Ar gali prancūzai paduoti į teismą D.Grybauskaitę?

Prancūzijoje prasidėjo fermerių, dirbančių su karvėmis, savižudybių epidemija. Rusai neperka Europos Sąjungos pieno produktų dėl D.Grybauskaitės prastumtų sankcijų prieš Rusiją. Fermeriai skęsta skolose ir nusižudo. Ar gali šių fermerių šeimos teisme reikalauti, kad D.Grybauskaitė kompensuotų šių šeimų materialinius nuostolius ir moralinę žalą?

Norintiems toliau beprotiškai didinti Lietuvos gynybos biudžetą iki 2,5 BVP proc. reikia pasakyti tvirtą: ne

Tai ne tik auksinių šaukštų pirkimo problema. Sveika tautos gynyba remiasi sveika tauta. O tauta serga ir išmiršta būtent todėl, kad iššvaistome mūsų pinigus auksiniams šaukštams. Kaimai ir miesteliai tušti. Geriausi specialistai ir jaunimas palieka Lietuvą. Jei ūkio kūrimui nepaliksime pinigų, tai greitai nebus kam ir nebus ką ginti su tomis mūsų surūdijusiomis haubicomis. Jokiu būdu negalima skirti auksiniams šaukštams ir surūdijusioms haubicoms daugiau, negu NATO reikalaujami du BVP proc. (daugiau apie tai - čia).

Kodėl mes Lietuvoje mirštame, kaip musės rudenį, nuo širdies ligų?

Stipriai prisideda, dyzelinui degant automobiliuose,  išsiskiriantis azoto oksidas NO2. Dauguma automobilių Lietuvos keliuose naudoja dyzeliną. Kasmetinių mirčių skaičius didėja keturis procentus, kai prisideda papildomai dešimt mikrogramų NO2  kubiniam  metrui oro. Vidutiniškai metinė azoto koncentracija miestuose yra nuo 20 iki 30 mikrogramų. Tačiau, pasak Vokietijos "Umweltbundesamt", esant intensyvaus eismo keliuose, gyventojai kartais susiduria su koncentracijomis iki keturiasdešimt ar net šešiasdešimt mikrogramų kubiniame metre.

Dėl šios padidėjusios rizikos ekspertai pabrėžia neigiamą įtaką širdžiai. Su kiekvienu papildomu dešimt mikrogramų NO2 mirtinų širdies priepuolių ir atakų skaičius padidėja iki trylikos procentų. Tikiuosi atkreipėte dėmesį, kad nėra tos ribos, žemiau kurios NO2 visai nekenkia. Taigi, suprantama, kodėl daugelyje Europos miestų dyzeliniai automobiliai negali įvažiuoti, o JAV dyzeliniai automobiliai išvis yra reti. (Daugiau apie tai - čia).

Kodėl šiandien toks didelis politinis nestabilumas?

Darbo užmokestis didėja Vakarų pasaulyje (nominalus 2,2 proc. nuo 2008 m. iki 2016 m.). Tačiau  darbo užmokestis išauga mažiau nei ankstesniais nedarbo mažėjimo metais, kaip teigia Würzbergo ekonomistas Norbert Berthold savo dienraštyje "Ekonominė laisvė". "Darbo užmokesčio augimas" yra, pasak ECB, "istoriškai žemo lygio".
Darbuotojų dalis jų pagamintame produkte mažėja maždaug tris dešimtmečius: Amerikoje ši dalis dabar yra mažesnė nei 60 proc. Vokietijoje jis sumažėjo nuo 74 prieš trisdešimt metų iki apie 66 procentų šiandien.
Kodėl? Ypač žinomas, bet liūdnas paaiškinimas, kilęs iš jaunųjų MIT ekonomistų grupės, esančios aplink Dovydą Autorių, ir Dovydą Dorną, kuris dabar dėsto Ciuricho universitete. Jie pastebi koncentraciją keliose "superžvaigždėse - kompanijose" visame pasaulyje ir daugelyje pramonės šakų. reikia turėti omeny ne tik "Google" ir "Amazon", bet ir "Walmart" prekyboje. Didelės korporacijos moka geresnius atlyginimus, nei mažos kompanijos, tačiau taip pat paprastai gauna daug didesnį pelną, ypač kapitalui. "Nugalėtojas pasiima viską" vadinamas šis asimetrišku paskirstymo principas. Nugalėtojas čia aiškiai yra tų didžiųjų kompanijų verslininkas ar akcininkas (plačiau apie tai - čia).
Remdamiesi korupcija vyriausybėje, nugalėtojai blokuoja mažas išradingas įmones, naudodamiesi reglamentų biurokratija, ir taip blokuoja produktyvumo augimą. Jei nėra produktyvumo augimo - nėra ir žymiai didesnių atlyginimų. Tai lemia politinį nestabilumą ir pavojų pačių nugalėtojų išlikimui.

Where all the political instability comes from?

Wages increase (nominaly by 2.2 per cent between 2008 and 2016). But it remains a strange case: wages rise to a lesser extent than in earlier times of declining unemployment, as the Würzburg economist Norbert Berthold noted on his blog "Economic Freedom".  "At a historically low level," the rate of change in wages in the euro area is, according to the ECB.
 
The share of employees in the product of their labor has declined for about three decades: in the Americas, this share is now below 60 percent. In Germany it decreased from 74 to today's 66 per cent.

Even with the falling employees' share the economists argue bitterly about the reasons. A particularly prominent - but also depressing - explanation comes from a group of young MIT economists  David Author and David Dorn, who now teaches at the University of Zurich. They observe in the economy a concentration on a few "superstar companies" worldwide and in many industries. You have to think not only about Google and Amazon, but also about Walmart in the trade. Large corporations pay better wages than small ones, but they also tend to get higher profits, especially to the capital. "The Winner takes it all" is called this asymmetrical distribution principle: "The winner gets everything." Winner is clearly the capital - the successful entrepreneur or shareholder (more about this - here). 

Using corruption in the government these winners block small inventive companies using red tape of regulations, and this way blocking the growth of the productivity. No growth of the productivity - no significantly higher wages. This leads to the political instability and to danger to the survival of the winners.

Dangus griūva, deginkim tiltus

Lietuviškas karo psichozės kurstymas tęsiasi. Seniai esame NATO nariai, kariniai JAV sąjungininkai, todėl visas problemas, kurios kyla nepriimtiems į NATO ukrainiečiams ir gruzinams, galime pamiršti. Dvi branduolinės valstybės (JAV ir Rusija) jau daug metų stovi viena prieš kita, išlaikydamos branduolinių jėgų balansą. Bet Lietuvos elitas dengia jo darbo broką, kurstydamas antirusišką isteriją, nepaisydamas faktų. Bakas ir kiti vanagai rėkauja, kad nelaiku pastatytas tiltas į Baltarusiją prie Druskininkų, nes Baltarusijos teritorijoje vyksta bendros reguliarios Rusijos ir Baltarusijos pajėgų pratybos. Nejaugi, ponai, reguliariai deginsite tiltus tarp Lietuvos ir Baltarusijos vien tik beprasmiškos propagandos karui sukelti skleidimui? Tuo labiau, kad šis tiltas yra gelžbetoninis.

Gal ponas Bakas eitų kokio nors rimtesnio darbo dirbti?

Daugiau kaip perpus mažesnes mėsos, daržovių, pieno produktų kainos

"Rytas Suvalkuose prasideda anksti: saulei tekant prie „Piko“ mėsos ir pieno bazių išsirikiuoja sovietmetį primenančios eilės. Žmonės nusiteikę po kelias valandas laukti lauke, kad galėtų nusipirkti pigesnių maisto produktų. Šeštadieniais toje eilėje visada gali sutikti daugybę pažįstamų – tai rodo, kad į Lenkiją traukiame masiškai. „Pigi sprandinė“, – vos įėjus, jau pačioje pirmoje turgaus prekyvietėje, šypsosi lietuviškai neblogai pramokusi pardavėja. Verčiu į eurus. Tikrai – nekainuoja nė 3 eurų. Dar pigesnis kumpis ir šoninė. Brangiausias karbonadas, dėl kurio mėsėdžiai lietuviai eina iš proto, bet irgi tik 3,3 Eur/kg. Lenkija tikriausiai yra vienintelė vieta mūsų apylinkėse, kur visi šypsosi. Šypsosi pardavėjai, kuriems lietuviai padidina apyvartą, šypsosi ir lietuviai, matydami kartais daugiau kaip perpus mažesnes mėsos, daržovių, pieno produktų kainas. "

Kada pagaliau išvysime veltėdžius politikus ir sukčius verslininkus iš Lietuvos ir galėsime šypsotis Tėvynėje?