Gorbačiovo tikslas - sunaikinti viską gniaužiančią komunistų valdžią Sovietų Sąjungoje. Tam jis panaudojo tokius nacionalistus, kaip mūsų Landsbergis, demokratus bei norinčius privatizuoti valstybės turtus ir kitus opozicionierius. Siekdamas neleisti šiems opozicionieriams sugriauti Sovietų Sąjungos valstybę, Gorbačiovas naudojo armiją ir kitus valstybės aparato elementus, kad atsverti opozicionierių įtaką. Sovietų valstybės aparatas pasirodė silpnas, negabus, todėl nepajėgė išlaikyti jo užimamą poziciją. Nepaisant to, komunistų valdžia yra sugriauta. Gorbačiovo tikslas yra pasiektas. Kai kurie mano skaitytojai sako, kad Brazauskas ir Grybauskaitė įrodo, kad komunistų partijos nariai valdo ir dabar. Jei žmonės, sakantys, kad dabar Lietuvą valdo Vytautas Landsbergis, būtų neteisūs, tai toks niekalas, kaip Gabrielius Landsbergis nebūtų ministru ir nepadarytų tiek žalos Lietuvai, kiek jis dabar padarė. Kur čia komunistų partija?
"Michailo Gorbačiovo siekis, anot jo bendražygių, buvo "socializmas su žmogišku veidu". Tikėjimas, kad komunizmas yra reformuojamas, paskatino jį rizikuoti įvesti esminius pokyčius. Sovietų piliečiams buvo leista kalbėti ir demonstruoti, nebijant suėmimo, atsiverti. verslui ir keliauti į užsienį. Gorbačiovas padarė tašką Šaltajam karui, atsisakė marksistinės klasių kovos, kaip istorijos varomosios jėgos, idėjos ir atsisakė kištis, gelbėjant komunistinius režimus Rytų Europoje.
Galiausiai Gorbačiovas negalėjo išsaugoti savo valdžios ar sukurti demokratijos. Jis nugalėjo totalitarizmą, bet jo nesunaikino. Jis laikėsi socialistinių įsitikinimų ir kovojo už Sovietų Sąjungos ideologinės struktūros išsaugojimą. Kai jis buvo pašalintas 1991 m. gruodžio 25 d., o sovietų vėliava paskutinį kartą buvo nuleista virš Kremliaus, jo paliktas moralinis ir teisinis vakuumas pagimdė Rusijoje nusikalstamą oligarchinį režimą, kuris naudojo terorą, kad išliktų valdžioje.
1985 m., kai Gorbačiovas tapo komunistų partijos generaliniu sekretoriumi, Sovietų Sąjunga buvo savo galios viršūnėje. Tačiau ji susidūrė su ekonomikos augimo ir karinių technologijų problemomis. 1982 m. Izraelio pilotai, skridę JAV lėktuvais, virš Libano Bekaa slėnio sunaikino 81 Sirijos pilotuojamą sovietų lėktuvą MiG-21 ir MiG-23, neprarasdami nė vieno lėktuvo. 1983 m. kovo 23 d. prezidentas Ronaldas Reiganas paskelbė Strateginės gynybos iniciatyvos programą, kuri, kaip svajota, turėjo leisti JAV perimti sovietų raketas kosmose.
Atsakydamas į šiuos pavojus, M. Gorbačiovas ėmėsi priemonių produktyvumui didinti. Tai buvo kampanija, skirta griežtinti darbo drausmę ir kovos su alkoholiu kampanija. Abi buvo neveiksmingos.
Gorbačiovas bandė decentralizuoti ekonomiką. Tam pasipriešino komunistų partijos pareigūnai. Norėdamas įveikti šį pasipriešinimą, Gorbačiovas sutiko su liberalizavimu.
Režimas išlaisvino šimtus politinių kalinių ir pradėjo leisti skelbti teisingą informaciją. Tai buvo glasnost. Režimas taip pat įvedė konkurencinius rinkimus į organus, kuriuose deputatai galėjo atvirai reikšti priešingą nuomonę.
Šio pokyčio rezultatas – buvo pradėtos diskutuoti apie ilgai slėptas socialines problemas. Dar svarbiau, kad laikraščiai ir televizija skelbė faktus apie masines žudynes Stalino laikotarpiu, įskaitant aukų vardus ir masinių kapų vietas.
Tiesos informacijos paskelbimas sukėlė tikėjimo krizę visoje šalyje. „Mūsų karta buvo užauginta socializme ir netikint Dievu“, – „Pravda“ 1988 m. sausio 18 d. rašė 33 metų trijų vaikų mama. „Dėl glasnost socializmo idėja buvo diskredituota. negaliu kalbėti už visus, bet mano tikėjimas susvyravo“.
Sovietų Sąjunga išoriškai sudarė monolito įspūdį, tačiau jos stabilumas iš tikrųjų priklausė nuo trijų veiksnių: sėkmingo nacionalizmo slopinimo, darbininkų klasės pasyvumo ir partijos vienybės.
Visa tai garantavo ideologija, kuri ėmė žlugti glasnost laikais.
Milijonams pakeitus požiūrį į komunizmą, M. Gorbačiovas ėmėsi veiksmų, kad sukurtų sau nepriklausomą nuo partijos galios bazę.
1990 m. kovo mėn. Liaudies deputatų kongresas, Gorbačiovo reformų sukurtas parlamentas, balsavo už tai, kad jis būtų išrinktas pirmuoju Sovietų Sąjungos prezidentu. Nepaisant jėgų, kurias jis išlaisvino, Gorbačiovas liko ištikimas socializmui ir Sovietų Sąjungai. Jis taip pat nerizikavo populiariais rinkimais į prezidento postą. Dėl to jis atsidūrė rimtoje nepalankioje padėtyje, konkuruojant su Borisu Jelcinu, kuris 1991 m. birželį buvo tiesiogiai išrinktas Rusijos Respublikos prezidentu, anksčiau buvusiam tik Sovietų Sąjungos administraciniu vienete.
Sovietų Sąjunga turėjo sukurti visiškai demokratines institucijas ir pasirengti taikiam skilimui, remiantis įstatymais. Tačiau iš dalies dėl Gorbačiovo ryžto išsaugoti esminę sovietinę struktūrą konfrontacijos lygis visuomenėje nuolat kilo.
1991 m. M. Gorbačiovas susivienijo su kariuomene, policija ir KGB ir pasiuntė karius į Lietuvą slopinti nepriklausomybės judėjimą. Sausio 13 dieną kariai atidengė ugnį į minią prie televizijos bokšto Vilniuje, žuvo 14.
Po savaitės Maskvoje protestuoti prieš žudynes susirinko 500 tūkst.
Gorbačiovas ruošėsi pasirašyti sąjungos sutartį, kuria decentralizavo Sovietų Sąjungą, tačiau išsaugoma ją, kaip valstybę. Tačiau 1991 m. rugpjūčio 19 d. jis buvo izoliuotas savo atostogų rezidencijoje Kryme, o jo artimiausi bendražygiai surengė perversmą, kad išsaugotų Sovietų Sąjungą esama jos forma. Jelcinas organizavo pasipriešinimą. Po trijų dienų perversmas žlugo. Kai Gorbačiovas iš nelaisvės grįžo į Maskvą, Jelcinas jį jau buvo politiškai užtemęs. Gruodžio 25 d. Sovietų Sąjunga nustojo egzistuoti, o pirmasis ir vienintelis jos prezidentas M. Gorbačiovas buvo priverstas atsistatydinti.
Vėlesniais metais Gorbačiovas ir toliau buvo gerbiamas Vakaruose už Šaltojo karo pabaigą ir už savo indėlį į laisvės reikalą. Savo šalyje jis buvo daug mažiau populiarus. 1996 m. jis kandidatavo į Rusijos prezidentus ir surinko mažiau, nei 1% balsų. Kampanijos metu Novosibirsko valstybiniame universitete jis pritraukė didžiulę auditoriją, tačiau studentai buvo atvykę pamatyti istorinę asmenybę, o ne būsimą lyderį. Vienas iš jų pasakė: „Jis nepasinaudojo turima galimybe“.
Gorbačiovas padarė didelį indėlį sutikdamas, kad Sovietų Sąjunga turi pasikeisti. Tačiau jo nesugebėjimas kovoti už visišką perėjimą prie demokratijos privertė Rusiją atlikti perėjimą nuo valstybės nuosavybės prie kapitalizmo be teisinės valstybės. To pasekmė buvo banditinis kapitalizmas ir teroras.
---
P. Satteris yra buvęs Maskvos korespondentas ir, be kitų knygų, „Age of Delirium: the Decline and Fall of the Soviet Union“ autorius.“ [1]
1. Gorbachev's Undoing Was His Devotion to Soviet Ideas
Satter, David.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 Sep 2022: A.15.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą