Argentinos tango

Mokykimės iš klaidų. Didžiulis ekonomikos nuosmukis krizės metu rodo, kad iš Argentinos klaidos nepasimokėme. Be reikalo pririšome Baltijos šalių valiutas nelanksčiai prie euro.

Kaip pasimokyti iš mūsų pačių klaidos? Surasti visus, balsavusius už lito pririšimą, ir nubausti labai griežtai.

Nes neišlipsime iš vargo, kol mūsų elitas nepradės rimtai dirbti.

Kaip prasidėjo suomių inovatyvios technologijos

Kęstas - XPRO2009-07-28 08:42

1970-taisiais ir 1980-taisiais suomių Nokia išvystė Sanomalaitejärjestelmä (pranešimų priemonių sistemą), skaitmeninę, nešiojamą užšifruojančią tekstus, komunikacijos priemonę Suomijos gynybinėms pajėgoms.

Taip rimto valstybės finansavimo dėka prasidėjo inovatyvių technologijų vystymas Suomijoje. Mums reikia iš tokio pavyzdžio mokytis.

Bet kol kas mes darome priešingai. Mes ne stipriname mūsų valstybę. Mes ją išvagiame.

XPRO > Kęstas2009-07-27 18:58

1. Nereikia zyzti, o reikia dirbti.
2. 500 vieta tarp keliasdešimties tūkstančių uniersitetų nėra trečia rūšis. O padalinus vietą iš biudžeto, keli Lietuvos universitetai atsidurtų labai aukštai, turint omenyje, kad pirmo šimtuko univesitetų biudžetai yra virš $1B. Teko pakeliauti po svietą - tikrai turime pakankamai normalių profesorių porai gerų universitetų. Tereikia sutelkti lėšas atsikratant pseudouniversitetų, neleisti beraščiams studijuoti, prijungti prie universitetų mokslo institutus ir keli mūsų universitetai pakils per porą šimtų vietų aukščiau.
2. Kad rašinėti apie technologijas, reikia jas nors kiek išmanyti. Apie pasaulinius susitikimus tamsta neklejotum, jei pabūvotum Suomijoj, Taivane ir kitose nedidelėse šalyse, kur mokslas pirmiausia nukreiptas į nacionalinio aukštųjų technologijų verso plėtrą. Žinoma, didelė dalis struktūrinių fondų lėšų "slėniuose" nueis perniek, kaip ir kitose šalyse, nes pati šių fondų finansavimo schema yra netikus. Tačiau stiprus impulsas mokslui ir technologijoms bus vis tiek suteiktas. (1)

1. ŠMM skatina universitetus jungtis. Komentarai

Gavai krepšį? Trūksta tik lazdos?

Ar jūs, kurie gausite krepšelius, esate pasiruošę jų netekti? Mokytis bus nelengva. Kaip ta žiauri konkurencija su bendramoksliais baigsis, niekas nežino. Blogiausiu atveju jums reiks mokėti įspūdingai didelius procentus skandinavų bankams vien už išsilavinimą.

Kiekvienas lietuviškas universitetas yra trečiarūšis pasaulinėje rinkoje. Ar vis dar galvojate, kad studijos tokiame universitete, yra vertos tokios įspūdingos rizikos?

Tų pačių skandinaviškų bankų apgavystės dėka Baltijos šalys dalyvavo butų ir statybų verslo spekuliacijose. Tai buvo vienintelis augimo variklis. Dabar jis nebeatsigaus.

Nieko kito Kubiliaus vedamos jėgos mums neruošia. Jų slėniai ir kalnai tėra tik naivūs Europos pinigų išsidalinimo būdai. Kažkam teks daug metų praleisti kalėjimuose už tokias apgavystes. Tikras technologijos slėnis - tai idėjų generatorių ir idėjų pirkėjų iš viso pasaulio susitikimo vieta, keičianti visos žmonijos gyvenimą. Lietuva apgavikų pasmerkiama būti supuvusiu užkampiu dešimtmečiams.

Reikia mums tapti tikrais europiečiais. Būtina rimtai mokytis ir dirbti. Jaunimui nėra geresnio kelio, negu pradėti Vakaruose.

Reformatoriai norėjo daugiau paruošti žemos kvalifikacijos vergų užsienio monopolijoms, alinančioms Lietuvą. Todėl puolėsi ramstyti kolegijas.

Jaunimas teisingai vergauti atsisako, siekia aukštesnės kvalifikacijos darbo.

Bus mažiau piniginės paramos per rinkimus.

Bus liūdna mūsų klounams.

Kodėl mes esame Lietuvos valstybės žlugimo liudininkais?

Krizė parodo, kad sekiuritizacija išsklaido atsakomybę, padarydama bet kokius finansines sąveikas pavojingomis. Kai niekas nežino, kas yra atsakingas už ką, patys piniginių operacijų veikėjai nebesupranta, kaip bus paveiktas bet kuris iš jų, jei atsiras dabar nematomų sunkumų. Todėl nebėra pasitikėjimo, be kurio verslas neįmanomas. Fantastiškai dideli procentai, kurių reikalaujama už paskolintas lėšas, bei bendras nenoras skolinti atspindi tą riziką.

" Securities" reiškia " vertybiniai popieriai" . Sekiuritizacija yra išduotų paskolų pavertimas vertybiniais popieriais ir jų sumaišymas rizikos sumažinimui bei pardavimas rinkoje. Kiekvienas tokio vertybinio popieriaus savininkas tampa ir mažos dalies daugelio paskolų savinininku. Kas atsako už ką, tampa nebeaišku. Vieni išduoda paskolas, o kiti, nieko apie jas nesuprasdami - perka galimybę gauti iš to pelną. Tai sudaro salygas gerais laikais greitai išdalinti daug paskolų, bet yra pavojinga, kaip parodė šiandieninis sunkmetis.

Ar galima grąžinti tvarką į rinkas, išsaugant finansinės sistemos judrumą ir kitus privalumus? Galima. Dauguma valstybių bando tai daryti. Išskyrus Lietuvą. Europos Sąjunga finansinius reikalus paliko atskirų valstybių kompetencijai. Mūsų gi valdžia negali panaudoti įstatymų leidybos bei teismų sistemos, kad praskaidrinti rinką.

Išeiviai demonizuojami, bei atskiriami nuo valstybės. Vyksta lenktynės, kas anksčiau: išsivaikščiosime nuo tautos kamieno ar pakeisime vyriausybę?

Kubilius yra gana nemalonus žmogus ir atitinkamai nemalonūs Vyriausybės sprendimai.

Jo pasisakymai patvirtina, kad turime išsirinkę beatodairišką ideologą, kuris griauna Lietuvos ekonomiką ir valstybę tuo metu, kai kitos šalys stiprina valstybės vaidmenį, taip sėkmingai kovodami ne tik su krizės pasekmėmis, bet ir su jos priežastimis.

Nejaugi leisime vieniems rinkimų rezultatams ištrinti Tėvynę nuo žemės paviršiaus?

Išsivaikščiojimas laimi.

Kodel ir vel verslo vadyba populiariausia?

Tie, kurie stojo Lietuvoj, turi neblogai privatizavusius dedes, o dirbti ir nebenori. Todel varo i verslo vadyba ir socialinius mokslus. Tikisi, kad dedes isgelbes.

Beda tik, kad krize tuos dedes paleis ubagais su Kubiliaus pagalba. O ka dirbsit, jei studijavot prastai bei jokiu igudziu negavot?

Kada bus galima rimtai dirbti Lietuvoje?

Kęstas > Cha2009-07-15 18:39

O gal tu pats esi nupirktas monopolijų ir bandai išsaugoti joms naudingą esamą padėtį?

Pripažįsti, kad užsieny gerai dirbantys gerai ir gyvena.

Dar jie gali išmokti šiuolaikinių darbo metodų. Kai iškastiniu kuru ir Rusijos valdymo liekanomis paremtas mūsų verslas galutinai neišlaikys pasaulinės konkurencijos, Lietuvoje bus dirbama taip, kaip ir kitur. Tiems, kurie dabar dirba rimtai kitose šalyse, bus lengviausia prisitaikyti prie naujos tvarkos.

Ar greitai tai bus? Kai pasibaigs ši recesija.

Cha2009-07-15 10:23

Toks tu istorikas jei nieko nesupranti (viską priimi tiessmukiškai) , o Kęstas atrodo turi problemų, nes ir gretimame straipsnyje ir kituose portaluose diena iš dienos siuntinėja tą patį komerntarą. Vadinasi žmogiuks etatą atidirba. Linkiu truputi prablaivėti ir nepakibti ant tiražuojamo "Zakazo".

1. G. Steponavičius: aukštosioms mokykloms draudžiama naudoti turtą ne pagal paskirtį. Komentarai. (http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/97318)

Did the worst part of the financial crisis pass? (Ar baigiasi finansinė krizė)

Return to the normalcy (whatever it is) could be considered reassuring. The flip side is also obvious. One of underlying causes of the recession is the angst that the financial system is too dangerous with the risk for everybody lurking in the dark corners. If the top shark Goldman Sachs has a bountiful meal [1], this might not convince all the financial ecosystem, that the danger passed. Possible message could be an opposite one: the old ways and the old danger are still out there.

(Labai tikėtina, kad dar nesibaigė.)

1. http://roomfordebate.blogs.nytimes.com/2009/07/14/goldmans-gain-americas-risk/index.html?hp