reikia nukreipti į paliatyviąją pagalbą, kai gydytojai nieko negali padaryti jam. Daugeliu atvejų ir patiems gydytojams kyla abejonių, ar toks momentas jau atėjo."

 

Naudingesni skaičiai:

 

"60–80 metų amžiaus grupėje baltymų modelis gali nustatyti 5% grupę su 88% tikimybe mirti per 10 metų ir 67% tikimybę mirti per 5 metus. 

 

Be to, baltymų modelis galėtų nustatyti 5% grupę su 1% mirties tikimybe per 10 metų. 

 

Priešingai, panaši didelės rizikos grupė, nustatyta pagal pradinį modelį, turėjo 65% tikimybę mirti per 10 metų ir 40% tikimybę mirti per 5 metus, o 5% mažos rizikos grupė turėjo 5% tikimybę mirti. per 10 metų. 

 

Tai rodo, kad, naudojant baltymų modelį, galima nustatyti grupę, kuriai būdinga itin didelė mirties rizika, ir kitą, kuriai - labai maža rizika. 

 

Baltymų modelis taip pat daug mažiau rėmėsi amžiumi atskiriant didelės ir mažos rizikos grupes nei pradinis modelis. Baltymų modelio amžiaus skirtumas tarp grupių buvo mažesnis nei pradinio modelio, o amžiaus dispersija kiekvienoje grupėje didesnė.

Modelis, kuriame naudojamas amžius, lytis ir baltymų lygis, pranoko pradinį modelį, neturėdamas tiesioginės informacijos apie tradicinius rizikos veiksnius. Taigi baltymų metodui reikia tik vieno kraujo paėmimo, kad prognozės tikslumas būtų geresnis, nei modelis, apimantis kelis rizikos veiksnių matavimus ir ligos diagnozę. Naujausi techniniai pranašumai, vienu metu matuojant didelį kiekį baltymų, atveria galimybę tiksliai įvertinti asmens sveikatos būklę tik iš vieno kraujo paėmimo. Jei baltymų skaičius yra ribotas, tik išmatavus 1–20 baltymų vis tiek gaunamas galingas prognozuotojas."

Šie duomenys paaiškina, kodėl  "mankšta ir sveika mityba nepadeda gyventi ilgiau." Biologinis laikrodis yra nesusietas su mankšta ir sveika mityba, koks jis - mes dar nežinome, bet kraujo plazmos baltymuose galime pamatyti, kiek to laiko šiame laikrodyje mums dar liko.

New technology is predicting the probability of death.

"People have always tried to find out how long they will live. In the past, people tried to find out through fortune-telling, reading from bones, the entrails of animals, or the arrangement of the stars. Now, more scientific methods are being used. An Icelandic genetic research company claims it can accurately predict the life expectancy of a particular person. Scientists working for deCODE Genetics in Reykjavik, Iceland, developed a predictor of the time of death, specifically a method for checking 'how much is left of a person's life'. The study was based on over 5,000 blood samples collected from over 35,000 Icelanders - writes the portal wired.com.

Accurate death prediction technology promises to change the way we think about our mortality. For most people, death most of the time remains an obscure issue haunting the dark recesses of our minds. However, knowing when life ends can make us enjoy each day more, look differently at the risks associated with our existence and health, and perhaps even make most people try to prevent the inevitable.

However, for people with disabilities, death prediction technology can serve as a reminder that they are treated as dead or partially dead while they are still alive. Learning to predict life expectancy is also tempting to judge its value: more life equals a better or more worthwhile life. It is hard not to notice the power of the technocratic government, which reflects on the weakest - writes the portal wired.com.

Icelandic scientists Kari Stefansson and Thjodbjorg Eiriksdottir have found that individual proteins in our blood serum are linked to mortality - and that different causes of death have similar 'protein profiles'. Eiriksdottir says they can examine and measure these profiles in a single blood draw, identifying specific protein markers in the plasma. Scientists call these mortality tracking indicators biomarkers, and there are 106 of them. They help predict mortality by considering all possible physical causes of an individual. Their process is called SOMAmer-Based Multiplex Proteomic Assay and is capable of measuring thousands of proteins simultaneously.

The laboratories in the Silicon Valley are working on seemingly impossible - eternal life. Money flows, among others from Google and Jeff Bezos.

All these measurements result not in the exact date and time of death of the subjects whose samples are being tested, but in being able to accurately predict the highest percentage of patients with the highest likelihood of death and the highest percentage of patients with the lowest likelihood of death. Scientists from deCODE plan to improve the process to make it more "useful", such as supporting, for example, an Artificial Intelligence algorithm that analyzes when a patient should be referred for palliative care when there is nothing doctors can do for him. In many cases, doctors themselves have doubts as to whether this is the moment."

More useful numbers:

"In a group of 60–80 years old, the protein model could identify a group of 5% with an 88% probability of dying within 10 years and a 67% probability of dying within 5 years.

 

Furthermore, the protein model could identify a 5% group with a 1% probability of death within 10 years.

 

In contrast, a similar high-risk group identified by the baseline model had a 65% probability of dying within 10 years and a 40% probability of dying within 5 years, while a 5% low-risk group had a 5% probability of dying within 10 years.

 

This shows that with the protein model, a group at extremely high risk of death and another at very small risk can be identified.

 

The protein model also relied much less on age in separating high- and low-risk groups than the baseline model. The difference in age between the groups was less for the protein model than the baseline model and the variance in age in each group higher.

The model using age, sex, and protein levels outperformed the baseline model without having direct information about traditional risk factors. Thus, the protein approach only needs single blood draw to get prediction accuracy better than a model that includes multiple risk factor measurements and disease diagnosis. Recent technical advantages in simultaneously measuring a large number of proteins open up the possibility of accurate evaluation of an individual’s state of health from only one blood draw. If the number of proteins is a limitation, only measuring 1-20 proteins still yields a powerful predictor."

These data explain why "exercise and a healthy diet do not help you live longer." The biological clock is not tied to exercise and a healthy diet what biological clock is - we do not know yet, but in the plasma proteins we can see how much time we have left in this clock. 

 

Delfis: žmona nori sekso, o vyras - ne

 Gal galite padėti?

What did the development of the conflict in Ukraine already reveal?

As the Taiwanese government claims to rule the whole of China, Lithuania's permission to open a Taiwanese representative office in Vilnius is a hybrid attack on mainland China. The attack is naive, blatant, with no chance of giving us anything good.

 

What did the development of the conflict in Ukraine already reveal? That Lithuanian diplomats, Lithuanian spending of a billion euros a year on war,  training of conscripts, the Lithuanian Navy, optical sights, Boxers, howitzers, professional soldiers, including those with experience in the Afghan disaster - are all stupid jokes.

 

Both Ukraine and Lithuania - we do not have the opportunity to fight a modern war or participate in modern negotiations.

Ką jau atskleidė konflikto Ukrainoje vystymasis?

Kadangi Taivano valdžia pretenduoja valdyti visą Kiniją, tai Lietuvos leidimas atsidaryti Taivano atstovybei Vilniuje yra hibridinė ataka prieš žemyninę Kinija. Ataka naivi, akiplėšiška, neturinti jokių šansų ką nors mums duoti gero.  

Ką jau atskleidė konflikto Ukrainoje vystymasis? Kad Lietuvos diplomatai, Lietuvos išleidžiamas milijardas eurų per metus karui, šauktinių dresiravimas, Lietuvos karinis jūrų laivynas, optiniai taikikliai, Boxeriai, haubicos, profesionalūs kariai, tame tarpe, turintys patirties Afganistano katastrofoje - visa tai yra kvaili juokai.

Ir Ukraina, ir Lietuva - neturime mes galimybių kariauti šiuolaikinį karą ar dalyvauti šiuolaikinėse derybose.