Kaltų ir kvailų bus nedaug

Dar vienas šėtoniškas Maksimos strategų planas: priversti universitetus įvesti daugumos studentų apmokestinimą, tuo stumiant studentus į užsienį bei universitetus - prie susinaikinimo. Kaltų aplinkui nebūtų daug, nes Vyriausybė ir net Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas yra neva tai prieš tuos mokesčius.

Ką veikia Prezidentas?

Labai inteligentiškas mūsų Prezidentas. Ir gerai mokosi. Daugiausia iš rusų laikais VVU baigusių juristų bei iš pačių rusų. Komunistai iš emigrantų pasus atiminėjo. Ir Adamkus, garsiai rėkdamas, kad jis už dvigubą pilietybę, vetavo įstatymą, kuris palengvintų ją gauti. Toliau pasus atiminėja. Rusai užkorė mums Ignalinos elektrinę. Ir Adamkus iš visų jėgų stumia į priekį Maksimos branduolinio kapinyno reikalą. Rusai stengėsi, kad Lietuvoje būtų mažiau filosofų. Ir Adamkus, kaip niekas kitas, prisidėjo prie gabaus Lietuvos jaunimo išvaikymo, stumdamas ekstremalią, tik praeitam amžiui tinkančią, universitetų reformą. Rusai statydavo savus, politizuotus, teisėjus. Ir Adamkus tokius mums renka. Seniai Adamkus užsitarnavo, kad jį atšauktume. Tikėkimės, kad naujos sudėties Seimas tuo susirūpins.

Kas valdo?

„Žmogus, kuris vien tik be skolų išlaikė sesiją, nėra žmogus..." (Prezidento patarėja Nerija Putinaitė.) Prezidentą ir jo tokią patarėją reikia teisti už valstybės griovimą ir universitetų naikinimą. Kodėl mes suleidome kvailius į valdžią?

Mūsų pasaka be galo

Lietuviška pasaka be galo - paprasta: dalis buvusių komunistų (dabar Kirkilo partija) bei buvusių antikomunistų (dabar Kubiliaus žmonės) yra išlaikomi monopolijų ir kartu tarnauja toms monopolijoms. Atėjus rinkimams jie bando apgauti truputį skirtingas rinkėjų grupes. Vieni kalba apie progresinius mokesčius (bet jau daug metų tik kalba), kiti jau ilgą laiką žada (bet tik žada) paversti Lietuvą laiminga Airija). Veiksmai, patekus į Seimą, visiškai nesiskiria, nes jie visi valdomi iš vieno centro.

Nustumkime radikalus nuo lovio

Socialdemokratai bei Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai mus dabar realiai valdė, jei ne formalioje koalicijoje, tai sutardami svarbiausiais klausimais kiekvieną kartą atskirai. Abi partijos daugiausia turėjo naudos iš rusų valdžios nuvertimo. Gauti turtai ir titulai apakino šiuos ponus. Į bet kokius naujus sunkumus jie bando atsakyti revoliuciniais būdais. Didelė emigracija - atiminėja emigrantų lietuviškus pasus. Augančiai ekonomikai reikia daug universitetinio išsilavinimo darbuotojų - bando apkrauti mokesčiais daugumą nehumanitarinio profilio studentų nuo sekančių metų pradžios. Šiuolaikiniam verslui reikia sukaupti nemažai kapitalo - atiduoda Lietuvą plėšti "Vilniaus prekybos" dešimtukui, "Mažeikių naftai" ir kitoms monopolijoms ir taip toliau.

Prasideda pasaulinė krizė. Tokie radikalai prie valstybės vairo tampa vis labiau pavojingi. Laikas mums išsirinkti ne tokius išpaikintus, ne tokius revoliucingus, truputį baikštesnius. Svarbu juk, ne ką jie sako, bet ką jie daro.

Rinkimuose mes turime galimybę pakeisti padėtį šalyje

Premjeras Kirkilas pažadėjo, kad šį rudenį besimokantiems universitetuose, valstybės finansuojamose vietose, už studijas mokėti nereikės. Iš studentų surinkti pinigai bus skubiai grąžinti. Kirkilo blaškymasis parodo, kad rinkimuose mes turime galimybę pakeisti padėtį šalyje. Nepraleiskime progos.

Kur mūsų vargo šaknys

Viskas prasidėjo nuo naivių bandymų atiduoti ūkį politiškai palankiam kapitalui. Tai devynioliktojo amžiaus požiūris. "Mažeikių naftos" istorija parodė mūsų amžiaus kapitalo prigimtį. Jis judrus ir globalus bei anonimiškas. Pirmiausia "Mažeikių nafta" buvo pusvelčiui atiduota amerikiečių kompanijai. Vėliau - parduota dabar jau nuteisto bei sėdinčio kalėjime Chodorkovskio "Jukos". Po "Jukos" bankroto - atiduota lenkų bendrovei. Mūsų valstybės nustatyti pernelyg dideli naftos produktų rezervų reikalavimai užtikrina jai monopolinę padėtį rinkoje.

Pamokos nesupratome. Toliau palaikome monopolijas ir jų korumpuojančią įtaką. Adamkaus, Kirkilo ir Kubiliaus vadovaujami žmonės tos korupcijos suvienyti su monopolijomis, griauna Lietuvos ūkį ir mokslą. Nekeisdami politinės sistemos veikėjų, neturime jokių šansų, kad tėviškėje likę lietuviai galėtų kada nors konkuruoti globalizuotoje ekonomikoje. Bankrotai ir skurdas garantuoti ilgam. Užsienio bankai didžiulių skolų perspektyva veja iš Lietuvos gabiausią jaunimą. Išeina priešingai, negu buvo sumanyta pradžioje.